Siekė mokslininkės vardo
Dar mokykloje susiviliojusi gamtos mokslais, Simona jų neapleido ir nuskambėjus paskutiniam skambučiui. Pradėjusi studijuoti organinę chemiją Vilniaus universitete, ji šioje mokslo įstaigoje praleido 6 metus, o tada patraukė į laikinąją sostinę – įstojo į doktorantūros studijas Kauno technologijos universitete.
Iš viso chemijos mokslams dešimtmetį atidavusi mergina galiausiai apsisprendė juos apleisti, kai trūko vos vieno žingsnio iki jų pabaigos – metus, kuriuos turėjo skirti disertacijos rašymui, ji paskyrė tobulėjimui IT sektoriuje. Kardinaliai pakeisti gyvenimą merginą paskatino įžvelgtos perspektyvos ir kitų žmonių atsiliepimai.
„Išmėginusi save šioje srityje, supratau, kad tai man patinka. Tiesa, daug kas skeptiškai žiūrėjo į tokį mano žingsnį, nes man labai reikia bendravimo – studijuodama chemiją, net mokiau vaikus ir organizavau įvairius renginius. Tačiau galiausiai paneigiau mitą apie nebendraujančius ir savyje užsisklendusius IT profesionalus.
Svarbu, kad chemijos mokslai suteikė nemažai persiorientavimui reikalingų matematikos ir kitų žinių. To laiko šiame sektoriuje nesigailiu ir mielai viską pakartočiau“, – atvirauja pašnekovė.
Mentoriaus istorija – panaši
Tuos metus, kuriuos turėjo skirti baigiamojo darbo rengimui, Simona investavo į programuotojos karjerą. Juk, kaip pati sako, čia mokytis reikia daug ir nuolat. Pirmiausia ji pradėjo programavimo kursus, o vėliau pateko į vienos programinės įrangos kūrimo įmonės organizuojamą akademiją, kurioje gavo darbui komandose reikalingos patirties ir susipažino su efektyviau dirbti padedančiais „Agile“ principais.
Taip pat mergina prisijungė prie moterims pradėti ir paspartinti karjerą IT bei inžinerijos srityse padedančios mentorystės programos „Women Go Tech“.
„Ji daugiausia naudos davė dėl man priskirto ir į daugybę atsakymų dėl ateities padėjusio surasti mentoriaus, kuris papasakojo apie IT srities aplinką, principus ir siekiamybes. Įdomu, kad mano mentorius ir pats anksčiau dirbo chemijos srityje bei pasuko tuo pačiu keliu į programavimą“, – pasakoja programuotoja.
Dar dalyvavimo šioje programoje metu Simona įsidarbino vienoje maisto pristatymo paslaugas teikiančioje bendrovėje, kurioje jau metus rūpinasi tinklalapio išvaizda, stebi gerokai augančią komandą ir gauna vis daugiau atsakomybių.
Nusprendė pasidalinti savo patirtimi
Žvelgdama į nueitą kelią link dabartinės veiklos ir prisimindama, kad mokykloje ją nuo IT atbaidė aplinkinių nenoras aiškinti su šia sritimi susijusių subtilybių, Simona nusprendė paskatinti ir kitas merginas drąsiau žengti į programavimą.
Todėl ji prisijungė prie „The Coca-Cola Foundation“ finansuojamo pokyčio projekto „Empowering Girls“, kurį inicijavo „Lietuvos Junior Achievement“. Šio projekto metu „Women Go Tech“ programoje patirties pasisėmusios merginos keliauja po mokyklas visoje šalyje ir dalinasi savo karjeros istorijomis, skatina domėtis technologijomis ir rinktis su jomis susijusias studijas bei profesijas.
Simona savo istoriją jau papasakojo Vilniaus Užupio gimnazijos dešimtokams.
„Jausmas – labai geras. Visada norėjau dalintis, padrąsinti, matyti įsitraukimą ir ateinantį supratimą, kad galima nuveikti kažką reikšmingo. Kaip rodo mano istorija, reikia nebijoti keistis, ieškoti savęs ir būti užsispyrusiems – juk darbas turi teikti džiaugsmą. Suprantama, šis kelias nėra lengvas, bet jis gali suteikti nemažai privalumų“, – įsitikinusi pašnekovė.
Anot jos, vaikams itin svarbu įsisąmoninti, kad IT sferoje yra daugybė vaidmenų, iš kurių galima pasirinkti kiekvienam artimiausią. Taip pat paneigti IT sritį dar lydinčius mitus.
„Nors lygios galimybės skatinamos, merginų IT srityje – vis daugiau, bet programavime jų dar mažai. Manau, kad dėl to labiausiai kaltas įsitikinimas, kad tai nėra moteriška sritis. Kadangi tai mąstyme įsišaknijusi problema, ją spręsti reikėtų pradėti dar mokykloje“, – įsitikinusi Simona.