Išsinuomojo senus apartamentus išdaužtais langais
Simona su Ričardu ir vaikais 16 metų gyvena Airijoje. Nedideliame Ballinasloe miestelyje įsikūrusi pora praėjusių metų rudenį išsinuomojo senus, apleistus apartamentus, kuriuose Simona įsikūrė savo fotografijos studiją.
Kaip sako pašnekovė, viskas nuo studijos ir prasidėjo – drąsios spalvos interjere, kurios vėliau persikėlė ir į namus.
Įėjus vaizdas buvo nekoks: kai kurie langai – išdaužyti, kvapas – baisus, viskas apleista.
„Studijos istorija prasidėjo seniai. Buvau nužiūrėjusi tuos apartamentus dar tada, kai net neturėjau minčių įkurti studiją. Jie man labai patiko. Tie apartamentai buvo labai apleisti, bet jau tada, prieš daug metų, į juos įėjusi supratau, ką čia galiu padaryti. Ta vizija man iškilo prieš akis.
Ir paskui, kai nutariau atsidaryti studiją, ieškojau išsinuomoti ką nors panašaus – vadinamojo Georgian style (anglų architektūros ir interjero stilius, plėtotas nuo Jurgio I valdymo pradžios 1714 m. iki Jurgio IV mirties 1830 m. – aut.), kad būtų dideli langai, senovinis stilius, ta aura. Ir prisiminiau šiuos apartamentus, pamąsčiau: „O galbūt neišnuomoti.“
Taip sutapo, kad važiavau gatve, ir žmogus, kuris nuomojo tuos apartamentus, išdygo man tiesiai prieš akis. Sustojau, atsidariau langą, užklausiau, ar dar nuomoja tą būstą, sako: „Taip, turiu raktą rankoje, gal norite apžiūrėti?“
Įėjus vaizdas buvo nekoks: kai kurie langai – išdaužyti, kvapas – baisus, viskas apleista. Bet žinojau, kad tai yra man“, – šypsodamasi pasakoja Simona.
Studijos ir namų interjerą kūrė patys
Pašnekovė sako, kad pagrindinis jos noras buvo įsikurti studiją, kuri būtų lyg antri namai, nes žinojo, kad joje praleis daug laiko.
„Airijoje tokio pobūdžio studijos nėra populiarios – jie labiau mėgsta baltą foną. Mes jį irgi nusipirkome, kai prireiks, bet, kalbant apie visą interjerą, nuo pat pradžių turėjau aiškią viziją, kaip viskas čia turi būti, kad atskleistų mane.
Mano tikslas buvo susikurti aplinką sau ir kitiems, kad žmogus, čia įėjęs, pasijustų lyg atsidūręs kitur, kitame pasaulyje. Apskritai tą viziją nešuosi nuo vaikystės. Visada žinojau, kokiuose namuose noriu gyventi, kad tai turi būti senas namas arba butas, kad jis turėtų savo aurą. Ir visada labai norėjau didelių langų. Todėl, kai užėjau į šiuos apartamentus, pagalvojau: „Leiskite man čia kurti, atsiskleisti ir aš, atrodo, padarysiu viską.“
Artimieji jau pripratę – jų nenustebino, kai pasakiau, kad sienas noriu išdažyti juodai.
Tas pats ir namuose. Artimieji jau pripratę – jų nenustebino, kai pasakiau, kad sienas noriu išdažyti juodai. Paskui priėjome kompromisą, kad vis dėlto tamsiai žaliai. Nors dabar sėdžiu, žiūriu į tą tamsiai žalią ir galvoju: „Ne, vis dėlto turėjo būti juoda (juokiasi).“ Su šeima kažkaip prieiname tų kompromisų, jie jau susitaikę su mano skonio, stiliaus pajutimu ir tai jų nebestebina“, – pasakoja Simona.
Ketindami atnaujinti išsinuomotus apartamentus, Simona su Ričardu pasikvietė meistrus, bet iš jų, pašnekovės teigimu, išgirdo neįtikėtiną remonto kainą.
„Tada pagalvojome, kad geriau tuos pinigus investuosime į ką kita, o darbus, kiek įmanoma, mėginsime atlikti patys. Taip viskas ir prasidėjo, o kai prasidėjo – kelio atgal nebebuvo“, – šypsodamasi sako pašnekovė.
Apartamentai, kuriuose įrengta studija, turi du atskirus kambarius, virtuvę ir vonios kambarį – tualetą su dušu. Viskam suremontuoti, atnaujinti, interjerui sukurti porai prireikė maždaug trijų mėnesių.
Kaip pasakoja Simona, apartamentų savininkas pakeitė langus, meistras išgriovė sieną, viename kambarių sudėjo grindis, tualete išklojo plyteles ir išvedžiojo elektrą. Visus kitus darbus atliko Simona su vyru Ričardu:
„Prieš imdamiesi studijos atnaujinimo nebuvome darę nieko panašaus. Na, tik tapetavę. Vyras dėjo paneles ant sienų, dažė, aš tapetavau, darėme kitus darbus. Sunku buvo, bet žingsnis po žingsnio pavyko. Ir tikrai buvo verta.“
Daiktus ir baldus perka iš antrų rankų
Užbaigusi darbus studijoje, pora ėmėsi atnaujinti būstą, kuriame gyvena. Kadaise, kai į jį įsikėlė, svetainės sienos buvo baltos, židinys – medžio atspalvio. Tąkart Simona įkalbėjo vyrą ryžtis dažyti sienas tamsiai pilka spalva.
„Iš pradžių vyras nesutiko, pilka jam atrodė per tamsi. Ir dabar kelis kartus manęs klausė, ar tikrai dažysime sodria mėlyna sienas studijoje ir ar tikrai tamsiai žalia namų svetainėje? Bet aš žinojau, kad tikrai bus gerai. Dabar abiem taip atrodo ir patinka. Ta pilka irgi gerai žiūrėjosi ir patiko, bet ilgainiui pabodo – norėjosi pokyčių, todėl jų ir ėmėmės.“
Pasidalijusi namų ir studijos interjero pokyčiais feisbuko grupėje „Prieš ir po“ moteris sulaukė komplimentų gausos dėl „karališkos spalvų dermės“, interjero detalių ir dvelkiančios prabangos.
Pati Simona sako, kad jai svarbu tiek sau, tiek kitiems parodyti, jog galima išleisti minimaliai, bet pasiekti maksimalių rezultatų:
„Viskas į mūsų namus ateina iš antrų rankų. Nesu mėgėja naujų daiktų. Kiekvienas daiktas man turi turėti savo aurą. Kai nuvažiuoju pirkti, iškart žinau – man ar ne man. Nebūna taip, kad nusipirkčiau daiktą, o paskui galvočiau, kad gal man jo reikėjo nepirkti. Taigi ir į studiją viskas atėjo iš antrų rankų. Ten nėra nieko naujo.“
Tiesa, sofos, kurios dabar atsidūrė šeimos namų svetainėje, buvo pirktos studijai, bet galiausiai joms, pašnekovės teigimu, ten nelabai liko vietos:
„Tos sofos buvo pirktos iš antrų rankų, jos buvo smėlio spalvos. Pirkome jas dar iki studijos atidarymo, planavome jas ten pastatyti. Iš Lietuvos užsisakėme medžiagą, suradome lietuvį, kuris čia mums jas pertraukė. Tačiau, kai įsikūrėme studijoje, supratome, kad toms sofoms vietos nelabai ir liko. Taip jos atsirado mūsų namų svetainėje.
Naujam namų interjerui sukurti naujų daiktų nelabai ir reikėjo. Visko turėjome. Be to, kad perdažėme sienas, vyras ant jų dar dėjo paneles – kaip ir studijoje, pakeitėme užuolaidas, valgomojo stalą ir kėdes. Turėjome paprastą stačiakampį valgomojo stalą su šešiomis kėdėmis, bet aš visada labai norėjau apvalaus. Taigi įsigijome tokį, nusipirkome senovines kėdes.“
Sienos tamsios, bet šviesos pakanka
Simonos kurtas interjeras – priešingybė vis dar populiariam skandinaviško stiliaus interjerui, kuriame vyrauja šviesūs atspalviai. Paklausta, ar esant tokių tamsių, sodrių spalvų sienoms namuose ne per tamsu, pašnekovė sako, kad šviesos tikrai pakanka.
„Galbūt taip atrodo nuotraukose, nes buvo fotografuota prieblandoje, siekiant sukurti daugiau jaukumo. Bet taip tikrai nėra, priešingai – yra labai šviesu, nes ta svetainės ir valgomojo patalpa yra didelė, erdvi, joje yra trys didžiuliai langai.
O toks jaukumas man labai patinka: prisidegu lempučių, žvakių, užsikuriu židinį, tik taip galiu kurti. Supant baltai spalvai negaliu atsiskleisti kaip asmenybė, man neišeina. Kitiems patinka, bet tai priklauso nuo žmogaus.
Supant baltai spalvai negaliu atsiskleisti kaip asmenybė.
Airijoje aštuonerius metus fotografavome vestuves. Airiai labai mėgsta jas švęsti pilyse. Daug jų esame apvažiavę ir kas kartą atrodo, kad kai ten įžengiu, alpsta širdis. Užplūsta jausmas, kad čia yra mano aplinka, čia galima kurti. Tą jaukumą norėjau susikurti ir savo namuose.
Žinoma, toks interjeras tikrai ne visiems tinka ir ne visiems patinka. Negaliu pasakyti, kad skandinaviškas yra negražu. Viskas, kas padaryta stilingai, yra gražu. Bet tai yra ne man.
Apskritai noriu palinkėti visiems įsiklausyti į save, nesivaikyti madų, o pirmiausia atrasti tai, kas jums tinka ir patinka. Nes tik tada gali pajusti pilnatvės jausmą ir tai džiugins – tiek kuriant bendrą aplinką, tiek atrandant savitą stilių. Kiekvienas jaučiame, kas mums yra arčiau širdies, tai ir reikia pasirinkti, – linki Simona ir priduria:
– Taip pat – tausoti aplinką ir truputį pristabdyti besaikį vartojimą – daugiau daryti mainus: savo parduoti, iš kito nusipirkti. Tai šiandien irgi yra labai aktualu.“
