Įdomu, kad per šitą trumpą laiką kai kurios aviakompanijos net atšaukė sprendimus neskraidyti visai ir grąžino dalį programų. Nepasidariau printscreen’o, bet SAS buvo vieni iš pirmų didžiųjų pasiskelbt, kad neskraidys visai, bet dabar likę jų pranešimai, kad „majority of flights“. Majority žodis gramatiškai teisingas, bet vat šiandien SAS vykdo 140 skrydžių – tiek vidinių Švedijoje ir Norvegijoje, tiek po Europą ir netgi Stokholmas–Niujorkas ir Stokholmas–Čikaga.
Yra Europoje ir kitų bendrovių, kurios toliau skraido visai nemažai ir neplanuoja stabdyti – daugiausia skraido KLM, be jų dar Aer Lingus, Iberia, British Airways, tie patys minėti SAS. Net Norwegian vis dar skraido (tiesa, daugiausia Norvegijos viduje ir iš Norvegijos – grįžo prie ištakų).
Wizz Air buvo vieni iš pirmų paskubėję užsidaryti Lietuvoje, bet vis dar skraido, kur oro uostai neuždaryti – iš Bulgarijos, Rumunijos, Vengrijos. Tokie užstrigusiųjų gelbėtojai visai yra Belavia – ne iš vieno girdėjau, kas į Vilnių grįžo per Minską.
Baltarusija net padarė išimtį savo vizų taisyklėse ir parskridus į Minską galima pasiimti taksi, kuris tave atveš iki Lietuvos sienos už 50 EUR ir nereikės tam vizos (Lietuva yra uždariusi tarptautinius traukinius ir autobusus).
Yra, kur kažkas pamato galimybę: Qatar Airways buvo paskelbę, kad atsisako A380 krizės laikotarpiui, bet vos tik išgirdo, kad Jungtiniai Arabų Emyratai uždraudė skraidyti Emirates ir Etihad, savo sprendimą staigiai pakeitė. Qatar Airways pastatė A380 į Londoną, Paryžių ir Pertą, pridėjo papildomų skrydžių kitomis kryptimis. Nors užsieniečiams draudžiama patekti į Katarą, tačiau tranzitu per Dohą keliaut galima.
O industrija pradeda žiūrėt, kas čia bus po viso šito. Žingsnis nr. 1 – reikia valstybės pagalbos.
JAV patvirtino aviakompanijų gelbėjimo pinigų maišą, į kurį idėjo 61 milijardą JAV dolerių. Iš tų 61 milijardo 25 milijardus tiesiogiai gaus keleivius vežančios aviakompanijos, 4 milijardus cargo aviakompanijos, o likęs 29 milijardo kapšas bus pagal pageidavimą duodamas beprocentinėmis paskolomis. Dar 3 milijardus gaus aviakompanijų tiekėjai, daugiausia maisto tiekimo kompanijos.
Realiai įpareigojimai už šitas dotacijas, sakyčiau minimalūs – tuos milijardus aviakompanijos gali naudoti tik atlyginimams ir įsipareigoti neatleisti darbuotojų iš darbo iki rugsėjo 30 dienos. Šalia to, dar JAV aviakompanijoms nereiks mokėti akcizo už bilietus – nuo 1950-ųjų lėktuvų bilietai JAV yra priskiriami prabangos prekėms ir apmokestinami 7,5% akcizu. 10 milijardų atiteks oro uostams, jiems suteikta iš tų milijardų ne tik infrastruktūrinius projektus vykdyti (kaip buvo iki šiol), tačiau naudoti ir kasdieniam pravalgymui.
Galima aišku kelti klausimus, ar reikėjo JAV aviakompanijas gelbėti. Bloomberg suskaičiavo, kad American, Delta ir United šitą krizę pasitiko turėdami likvidumo 6 mėnesiams, Southwest 10 mėnesių, o Spirit ir JetBlue Airways daugiau nei metams.
Kol kas nėra jokių ženklų, kad viskas stotų pusmečiui – Trumpas jau pažadėjo, kad iki Velykų sienas atidarys užsieniečiams. Rinka JAV oligopolinė, tai dotacijos ilgam laiku dar labiau įtvirtins didžiųjų stiprumą, o naujokams atsirasti kelias tik dar pabrangs. Bet Trumpas supranta, jog judėjimas yra esminė ekonomikos gyvavimo sąlyga ir aviakompanijos buvo bene pačios pirmos, kurios buvo užverstos pinigais.
Kitose pasaulio vietose valstybės jau irgi ištiesė pagalbos ranką aviakompanijoms: Singapore Airlines naudosis 700 mln. JAV dolerių pagalbos paketu, Australijos Virgin Australia ir Qantas kol kas paskirta 416 mln. JAV dolerių, Naujosios Zelandijos vyriausybė suteikė 528 mln. dolerių paskolą Air New Zealand ir t.t.
Europoje reikalai kiek vėluoja. Čia su pakankamu cash’o kiekiu krizę pasitiko tik dvi pačios pelningiausios aviakompanijos Europoje – Wizz Air ir Ryanair (na, dar easyJet). Būdamos pilnai public ir išbarsčiusios veiklą po visą Europą (Ryanair didžiausia rinka yra Italija, žinojot?), jos net nelabai ras valstybę, į kurią galėtų kreiptis, tačiau, matyt, akylai stebės visą paramą dalinamą Europoje ir apsuks klausimą per spaudimą tiekėjams, oro uostams, vietos savivaldybėms ir kt. mainais į skrydžių išlaikymą. Mažiems oro uostams visoje Europoje bus keli tragiški metai – jie bus niekam nereikalingi.
Gelbėti aviakompanijos Europoje pirmiausia susirūpino šiauriečiai. SAS gavo kelis šimtus milijonų susimetus Švedijai ir Danijai (Norvegija nebėra SAS akcininkė). Suomija garantavo 600 milijonų EUR paskolą Finnair. Kiek netikėtai, Norwegian gavo 550 mln. EUR garantijų iš Norvegijos (kol kas panaudojo tik dalį, nes sąlyga yra Norwegian surinkti 10% sumos iš privataus sektoriaus). Italai tradiciškai renacionalizavo Alitalia. AF-KLM ir Lufthansa kreipėsi į savo vyriausybės paramos – Vokietija pasakė, kad duos; Prancūzija ir Nyderlandai nuėjo tartis tarpusavyje, kam priklauso kiek duoti.
Kol kas tylu iš mūsų kaimynų Lenkijos ar Latvijos, bet šitos šalys abi mėgėjos tokius klausimus spręsti po stalu. Neįtikėtina, bet nei LOT, nei airBaltic, būdamos valstybinėm bendrovėm, neskelbia savo finansinių ataskaitų jau daug metų (4 puslapių PPT nesiskaito).
Aviakompanijų servise irgi toks vertybių perkainojimas. Lufthansa panaikino „Refund“ mygtuką savo tinklapyje prie atšauktų skrydžių. T.y., net jeigu Lufthansa atšaukė jūsų skrydį, jūs neatgausite pinigų – suteikia jums tik galimybę pasikeisti skrydį į vyksiantį vėliau. Ryanair ir Wizz Air, nors sistemos ir lūžinėja nuo perkrovų, call-centruose kelių valandų eilės, pinigus visiems atšauktų reisų keleiviams grąžina.
Delta ir United panaikino nemokamą Coca-cola ir snacks’us skrydžiuose JAV viduje – argumentas, kad stabdytų viruso plitimą. Kiekvieną krizė aviacijos industrijoje atneša kelis dalykus – tam tikri lėktuvų tipai išnyksta, ir servisas suprastėja. Mano prognozė – nemokami gėrimai į lėktuvus JAV niekada nebegrįš.
Iš kitos pusės – didžioji dalis aviakompanijų šiuo metu parduoda bilietus, kurie visi yra „flexible“. T. y. jeigu nusipirksite bilietą šiandien birželiui, skrydis vyks, bes jūs nenorėsite skristi – aviakompanija leis jums jį pakeisti nemokamai į kitą datą.
Kas visam pasaulyje juda dideliu greičiu – tai private jet’ai ir kroviniai. Didžioji dalis krovinių juda keleivinių lėktuvų pilvuose, nėra keleivinių reisų – dingusi galimybė judėti kroviniams. Kai kurios aviakompanijos Azijoje jau varinėja keleivinius lėktuvus be keleiviai tik tam, kad panaudotų bagažo skyrių krovinių pervežimui. Na, o su private jet’ais viskas aišku – turtingų žmonių noras judėt niekur nedingo, o pigesnių produktų jie nusipirkt tiesiog negali, nes nebeliko jiems pasiūlos.
Kai karantino režimai ims trauktis, deja, man atrodo, Lietuva eilinį kartą krizę pergyvens labiau sukrėsta negu kitos valstybės. Viena priežasčių bus tai, kad vėl santykinai neteksime nemažos dalies susisiekimo. Valstybės gelbėjimą gavusios aviakompanijos, kaip LOT, airBaltic, netgi SAS ar Finnair, pirmiausia bus suinteresuotos atstatyti pilnu tempu savo rinkos aptarnavimą, o jungiamieji skrydžiai keliaus į antrą planą. Sunku patikėti, kad LOT tęs skrydžius į London City iš Vilniaus ar airBaltic atidarys planuotus tiesioginius maršrutus iš Vilniaus į Hamburgą, Ciūrichą ir pan.
Šitoje vietoje matom, kad šalys, kurios turi savo stiprius nacionalinius vežėjus, gali dar labiau į juos remtis.
Labai įdomu bus žiūrėti ar Wizz Air ir Ryanair grįš visa savo apimtimi į Lietuvą po šios krizės. Aš manau, čia esminis atsakymas bus toks – kiek mažesnių aviakompanijų Europoje bankrutuos ir kiek bus laisvų nišų, kur Wizz Air ir Ryanair gali pasinaudoti proga įsiveržti.
Pavyzdžiui, renacionalizuota Alitalia planuoja grįžti jau su 30 lėktuvų (dabar skraido 110), t.y. Italijoje atsilaisvina rinkos dalis. Jeigu rinkos dalių atsilaisvins Europoje daugiau, labai tikėtina, jog didieji Europos low-costai eis kariauti dėl market-share ten. Ištekliai riboti, jų nauji lėktuvai negali neskraidyti, neturės kitų alternatyvų – grįš čia panašia apimtim, bet jeigi atsiras proga užsiimti rinkos dalį Švedijoje, Italijoje, Čekijoje ar Graikijoje – nemažai lėktuvų keliaus ten. Galų gale, jau rašiau, kad bus gausybė alkanų mažų oro uostų visoje Europoje, kurie dalis subsidijas ir dotacijas į kairę bei dešinę, kad koks vežėjas atidarytų kokį maršrutą.
IATA kol kas paišo Europai scenarijų, kad Q2 (balandį–birželį) paklausa bus -90%, Q3 bus -40%, o Q4 bus -10%. IATA dažniausiai atneša ypač pesimistinį scenarijų (pavyzdžiui, jie savo pranešimuose negautas pajamas įvardija kaip nuostolį aviakompanijos visa to apimtimi), nes visgi yra aviakompanijų interesus ginanti asociacija, o dabartinis aviakompanijų tikslas yra gauti kuo daugiau paramos iš valstybių. Bet čia aš, deja, turiu piešti negatyvų scenarijų Lietuvai – jeigu Latvija kristų -20% šiemet, tai Lietuva kris -30%, jeigu Lenkija kris -15%, tai Lietuva kris -25% ir pan.
Krizės akivaizdoje kaip niekada pasimato, jog aviakompanijų veikla nėra vien tik biznis, bet yra kritinė infrastruktūros dalis.
KidyTour su Avion Express suorganizavo skrydį iš Balio į Vilnių parskraidinti ten atostogavusius. GetJet vakar iš Kinijos į keleivinį lėktuvą sukrovė regentus viruso tyrimams ir per pusę paros atskraidino į Lietuvą. Klasjet prieš savaitę nuvarė į Kinijos šiaurę ir paėmė Huawaei dovanotas apsaugos priemones gydytojams.
Lietuvos URM ministras Linas Linkevičius susitarė su Lufthansa kažkokiu būdu, kad ji dar savaitę paskraidytų po vieną reisą per dieną FRA-VNO-FRA, kad pargabentų daugiau lietuvių. Šitoje vietoje matom, kad šalys, kurios turi savo stiprius nacionalinius vežėjus, gali dar labiau į juos remtis – airBaltic, LOT, Lufthansa, Ukraine International pagal valstybių pageidavimus gabena įstrigusius piliečius (LOT šiandien skrenda iš Sidnėjaus į Varšuvą, pavyzdžiui).
Jeigu geraisiais laikais nacionalinio vežėjo Lietuvoje netrūksta, tai manau krizė vėl bus tas pavyzdys, kuomet prasto susisiekimo klausimas bus vėl išneštas į pirmą planą. Jeigu airBaltic kur trauktis neturi, ir vos tik atsiras galimybė, bandys susigrąžinti savo keleivius, pas mus vien komerciniais pagrindais veikiantys užsienio vežėjai ateis tik tuomet, kai pamatys, jog čia didelių maržų šalis.
Šitoje vietoje turim gana didžiulę aptarnaujančio verslo šaką Lietuvoje (ACMI lėktuvų nuomos aviakompanijos, čarterinės aviakompanijos, priežiūros ir remonto dirbtuvės, antžeminio aptarnavimo tiekėjai ir t.t.), kuriems bus ypatingas iššūkis išsilaikyti, kuomet aviakompanijos neduoda joms darbo, tai šitoj vietoje svarbu, kad jiems pavyktų išgyvent.
O mano prognozė visai Europai, kad šita krizė bus didelis šuolis supanašėjimo su JAV (čia šiaip nėra gera žinia vartotojams – JAV bilietai yra vidutiniškai 25% brangesni nei Europoje). Didžiosios nacionalinės aviakompanijos išeis iš krizės su cash, bet dideliu debt. Daug per šitą pakėlimą cash sukaupusios aviakompanijos dabar greičiausiai bando padaryti didžiulius lėktuvų pirkimus ir užsitikrinti pigius asset’us artimiausiems 10 metų (mano prognozė – kadangi valstybės spausdina labai daug pinigų, didelė dalis tų pinigų nusės į asset’us, o kadangi lėktuvai išliks patikimu asset’u, tai krizei slopstant, manau, lėktuvų kainos pakils į didžiules aukštumas).
Pigūs asset’ai jiems leis suėsti mažesnius žaidėjus, net jei jie išgyvens krizę. Vidutinės aviakompanijos, tikėtina, išsprendusios operacinius reikalus, sės prie derybų stalo ir kalbėsis apie susijungimus, kurie leistų akumuliuoti naujų lėktuvų pirkimus bei rinkos dalį ir labiau veiktikainas (nenustebčiau pamatęs jokius susijungimus jau dabar – Wizz Air gali jungtis su easyJet, Finnair gali susijungti su LOT, Norwegian su bet kuo).
O labiausiai kas gali (ne)nustebinti, jeigu greitu laiku išgirsim – Ryanair perka 500 Boeing 737MAX. Atrodys crazy sprendimas dabar, bet 2026 šis sprendimas leis nukonkuruoti bet kokią kitą aviakompaniją.
Bet kokiu atveju, aviacija kaip ir iš kiekvienos krizės, išeis stipresnė ir didesnė – atsidarius sienoms uždaryti žmonės veršis skristi pas savo meilužes, pusbrolius ir vaikus. Po jų iš paskos kostiumus išsilygins salesman’ai ir konsultantai, kurie varys parduoti.
Paskutiniai galvą pakels pensininkai, supratę, kad jau saugu vėl varyti į Maljorką ir vietoj to, kad įprastai ten varo 3 kartus per metus, kitąmet nuvarys keturis. Keleivių skaičius kas 15 metų oro transportų padvigubėja, o net keli mėnesiai karantino yra sąlyginai trumpas laiko tarpas.
#aviacinisrokenrolas, turbūt.
Daugiau Simono Bartkaus įrašų rasite jo feisbuko paskyroje.
