Darbas skalbykloje, kur moteris rūpinasi drabužių švara, valymu ir kitais reikalais, prasideda 6 ryte, o baigiasi 7 vakaro. „Aš netikiu pensija. 65-erių išeiti į pensiją tikrai per anksti. Ką aš būčiau veikusi tiek metų? Turbūt išprotėčiau. Aš myliu žmones ir man patinka būti šalia jų“, – sako Felimina.
Puikiai atrodanti moteris mano, kad tai jai padeda išsaugoti jaunystę. Ir tikrai – sunku pasakyti, kaip turėtų atrodyti šimto metų sulaukęs žmogus, tačiau polėkio ir jaunatviškumo šiai poniai tikrai netrūksta. „Štai kodėl tiek daug sergančių žmonių senelių namuose – jie neturi ką veikti, tad ir jų mintys išsigimsta“.
Taip pat skaitykite: 127 valandos nežinios: sukrečianti aistringo alpinisto Arono Ralstono patirtis
Felimina Rotundo, kuriai rugpjūtį suėjo 100 metų, dirba jau 85 metus. „Mano pirmasis darbas buvo Pensilvanijoje, batų fabrike“, – prisimena moteris. Ji pasakoja, kad tuo metu per savaitę uždirbdavo 10 dolerių, darbuodavosi 40 valandų ir niekada nesiskųsdavo. „Džiaugiausi, kad turėjau darbą“, – tikina moteris.
Didžiosios depresijos laikotarpiu (arba Didžioji pasaulinė ekonominė krizė, 1929–1933 m.) ji buvo paauglė, ir tai turėjo didelę įtaką jos darbo etikai. Bafale, Niujorko valstijoje ji dirba daugiau kaip 40 metų. „Didžiosios depresijos laikai buvo sunkūs laikai. Ką galėjai padaryti? Pasistengti išgyventi. Reikėjo suaugti ir sunkiai dirbti, kad užsidirbtum pinigų“, – pasakoja ji.
Felimina sako, kad net ir ne darbo metu stengiasi likti užimta: „Aš einu pasivaikščioti su šunimi ir neleidžiu daug laiko, žiūrėdama televizorių, skaitau kiekvieną dieną laikraščius, kadangi iš jų gali sužinoti kur kas daugiau.“
Moteris mano, kad jos ištvermė, sulaukus tokio garbingo jubiliejaus, gali ir kitiems tapti pavyzdžiu: „Manau, kad daugelis senus žmones tiesiog išstumia iš savo gyvenimo ir pamiršta. Tačiau tik ne aš. Noriu dirbti. Kai seni žmonės dirba ir yra nepriklausomi, jie ir jaučiasi visai kitaip“.
