Singapūre gyvenantis menininkas, iliustracinių knygų autorius, turintis dizaino ir animacijos studiją Josefas Lee jau daugiau nei 10 metų savo darbais stengiasi atkreipti visų dėmesį į aktualijas – nuo Donaldo Trumpo sprendimo statyti sieną su Meksika, iki piešinių, kalbančių apie gamtos saugojimą ar tiesiog meilę.
„2008-aisiais man darbe pasidarė nuobodu. Sumaniau, kad noriu patyrinėti kitus kūrybinius laukus, kuriuose visi sprendimai priklausytų tik nuo manęs. Todėl pradėjau kurti trumpas iliustracines istorijas, kurias pavadinau „Josef Lee's Bedtime Stories for Adults“ („Josefo Lee pasakos suaugusiems prieš miegą“ – liet.), ir ėmiau jomis dalintis internete.
Viena iš istorijų tapo tikra sensacija, vien iš žmonių rėmimo 2017-aisiais išleidau pirmąją savo iliustracinę knygą. Tai patraukė kitų leidėjų dėmesį iš Kinijos, Taivano, su kuriais išleidau dar keletą knygų“, – URBAN˙/ pasakojo jis.
Josefo Lee darbai nėra tik paprastos iliustracijos. Dauguma jo pieštų istorijų turi gilesnę žinutę. „Savo kūryba aš dažniausiai išreiškiu nuomonę dėl įvairiausių socialinių problemų ir stengiuosi dalintis pozityviomis įžvalgomis“, – sako J.Lee.
Todėl šiuo metu bene labiausiai pasaulyje aptarinėjamas ir išgąstį keliantis koronavirusas irgi atkreipė menininko dėmesį.
„Sausio pabaigoje pradėjus labai greitai plisti koronavirusui, Singapūras kasdien susiduria su naujomis socialinėmis problemomis – nuo panikos perkant kaukes iki maisto atsargų kaupimo ar panaudotų kaukių šiukšlinimo. Todėl ėmiau kurti pavienius piešinius ir komiksus, kaip greitesnį būdą išreiškiant savo nuomonę apie tai“, – pasakojo jis.
Pirmasis Josefo Lee darbas buvo logo sukūrimas – kinų hieroglifais menininkas užrašė Uhano miesto vardą, kurio turguje, įtariama, ir atsirado koronaviruso užkrato židinys. Taip pat prie šio žodžio jis nupiešė mėlyną kaspiną ir pridėjo grotažymes #PrayForWuhan (melskimės už Uhaną – liet.).
„Kai nuolat girdėjau tik blogas žinias apie koronavirusą, sausio 30-ąją nupiešiau šį logo. Šiuo darbu tikėjausi paskleisti pozityvumo ir pasiūlyti vienytis su Uhanu, jam kovojant prieš virusą. Tai labai greitai išsivystė į iliustracijų ir komiksų serijas, kuriomis kone kasdien ėmiau dalintis internete“, – prisimena Josefas Lee.
Stebėdamas situaciją iš šalies, menininkas sako, kad visuomenė sunkiai tvarkosi su kilusia panika, todėl pozityvumas šiuo klausimu gyvybiškai reikalingas.
„Daugiausia problemų – parduotuvių šlavimas, rasizmas – atsirado dėl baimės. Virusas smogė taip staigiai ir greitai, niekas negalėjo nutuokti, kiek daug žalos jis sukels globaliai. Todėl ir visi po to sekę veiksmai automatiškai kilo iš baimės ir tik dėl savisaugos instinkto. Klaidinančios naujienos taip pat prisidėjo prie baimės kėlimo. Todėl kai kurie mano komiksai kalba būtent apie netikrų naujienų skleidimo stabdymą“, – kalba jis.
Visgi Josefas pastebi, kad dabar, kai jau praėjo keli mėnesiai, bent jau Singapūre situacija gerėja, panika ir baimė mažėja.
„Situacija tapo labiau kontroliuojama, o ir visuomenė nurimo, pamačiusi, kaip gerai valdžia tvarkosi su virusu. Turiu pasakyti, kad ir man pačiam koronavirusas kelia baimę. Tačiau manau, kad jei visi būsime susivieniję, mes tikrai jį nugalėsime.
Čia svarbus kiekvienas, bet kokios pastangos gali padėti. Todėl aš stengiuosi prisidėti tuo, ką moku geriausiai, ir tikiuosi, kad mano darbai paskleis bent kažkiek pozityvumo šios nelaimės metu“, – viliasi menininkas.
Paklaustas, kuris darbas įsiminė labiausiai, Josefas sakė: „Man patinka trumpa meilės istorija, kurią nupiešiau per Valentino dieną. Koronavirusas prislopino žmonių emocijas, todėl norėjau palinkėti, kad nepamirštumėme apie meilę net ir krizės metu.“