Apie atsivežtines sėklas ir kokios grėsmės dėl to kyla bei ką turėtume žinoti, kalbamės su VDU Žemės ūkio akademijos lektore dr. Asta Ramaškevičiene.
– Pradėkime nuo, kad ne visi žino, kuo sertifikuotos sėklos skiriasi nuo nesertifikuotų. Ką tai reiškia?
– Veislė yra intelektualus produktas, už kurį kūrėjas (selekcininkas) turi gauti atlygį. Pasaulio valstybės yra suinteresuotos, kad toks procesas vyktų ir kiekvienoje jų įteisinta tvarka, kaip tokį procesą reguliuoti. Tos sistemos, kaip sukurtos veislės yra dauginamos, yra gana panašios. Dauginimo metu vykdoma priežiūra – jos metu įsitikinama, kad padauginta veislė atitinka tas savybes, kurios yra deklaruojamos ir pan. Būtent tai ir patvirtina išduodamas sėklų sertifikatas.
Sertifikavimo sistemą Europoje prižiūri valstybinės institucijos. Pagal ES reglamentus, kiekviena valstybė turi pasiskyrusi instituciją, kuri kontroliuoja jau įvardintą procesą nuo sėklos pasėjimo momento iki sėklos patekimo į rinką. Tad trumpai tariant, sėklos sertifikatas yra sėklos garantija pagal visus veislės ir sėklos rodiklius. Šita sistema veikia visose ES šalyje. Lietuvoje už sėklų sertifikavimą atsakinga institucija yra Augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.
– Jeigu mes susirenkame sėklas iš savo augintų daržovių, pavyzdžiui, pomidorų ir jas sėjame kitąmet, ką turėtume žinoti?
– Pirmiausiai norint pasidauginti savo sėklų reikia žinoti, ar tas augalas, kurio sėklas norėsime surinkti, yra veislė, o ne hibridas. Hibridai yra augalai, kurių puikios savybės pasireiškia tik pirmoje kartoje, tai yra tik tuose augaluose, kuriuos išauginome iš pirktų sėklų.
Kitoje generacijoje, tai yra pasėjus surinktas sėklas, geriausiu atveju galime gauti ne tokį gerą derlių, gali žymiai sumažėti augalo atsparumas įvairioms ligoms, o blogiausiu atveju galime gauti visai kitokius (kitos formos, skonio ar spalvos) vaisius vedančius augalus.
Su veislėmis yra paprasčiau, nes šių augalų savybės išsilaiko daugiau generacijų, o tinkamai auginant ir dauginant gali išlikti ir daugybę metų. Rezultatas labiau priklausys nuo to, kaip augalas apsidulkina, ar naudoja savo žiedadulkes, ar jam apsidulkinti reikalingos žiedadulkės nuo kito augalo. Stabilesnės savybės yra savidulkių augalų veislių. Tuo tarpu kryžmadulkių augalų veislių savybės išlieka tik tuo atveju, jei jie apdulkinami tokios pat veislės augalo žiedadulkėmis, t.y. jei šalia auga tokie pat augalai.
Tačiau jei auginame skirtingų veislių augalus drauge, o apdulkinimą atlieka vabzdžiai, turėsime susitaikyti, kad ne visuomet gausime tokius pat vaisius, tą patį derlingumą ar augalo atsparumą, kaip buvo pernai. Gali būti, kad skirsis ir vaisių dydis ar augalo aukštis. Aišku, pokytis dažniausiai nebūna labai didelis. Ir palyginti, kaip buvo prieš metus, be nuoseklių stebėjimų ir aprašymų yra sunku, tai žmogus ir sako, kad viskas yra taip pat kaip buvo anksčiau, nors tikrai būna visaip.
Dėl daržovių sėklų dauginimo ir ruošimo specifikos (kartais sėklos poreikis yra labai mažas, arba sėklos išeiga labai maža, arba rinkos poreikiai nedideli ir dar daugybė galimų kitokių priežasčių) šių augalų grupei leidžiama papildoma sėklų kategorija – standartinė sėkla, kai už sėklų kokybę atsakomybę prisiima daugintojas, o valstybė tik kontroliuoja sėklų kilmę ir veislės atitiktį. Tačiau daugintojas vis tiek turi laikytis valstybės nustatytų reikalavimų.
– Ką turime žinoti įsigydami sėklas, sodinukus?
– Visoje ES galioja sistema, kad visos sėklos, kurios yra parduodamos, yra kontroliuojamos ir turi atitikti reikalavimus, o ir pirkėjas turi teisę žinoti, iš kur ta sėkla gauta, kaip ir kur padauginta. Didelės problemos nėra, jeigu žmogus atsivežė sėklų iš ES, nes bet kuri sėkla, padauginta ES, praeina visą patikrą. Bet kuris Lietuvos ar ES tiekėjas, kuris tiekia sėklas rinkai, pirmiausia turi būti ne tik atestuotas tiekėjas, bet ir registruotas fitosanitariniame registre. Tai valstybinė institucija, kuri kontroliuoja ir tikrina, kaip auginamas augalas, skirtas vegetatyviniam dauginimui ar sėklai, ar nėra karantininių ligų ar kenkėjų, kurie plinta lengvai ir daro didžiulę žalą aplinkai ir žemės ūkiui.
Be to, taip paprastai negalima prekiauti ir sodinukais – augalas turi turėti augalo pasą. Čia atsakingas turi būti ir pirkėjas – visada reikėtų pasidomėti, ar augalas tą pasą turi. Tai yra garantija, kad į savo sodą ar daržą neparsinešite ir toliau neplatinsite labai pavojingų ligų ar kenkėjų. Kai kurių kritinių ligų sukėlėjai gali išlikti dirvožemyje daugybę metų, tad tada negalėsite auginti norimų augalų labai ilgai, nes jie sirgs ir sirgs. Atsakomybę šiuo atveju patariu dalintis su pardavėju – turite žinoti, ką ir iš kur įsigyjate, renkantis apžiūrėti, kaip augalas atrodo, kad vėliau netektų gailėtis pastebėjus, kad augalas jau serga ar apniktas kenkėjų.
– Žmonės parsisiunčia sėklas iš pačių įvairiausių šalių. Iš kur siųstis yra nesaugu?
– Visose ES šalyse galioja tokia pati sistema, kaip ir Lietuvoje. Taip pat yra šalių, kurios pripažintos lygiavertėmis ES, jos turi savo sistemą ir yra suderinusios ją su ES sistema. Tai reiškia, kad iš ten įsigytos sėklos bus saugios ir tas šalis visada galite pasitikrinti internete.
Iš kitos pusės, galiu pasakyti, kad ir kaip norisi auginti tai, ko nėra mūsų šalyje, reikia žinoti, kad grėsmė yra labai didelė. Iš daugumos trečiojo pasaulio šalių (Azija, Pietų ir Centrinės Amerikos šalys, Australija) vengčiau siųstis sėklas. Gali skirtis kenkėjai, ligos, be to, turime daug pavyzdžių ir mūsų šalyje, kai dėl neatsakingumo ar norėjimo pasipuikuoti paplinta augalas, kurio plitimo suvaldyti darosi nebeįmanoma ir tai daro didžiulę žalą vietinėms populiacijoms.
Netrukus prasidės pavasaris ir mes vėl matysime žydinčius lubinus, kurie daugeliui labai gražūs, bet ne visi susimąsto, kad lubinai daro žalą mūsų gamtai. Mes turime labai daug augalų, kurie buvo atvežti į Lietuvą kaip koks nors naudingas ir gražus dalykas, bet paskui jie „pabėgo“ iš mūsų sodų į gamtą ir pradėjo stelbti mūsų natūralius augalus ir tuo pačiu skurdinti vietinę bioįvairovę. Lubinų tiesioginės žalos daugeliu atveju žmogus nejaučia, o štai Sosnovskio barščius ir kokiu greičiu jie plinta, žino kiekvienas.
Turime šylantį klimatą, daug naujų atsiradusių kenkėjų, kurie mūsų gamtoje pradėjo daryti didžiulę žalą, pavyzdžiui, invaziniai šliužai su kuriais retas nesusidūręs. Darosi sudėtinga išsiauginti daržovių daigelius, kai šliužai gali per vieną naktį viską nuėsti. Anksčiau tokie kenkėjai pas mus neišgyvendavo, per žiemą žūdavo, o dabar, pasikeitus aplinkai, puikiausiai išgyvena ir prisitaiko.
Tad bet koks neatsakingas augalų, sėklų atsivežimas paslapčiomis, gali būti pretekstas, dėl ko ateityje galime turėti daug problemų. Greičiausiai jau teko girdėti apie pomidorų vaisiaus rudųjų raukšlių virusą (ToBRFV), kuris plinta per sėklas – tuo susirūpino ir Europos Sąjunga. Virusinės ir bakterinės ligos labai greitai plinta, jas perneša įvairūs vabzdžiai, kurių negalime sukontroliuoti.
Šis pomidorų virusas, gal Lietuvoje nebus toks žalingas kaip kokioje nors Bulgarijoje ar Ispanijoje, kur pomidorai auginami didžiuliuose atviruose laukuose, bet jeigu nebegalėsime net sau užsiauginti pomidorų? Mažuose darželiuose sukontroliuoti situaciją, kurią galima palyginti su paukščių, kiaulių gripu, gali būti labai sunku. O gamybiniuose pasėliuose įsisukęs virusas gali padaryti milžiniškus nuostolius.
– Iš esmės galima sakyti, kad parsisiuntę sėklų iš užsienio ir jeigu jos nesaugios, galime pakenkti Lietuvos gamtai?
– Pretekstas tame gali būti. Sėkla sėklai nelygi. Galbūt augalui nebus sąlygų plėstis, bet niekada negalime prognozuoti, kas laukia. Kaip kenkėjai ir ligų sukėlėjai elgsis mūsų klimatinėje zonoje – nežinome. Neseniai juk patys išgyvenome pandemiją, kuri paralyžiavo visą pasaulį. Tai patyrę turėtume suprasti, kad virusas lygiai tokiu pačiu mastu gali išplisti ir augalų pasaulyje.
Ypač tai susiję su augalais, kurie duoda derlių. Turime labai daug augalų, kurie paplinta per vaisius ir uogas – sėklas gali išbarstyti ir paukščiai pačiose netikėčiausiose vietose.
– Ar yra kokių požymių, kad sėkla nesaugi ir augalas platins ligas?
– Vizualiai ant sėklos daugumos infekcijų nepamatysime. Virusas sėklos išvaizdos nepakeis, todėl virusines infekcijas galime pamatyti tik ant augalo, kai pastebime akivaizdžius pasikeitimus. Pavyzdžiui, nusipirkote tulpių, jos gražiai žydėjo, o po kelerių metų jų žiedlapiai tapo dryžuoti, pakito spalva, vienos toliau augo, o kitos – iš darželių išnyko.
Tai yra viena iš virusinių infekcijų, kuri lengvai pažeidžia tulpes, o perneša ją vabzdžiai. Tokie pažeisti augalai ilgainiui nebesuformuoja žiedo ir jeigu žmogus nestebi, infekcija toliau plinta. Svarbu tokius augalus naikinti, geriausia sudeginti, o ne mesti į kompostą, kad toliau užkratas neplistų, nebent tas kompostas ruošiamas karštuoju būdu, ir papildomai dezinfekuojamas. Kitaip yra tikimybė, kad virusai išliks ir dauginsis.
– O su kokiais plintančiais augalais šiandien mes turime daugiausia problemų?
– Jų yra tikrai daug. Jau minėti lubinai, Sosnovskio barščiai, japoniniai pelėvirkščiai, uosialapiai klevai, akacijos, varpinės medlievos ir kt. Tačiau mes ne į visus kreipiame dėmesį. Pavyzdžiui, Sosnovskio barščiai gali pakenkti mūsų sveikatai, todėl juos puikiai pažįstame, kitus, kurie nedaro mums tiesioginės žalos, mes galime laikyti dekoratyviniais augalais. Tačiau invaziniai augalai užima vietą gamtoje išstumdami mūsų vietinius augalus ir tai yra didelė problema.
Noriu pabrėžti, kad pirmiausia pats žmogus turi prisiimti atsakomybę. Raginu domėtis, ką ir iš ko perkame. Net ir Lietuvoje galime įsigyti sėklų ar augalų sodinukų, kurie gali pridaryti žalos – turite kalbėti su pardavėju ir domėtis. Mūsų gamta ir taip patiria didžiulius iššūkius dėl klimatinių pokyčių, o jeigu dar prisidėsime patys su neatsakingais sėklų ir augalų įsivežimais, gali kilti įvairios grėsmės. Augalai gyvena ilgiau negu žmonės – tą taip pat turime prisiminti.
Ir jeigu kai kurių dalykų suvaldyti neįmanoma, visada galima prisidėti prie to, kad apsaugotumėte gamtą ir savo augalus – pamatę, kad jūsų augalas susirgo taip, kaip anksčiau nebuvote pastebėję, būtinai pasikonsultuokite su specialistais, o kai kurias ligas gali padėti atpažinti ir internetas. Esant rimtoms problemoms, ypač kai įtartinos ligos ar kenkėjai paplinta gamybiniuose plotuose, informuokite atsakingus asmenis ir specialistus Valstybinėje augalininkystės tarnyboje.
