Svarbi balkono konstrukcija
Vieni žmonės balkoną išnaudoja kaip pagalbinę patalpą, kurioje laiko tam tikrus daiktus. Kiti ten įsirengia poilsio erdvę, kurioje mėgaujasi kava ar knyga. Paklaustas, ar kiekvienas savo balkone galėtų įsirengti sodą, kraštovaizdžio dizaino studijos „Kamanė salvijoj“ įkūrėjas M.Meštaras teigė, kad tikrai taip, tik būtina žinoti keletą dalykų.
„Projektuojant sodą balkone pirma reikia atsižvelgti į jo konstrukciją. Kuo mažiau atramų – tuo lengvesnį sodą reikia įsirengti. Jį palengvinti galima trim būdais: renkantis lengvas gamybos medžiagas, lengvą substratą ir lengvus augalus. Substratas lengvinamas maišant jį su itin lengvais komponentais – keramzitu, perlitu, vermikulitu. Toks substratas greičiau praleidžia ir vandenį, dėl ko nesusidaro papildomas ilgalaikis svoris palaisčius. Ieškant vazonų balkonams geriau rinktis plastikinius, nes jie savaime yra lengvesni.
Kuo mažiau atramų – tuo lengvesnį sodą reikia įsirengti.
Jei balkonas turi daug atramų, galima pasirinkti ir medį, kartais net metalą ar keramiką“, – paaiškino kraštovaizdžio architektas.
Pasak M.Meštaro, kuo augalas didesnis, tuo dažniausiai jis būna sunkesnis. Medžius ar krūmus specialistas rekomenduoja rinktis tik labai tvirtuose balkonuose. „Šie augalai yra ne tik sunkūs, bet jiems reikia ir erdvesnių vazonų, kurių svoris yra didesnis“, – sakė pašnekovas ir pridūrė, kad imantis balkone įkurti sodą pravartu pasikonsultuoti su specialistu, kad įvertintų balkono konstrukciją ir parinktų jam tinkamus augalus.
Kaip apsaugoti augalus nuo taršos?
Gyvenant daugiabutyje, kur greta namo – intensyvus eismas, balkone nusėda dulkių. Kaip apsaugoti balkone auginamus augalus nuo taršos? „Įprastai balkone taršos nebūna tiek daug. Ji daugiausia nusėda ant važiuojamosios dalies ir šaligatvių. Žinoma, jei balkono nepasiekia lietus ar jo ilgai nėra – ant lapų susikaupusias dulkes visada pravartu nuplauti“, – sakė M.Meštaras.
Paklaustas, ar sprendimas būtų balkoną įstiklinti, pašnekovas teigė, kad tai šiuo atveju turi ir pliusų, ir minusų:
„Jei toks balkonas gauna daug tiesioginės saulės – vasarą jame itin karšta, dėl to netinkamai parinkti augalai gali vargti. O žiemą tai tampa tarsi tarpine zona tarp kambario ir lauko temperatūrų. Įprastiems lauko augalams tokios erdvės nėra tinkamos, nes negauna pakankamai šalčio. O dalis kambarinių gali sušalti.
Tokiuose balkonuose puikiai augtų augalai iš Viduržemio jūros regiono ar Pietų Afrikos. Pavyzdžiui, citrusiniai augalai, rozmarinai, meileniai, mirtos, alyvmedžiai, figmedžiai, granatmedžiai, agapantai ir kiti.“
Įrengė sodą ir daržą balkone miesto centre
M.Meštaras pasidalijo vienu pavyzdžiu – neseniai kraštovaizdžio architektas viename miesto centre esančių daugiabučių balkonų įrengė sodą ir nedidelį daržą.
„Nors balkonas yra ilgas – 7,6 metro, jo plotis gana mažas – 1,3 metro, todėl norėjosi suteikti kuo daugiau vertikalumo. Šią funkciją atlieka viename balkono krašte suprojektuotas plieninės vielos treliažas, ant kurio auga raganė. Vertikalumas yra labai svarbu ne tik balkonuose, bet ir visuose želdynuose, ypač mažuose. Tokiu būdu vizualiai praplečiama erdvė.
Kadangi balkonas naudojamas tik pasyviam poilsiui, laisva vieta nebuvo per daug taupoma ir vazonai čia užima apie 1/5 jo ploto“, – pasakojo pašnekovas.
Kadangi balkonas, pasak M.Meštaro, yra tvirtas, naudoti gana dideli rankų darbo vazonai: „Siekiant užtikrinti gerą augalų augimą vazonai gaminti 50 cm aukščio be jokių užpildų ar pakeltų dugnų. Buto interjere dominuoja juodos detalės, tad ir vazonai nudažyti juoda spalva.“
Balkonas suskirstytas į dvi erdves. Pasak kraštovaizdžio architekto, pirmoji, didesnė, erdvė naudojama rytinei kavai gerti, vakarieniauti ir svečiams priimti. Aplink ją yra ir didžiausi vazonai bei prieskonių daržas, kuris ir buvo projekto atspirties taškas. „Tai gerai įrodo, kad daržas gali būti puikus šiuolaikinio gyvenimo akcentas, o ne slėpimo nusipelnęs objektas“, – sakė pašnekovas.
Antroji erdvė, kaip pasakojo M.Meštaras, atsiveria iš miegamojo. Čia sukurta jauki vietelė prisėsti: „Mažiausias vazonas su iki 160 cm aukščio užaugančiais lendrūnais pridengia elektrinio paspirtuko ir laistytuvo laikymo vietą ir suteikia puikų vėjyje linguojantį foną bendrai erdvei.“
Ką būtina žinoti, sodinant valgomus augalus?
Pasak kraštovaizdžio architekto, renkantis daugiamečius augalus balkonams svarbu žinoti jų atsparumo šalčiui zona: „Vien dėl to, kad augalas puikiai auga paprastame dirvožemyje, nebūtinai reiškia, kad taip pat puikiai augs ir balkone. Žiemą net ir dideli vazonai dažniausiai visiškai užšąla, todėl augalai turi būti itin atsparūs šalčiui. Reikėtų rinktis bent 4, o dar geriau 3 ar žemesnės zonos augalus.“
Balkono, kuriame įkurtas sodas ir daržas, sortimento pagrindą sudaro varpiniai augalai. „Jie kiekviename vazone buvo naudoti skirtingi, sukuriant ramų, bet nepabostantį vaizdą. Šalia sėdėjimo zonos pasirinkti švelnios tekstūros ir itin ažūriški drėbūnai. Prie tamsios sienos ryškiai kontrastuoja skaisčiai žali mėlitai, o balkono gale daiktų saugojimo vietą pridengia aukšti lendrūnai.
Žiemą net ir dideli vazonai dažniausiai visiškai užšąla, todėl augalai turi būti itin atsparūs šalčiui.
Siekiant vizualiai padidinti erdvę pasitelkti ir medėjantys augalai. Viename vazone pasodinta sedula, kurios ryškiai geltona žievė puikiai kontrastuoja su melsvai pilku sienos fonu.
Balkono kampą pasitelkus treliažą sušvelnina bene tamsiausius žiedus turinti „Romantikos“ veislės raganė, kuri buto savininko prašymu buvo specialiai užsakyta šiam projektui. Kadangi treliažas beveik siekia lubas, erdvė vizualiai padidėja.“
M.Meštaro pasakojimu, renkantis žolinius augalus buvo naudojami tik turintys ilgą dekoratyvumą ir reikalaujantys minimalios priežiūros:
„Pavasarį čia žydi raktažolės, įvairūs snapučiai. Vasarą iki pat rudens žydi ir įspūdingus sėklynus per žiemą išlaiko klemaliai ir ežiuolės. Rudenį baltai pražysta astrai su česnakais.“
Miesto centre esančio daugiabučio balkone taip pat įrengta daržo zona. Joje, pasak pašnekovo, puikiai auga tiek prieskoniai, tiek braškės su žemuogėmis. Didesnei erdvei žalią užnugarį sukuria ir pora sausmedžių, kurie vasarą veda itin skanias uogas.
M.Meštaro teigimu, sodinant valgomus augalus vazonuose svarbu gerai pasirinkti veislę turimam plotui – tam labiau tinka mažesnės veislės.
„Tai ypač aktualu renkantis pomidorus, nes pasodinus indeterminantinę veislę bus problemų su atramomis.
Svarbu atsižvelgti ir į augalo šaknyną. Gilias šaknis auginantiems augalams reikia parinkti atitinkamai gilų vazoną. Minimalus gylis turėtų būti bent 50 cm. Toks gylis rekomenduotinas ir daugiamečiams augalams. Medžiams reikėtų rinktis dar gilesnius“, – sakė kraštovaizdžio architektas.
