Braškių vegetacija prasideda anksti, todėl trąšas galima berti dar ant įšalusios žemės. Gavusios maistinių medžiagų, braškės intensyviau auga ir gausiau žydi. Kaip prižiūrėti braškes pataria „Agrochemos“ agronomas–konsultantas Andrej Lenart.
Patikrinkite, kaip peržiemojo braškės
Jei norite vasarą mėgautis skaniomis ir didelėmis braškėmis, pavasarį atlikite pirmuosius priežiūros darbus. Agronomas Andrej Lenart pataria pirmiausia patikrinti, kaip braškės peržiemojo, pašalinti sudžiūvusius, supuvusius ar supelijusius lapelius: „Braškių kero viduryje jau pradeda želti pirmieji lapeliai, jeigu jie žaliuoja, keras yra sveikas. Kerą be gyvybės ženklų reikia pašalinti, nes vėliau gali platinti ligas.“
Patikrinus braškių kerus, rekomenduojama supurenti tarplysvius – žinoma, jei neuždengta plėvelė. „Tarplysviais važinėja technika, vaikšto žmonės, todėl žemė susispaudžia ir ją reikėtų pajudinti, tačiau prie braškių nepurename, kad nepakenktume šaknims“, – sako A.Lenart.
Trąšas galima berti ir ant įšalo
Pavasarį laikas berti specializuotas braškių trąšas – šiuos darbus jau galima planuoti tada, kai dar laikosi įšalas. „Braškių vegetacija prasideda greitai, todėl iš anksto gavusios trąšų, jos daugiau krauna pumpurų, ilgiau žydi, o tai lemia didesnį derlių“, – pasakoja agronomas.
„Agrochemos“ lietuviškose biriose trąšose „Braškėms“ esantis azotas skatina stambių ir sultingų uogų augimą, kalis ir magnis garantuoja gausų žydėjimą bei skatina uogų nokimą. Fosforas ir mikroelementai stiprina šaknis, gerina maisto medžiagų įsisavinimą, uogų kokybę ir skonį, prekinę derliaus išvaizdą.
Braškės turi gauti ne tik pakankamai maistinių medžiagų, bet ir drėgmės. Ūkininkai dideliuose braškynuose įrengia laistymo sistemas, kad per sausras galėtų laistyti papildomai.
Danga turi savo privalumų ir trūkumų
Braškes auginti lengviau, kai jos uždengiamos plėvele ar natūraliu mulčiu. Agronomas sako, kad kiekvienas daržininkas turėtų pasirinkti tokią dangą, kuri jam patogesnė: „Danga apsaugo nuo piktžolių ir sulaiko drėgmę, tačiau kiekvienas būdas turi savo privalumų ir trūkumų.“
Polietileno plėvelės trūkumas – nepraleidžia lietaus vandens, kuris nuteka į šalį, o tiek, kiek patenka prie pat kero, nepakanka. Be to, po plėvele apsigyvena graužikai – ten jie jaučiasi saugūs nuo plėšrūnų.
Agroplėvelė pasižymi geresnėmis savybėmis – praleidžia vandenį, tačiau ji neatspari mechaniniams pažeidimams, lengvai plyšta ir toje vietoje pradeda želti šakniastiebės piktžolės. Jei tinkamai nebuvo paruoštas laukas, lieka piktžolių šaknys, jos pradeda augti net ir po plėvele.
Natūralus mulčias tinka ne visuomet
Braškes galima mulčiuoti šiaudais – tai priemonė gera, tačiau ji pradeda pūti, gali plisti ligos, susidaryti palanki terpė apsigyventi kenkėjams.
Jei naudojate pjuvenas, agronomas pataria atkreipti dėmesį, iš kokios medienos jos pagamintos – spygliuočiai rūgština dirvožemį. Braškėms tinka artimas neutraliam dirvožemiui arba iki 5–5,6 ph. Rūgštesnis dirvožemis kenkia braškių augimui.
Kaip išsirinkti kokybiškus daigus
Jei reikia atsodinti pašalintus senus braškių kerus arba norite įsirengti naują braškyną, pavasarį ieškote daigų. Kokią braškių veislę rinktis, agronomui sunku patarti, nes kiekvienas renkasi pagal savo poreikius. Svarbiausia, prieš perkant pasidomėti apie pasirinktą veislę, atkreipti dėmesį ne tik į skonines uogų savybes, bet ir augalo atsparumą ligoms.
Pirkdami daigus, atidžiai apžiūrėkite kerus, ar jie sveiki. Braškių kerai turi būti sveiki ir gyvybingi, neišdžiūvę lapeliai, ant jų neturi būti dėmių, kurios rodo pirmuosius ligų požymius. Jei daigai susodinti ne į vazonus, būtina apžiūrėti šaknis, kad jos nebūtų apdžiūvusios.
Derlių planuokite kitais metais
Pasodinus jaunus daigus pavasarį, patręšti rekomenduojama po mėnesio. „Tinkamai subalansuotas tręšimas sustiprina augalus, jie mažiau serga, geriau atlaiko žiemos periodą ir nepalankias oro sąlygas“, – teigia specialistas.
A. Lenart primena, kad pirmaisiais metais naujame braškyne derliaus neplanuokite – pasirodžiusius žiedelius reikėtų nuskinti, kad keras sustiprėtų: „Tik antraisiais metais turėsime visavertį braškyną.“
Braškės noksta ir vazonuose
Braškes galime auginti ne tik daržo lysvėje, puikios uogos gali sunokti ir balkone ar terasoje, jei kerus pasisodinsime tiesiai į vazoną. Nors viskas atrodo paprasta, A.Lenart pataria atkreipti dėmesį į du aspektus: „Augindami braškes vazone, atsargiai laistykite ir tręškite.“
Svarbiausia subalansuoti augalo drėgmės poreikį – jei per dažnai laistysite, susikaupęs drėgmės perteklius supūdys šaknis ir braškės žus.
Reikia atkreipti dėmesį ir į trąšų kiekį – vazonuose yra tam tikras tūris žemių, kuriuose susikaupia trąšos. Jei tręšite daugiau nei reikia, tai dar nereiškia, kad augalas augs dvigubai greičiau. Per didelis druskos kiekis sunaikina šaknų sistemą ir visą augalą. „Vazonuose auginamas braškes tręškite tik minimaliai arba pagal augalų poreiki“, – pabrėžia agronomas–konsultantas.
Uogų kekės visą sezoną
Balkone ar terasoje gražiai atrodo remontantinės braškės – per vazono kraštą svyrą ūsai, augina naujas skroteles, kurios pasipuošia žiedais ir raudonomis uogomis.
Remontantinių braškių veislių yra labai daug, todėl prieš sodinant reikėtų pasidomėti, kaip jas auginti. Kai kurios veislės reikalauja specialių sąlygų ir papildomos priežiūros – namų sąlygomis auginti gali būti sunku.
„Remontantinės braškės gali derėti beveik visus metus, jei pakanka maisto medžiagų, saulės ir šviesos. Tačiau nuolat derėdamas augalas nusilpsta, todėl reikia dirbtinai sukelti ramybės periodą – nuskinti žiedus“, – akcentuoja A. Lenart.
