Pirmasis batutas pasaulį išvydo prieš kiek daugiau nei 80 metų – 1936-aisiais. Du amerikiečiai, George‘as Nissenas ir Larry‘is Griswoldas, įkvėpimo sėmėsi iš cirko akrobatų ir jų saugumo sumetimais naudojamų tinklų, pamatę, kad šokinėjimas gali būti įdomi veikla pati savaime.
Šiandien batutai yra viena populiariausių ir greičiausiai augančių sričių visai šeimai skirtų pramogų segmente, o Lietuvoje 2015 m. Palangos Basanavičiaus gatvėje esančiame Vasaros parke atidarytas analogų neturintis batutų parkas po atviru dangumi. Atidarymo dieną jo dydis buvo virš 300 kvadratinių metrų, o šiais metais jis – dar didesnis. Vaikams ir suaugusiems siūloma net 500 kvadratinių metrų batutų erdvė.
Šokinėjant dirba ne tik visas kūnas, bet ir protas
Dar karo metu batutą naudodavo amerikiečių pilotai, o šiandien jo panaudojimas darosi vis platesnis. Šokinėdami ant batuto treniruojasi ne tik slidininkai, plaukikai bei kiti sportininkai, bet ir astronautai.
NASA, siekdama atrasti efektyviausius būdus ruošti astronautus kosminėms kelionėms, batutą ištyrė bene plačiausiai. Tyrimų metu nustatyta, šokinėjimas ant batuto yra kur kas efektyvesnė fizinė veikla nei bėgiojimas. Pasirodo, 10 minučių šokinėjimo sudegina tiek pat kalorijų, kiek bėgiojant. Vis dėlto raiščiams ir sąnariams tenkančios apkrovos yra mažesnės, o kartu treniruojami, taip vadinami, gilieji raumenys bei balansas.
Viena iš priežasčių, kodėl šokinėjimas ant batuto yra toks efektyvus būdas treniruotis, yra tai, kad tam naudojame visą kūną. Tam, kad šokinėdami pakiltumėte į didesnį aukštį, turi dirbti visas kūnas, todėl motoriniai įgūdžiai stiprėti pradeda iškart, o tuo pačiu stiprėja raumenų vystymasis, kaulai bei sąnariai. Tai ypač veiksminga dirbant su specialių poreikių turinčiais vaikais.
Nereiktų pamiršti ir emocinės sveikatos. Šokinėjimas ant batuto sukuria ypatingą koncentracijos, jaudulio ir kartojamo veiksmo komibinaciją, kuri lavina sensoriką. Turbūt nieko nenustebins ir tai, kad laisvo skrydžio pojūtis, išskirdamas adrenaliną ir laimės hormoną endorfiną, ne tik iškart gerina nuotaiką, bet gali padėti spręsti ir įsisenėjusias emocines problemas. Todėl vis dažniau šokinėjimas ant batuto taikomas ir terapijoje.
Įdomūs faktai apie batutą:
- Pirmasis gyvūnas, šokinėjęs ant batuto, yra kengūra. Ją 1965-aisiais išsinuomojo batuto George‘as Nissenas, siekdamas pademonstruoti savo išradimą. Centriniame Niujorko parke šis gyvūnas ir batuto išradėjas šokinėjo kartu.
- 2017-ųjų liepos 8 d. Singapūre buvo pagerintas rekordas – daugiausiai tuo pat metu ant vieno batuto šokinėjančių žmonių. Iš viso dalyvavo 376 žmonės, tačiau vienas jų buvo diskvalifikuotas už tai, kad sustojo pasidaryti asmenukės, todėl dabartinis rekordas – 375 žmonės.
- Daugiausiai salto šuolių atlikęs žmogus yra britas Brianas Hudsonas. 2003-ųjų rugsėjo 18-ąją jis atliko 3333 salto šuolių iš eilės. Tuo tarpu atbulinio salto rekordas yra 49 šuoliai.
- 1977-aisiais George‘as NIssenas, populiarindamas batutų sportą, parėmė grupę amerikiečių sportininkų Egipte. Tačiau pasinaudodamas galimybe, jis suorganizavo ir batuto užkėlimą ant piramidės, kur turėjo galimybę ir pašokinėti.
- Oficialios batutų varžybos rengiamos nuo 1954-ųjų, tačiau tik 2000-aisiais jis pripažintas olimpine sporto šaka, kurioje sportininkai varžosi individualiose rungtyse.
