Apie Solveigos įsikūrimą senoje vištidėje skaitykite žemiau (sužadėtinis tapo vyru – red.):
Pašnekovė sako, kad šiltnamis ir daržas yra vieni didžiausių jos pomėgių, ir ji net instagramą sukūrė jiems pagerbti:
„Daržininkauti pradėjau gal prieš 5 metus, kai įsigijome sodybą. Sėju, sodinu, tada dalinu, konservuoju, valgau ir, atėjus sausiui, vėl planuoju naują daržą. Tai yra smagus užburtas ratas, tik štai ravėti mėgstu mažiau nei sodinti.
Suprantu, kad žemės darbai yra ne visiems, bet neseniai per radiją išgirdau mintį, kad žmonės šiais laikais dažnai yra irzlūs ir pikti, nes yra praradę ryšį su gamta. Ir tikrai – ši veikla mane ramina ir teikia daug džiaugsmo.“
Didelio daržininkystės bagažo iš paauglystės neatsinešiau, o ir ne vieną mamos pasodintą gėlę ar daržovę supainiojusi su piktžole išravėjau.
– Ar visada buvote prijaučianti sodo darbams? Kaip sekėsi pirmieji bandymai auginti ir daiginti?
– Paradoksalu, bet gyvenime nebūčiau pagalvojusi, kad savo noru galėčiau užsiimti daržininkyste. Turbūt panašiai galvoja visi paaugliai, ne savo noru vasaromis tupintys bulvių vagose. Nesakau, kad to ravėjimo vaikystėje buvo labai daug, bet tikrai nebūdavau patenkinta, kai mama įduodavo kauptuką į rankas. Vienintelis dalykas susijęs su daržu, kuris mane domino, tai buvo daržovių valgymas – jas labai mėgstu nuo vaikystės.
Paauglystėje, kai galvoje buvo tik madų demonstravimas, daržo reikalai netgi atrodė gėdingi. Supraskite, kaimas ir panašiai. Tad didelio daržininkystės bagažo iš paauglystės neatsinešiau, o ir ne vieną mamos pasodintą gėlę ar daržovę supainiojusi su piktžole išravėjau.
Šioks toks domėjimasis augalais ir nuosavo daržo vertinimas visai kitomis akimis atsirado studentavimo laikais.
Vasarą grįžus namo mėgdavau pasigrožėti mamos įdėtu darbu, pafotografuoti daržoves. Na, o mane pačią „daržinis nušvitimas“ aplankė gal prieš kokius 5–6 metus, kai su tuomet dar būsimu vyru nusipirkom seną sodybą. Tiesa, ją pirkome ne daržininkavimui, o tam, kad turėtumėm savo nuosavą kampelį gamtoje.
Sodyboje radome kone trisdešimties metų šiltnamį, kuris tikriausiai ir buvo pagrindinis stimulas pradėti kažką auginti pačiai. Pirmaisiais metais tai tebuvo pomidorai ir agurkai, kurių daigų gavau iš anytos, bet apetitas kyla bevalgant. Prisireikė ir kopūstų, ir morkų, ir įdomesnių daržovių, tokių kaip afrikiniai agurkai ar baklažanai. Tada arbūzai, melionai – viską norėjosi išbandyti.
Daržininkystė labai įtraukė, tik joje jaučiausi vieniša – neturėjau bendraminčių, kuriuos domintų ta pati veikla (ypač mano amžiaus), tad susikūriau instagrame paskyrą, dedikuotą savo daržui.
Buvau apstulbusi, kiek bendraminčių atsirado – dalinomės nuotraukomis, idėjomis, patarimais. Daržininkų iš kitų šalių pavyzdžiai skatino išbandyti vis daugiau augalų rūšių, smalsumas tik augo. Galvoju, kad mane lankė naujoko sėkmė, nes „kliurkų“ buvo tikrai nedaug.
Na, o šiandien savo instagramo paskyroje pati dalinu patarimus pradedantiems. Bandau jaunus žmones užkrėsti daržininkyste ir parodyti, kad tai ne tik bobučių hobis.
Tiesa, pati žinau dar tikrai ne viską – skaitau knygas, klausau kaimynės, anytos, mamos patarimų. Bet daugiausiai išmokstu tiesiog bandydama.
– Nuo ko patartumėte pradėti kurti savo svajonių daržą?
– Kad susikurtumėt savo daržiuką, reikia ne tiek ir daug – lopinėlio žemės, kantrybės ir laiko. Prieš pasirenkant būsimo daržo dydį, reikėtų apgalvoti, kiek laiko jam galėsite skirti. Geriau mažas, bet tvarkingas ir akį džiuginantis žemės lopinėlis, nei didelis, apaugęs žolėm ir prievole, o ne malonumu tapęs sklypo plotas.
Bandau jaunus žmones užkrėsti daržininkyste ir parodyti, kad tai ne tik bobučių hobis.
Taip pat apsvarstykite, ar turėsite, iš kur paimti vandens augalams, – juk kartais vasaros būna labai sausos, ir derlius be papildomo laistymo gali žūti. Idealu, jei yra vandens telkinys šalimais ar – iš bėdos – šulinys (šulinio vanduo labai šaltas, reikėtų kaskart leisti sušilti prieš laistant).
Jei vandens telkinio neturite, pamėginkite išnaudoti lietaus vandenį – įrenkite lietvamzdžius, po jais pastatykite vandens talpas. Taupantys laiką ir sveikatą, įsirengia daržuose laistymo sistemas (jei tik yra iš kur atvesti vandenį) – čia jau jūsų pasirinkimo reikalas.
Vieta. Daržą idealiausia būtų įrengti saulėtoje, nuo didelių vėjų apsaugotoje vietoje, o lysves orientuoti šiaurės – pietų kryptimi. Tamsesnį sklypo kampelį paskirkite komposto dėžei – ji neatsiejama daržo dalis.
Dirvos paruošimas. Dirvą naujam daržui reikėtų ruošti iš rudens – suarti norimą plotą rudenį, įterpti perpuvusio mėšlo, komposto ar biohumuso. Tačiau jei idėja apie daržą kilo tik pavasarį – tai irgi įmanomas variantas, tik reikės kiek daugiau padirbėti. Suarus dirvą reikėtų išrinkti grumstus su šaknimis, žolių liekanas.
Pavasarį paruoštoje dirvoje gali veistis daugiau piktžolių, bet iš patirties galiu pasakyti, kad viskas puikiai užaugs ir tokiame darže. Jei rinksitės pakeliamas lysves – pakaks tiesiog nuimti velėną būsimoje lysvės vietoje ir šiek tiek supurenti, prieš statant lysvę ir supilant žemių mišinį. Tokią lysvę būtų galima užpildyti daržo žemės, neutralių durpių ir komposto ar biohumuso mišiniu.
Lysvės. Seniau buvo populiaru daržą formuoti iš siaurų vagelių, dauguma vyresnių daržininkų taip daro iki šiol. Tai nėra labai blogas būdas, tačiau platesnės lysvės yra optimalesnis variantas – tokiu būdu taupomas auginimo plotas, neaukojant jo tarplysviams. Kitas niuansas – platesnėje lysvėje augančių augalų šaknys turi daugiau erdvės. Kuo mažiau darže tarplysvių, tuo mažiau vaikščiodami trypiame dirvožemį, kuris tose vietose „spaudžia“ augalų šaknis.
Kad lysves būtų patogu prižiūrėti – nereikėtų jų rinktis per plačių. Lysvės plotis turėtų būti per vieną ištiestą ranką, jei galite prieiti tik iš vienos pusės, ir per dvi ištiestas rankas, jei galite prieiti iš abiejų. Arba toks, koks jums patiems atrodo patogus.
Aukštesnėse lysvėse dirvožemis pavasarį greičiau įšyla, tad galima tikėtis ankstesnio derliaus.
Lysvių tipai. Įprastos ar pakeltos? Įprastos lysvės dažniausiai vis tiek yra truputį kilstelėtos nuo žemės paviršiaus, supilant iš žemių iškilius stačiakampius. Šie „pylimai“ daromi tam, kad augalo šaknys turėtų kuo daugiau supurento dirvožemio. Kuo lysvė giliau sukasta, tuo augalams geriau – ypač šakniavaisiams.
Vis labiau populiarėja daržai iš įrėmintų lysvių, t. y. pakeltų lysvių. Jų aukščiai būna įvairūs – viskas priklauso nuo jūsų poreikių. Taigi – kuo įrėminta lysvė pranašesnė už įprastą lysvę? Iš pradžių galvojau, kad tik estetikos klausimu, bet vėliau į galvą šovė ne vienas pranašumas.
Aukštesnėse lysvėse dirvožemis pavasarį greičiau įšyla, tad galima tikėtis ankstesnio derliaus. Tokias lysves sunkiau pasiekti kai kuriems kenkėjams. Jas lengviau prižiūrėti, nereikia kasmet formuoti naujų. Tokių lysvių kraštai nenubyrės į tarplysvius. Vienintelis minusas, kad pakeltose lysvėse dirvožemis greičiau išdžiūsta ir gali tekti dažniau laistyti.
Kaip ir minėjau – daug žmonių tokias lysves renkasi tam, kad daržas negadintų estetinio sklypo vaizdo. Jie teisūs – tokios lysvės atrodo tikrai gražiai ir tvarkingai. Tačiau aš asmeniškai iki šiol rinkausi natūralistinį vaizdą, man patinka, kai daržas susilieja su gamta. Tiesa, šiemet statysim ir keletą pakeltų lysvių.
Netradicinis daržas. Žmonės kurdami gėlynus būna labai išradingi – išraižo savo vejas įvairiausių formų gėlynais. Bet kai kalba ateina apie daržovių auginimą, tampame gerokai konservatyvesni. Nepamirškim, kad mūsų daržovės gali augti ne tik stačiakampio, bet ir apskritimo, trikampio – nors ir drugelio formos darže.
Galiausiai daržas nebūtinai turi būti vienoje vietoje – lysves galime išdėlioti po visą sodybą, o tarp daržovių pasodinę gėlių, turėsime daug dekoratyvių ir tuo pačiu produktyvių kampelių.
Tarp augalų ar aplink daržą pasodinkit serenčių ir medetkų – jų kvapas atbaido kai kuriuos kenkėjus
– Pakalbėkime ir apie šiltnamius. Ką verta žinoti?
– Reikėtų neužmiršti paminėti ir auginimo šiltnamiuose. Augindami daržoves šiltnamiuose sulauksime ankstyvesnio derliaus, o atėjus rudeniui, daržininkystės sezonas šiltadaržy tikrai užsitęs, tad ilgiau džiaugsimės derliumi.
Pavasarį šiltnamyje galime džiaugtis ankstyvu ridikėlių, špinatų, salotų derliumi. Vasarą šiltnamiuose įprasta auginti pomidorus, agurkus, paprikas, baklažanus ar egzotiškesnius augalus, kuriems atviram lauke per šalta, ar jie tiesiog nežiemoja lauke.
Taip pat šiltnamyje augantys augalai yra apsaugojami nuo stichijų, tokių, kaip užsitęsusios vasarinės liūtys, galinčios sunaikinti bet kokį derlių. Tačiau turėtumėme nepamiršti, kad šiltadaržy augantys augalai reikalauja daugiau priežiūros (laistymas), o po tiesiogine saule sunokęs pomidoras yra sodresnio skonio ir intensyvesnio kvapo.
Daržo augalai. Jeigu esate pradedantysis daržininkas, patarčiau nekartoti mano klaidos: neužsigriebti pirmaisiais metais per daug. Pirmieji metai yra skirti mėgavimuisi ir mokymuisi. Pasisėkite tik savo mėgstamiausių daržovių, domėkitės, kaip jas auginti, mokykitės iš klaidų. Jei nuo pat pradžių norėsite eksperimentuoti su daugybe rūšių, bus kaip man antraisiais metais – nespėjau ravėti, tręšti ir domėtis apie kiekvieno augalo poreikius. Daržas tapo neišvengiamu krūviu. Taip neturėtų būti, jei daržininkyste užsiimate tik savo malonumui.
Po tiesiogine saule sunokęs pomidoras yra sodresnio skonio ir intensyvesnio kvapo.
Taigi, susidarykite mėgstamų daržovių sąrašiuką – ir pirmyn!
- Reikėtų paminėti, kad ilgos vegetacijos augalus, tokius kaip pomidorai, paprikos, baklažanai, porai ir kt. reikėtų sodinti daigais, o trumpesnės vegetacijos augalus ir šakniavaisius sėjame tiesiai į dirvą. Tam, kad atėjus reikiamam momentui turėtumėt daigų, ilgos vegetacijos augalus pasisėti reikėtų dar kovo mėnesį. Pradedantiesiems siūlyčiau daigelių tiesiog nusipirkti turguje. Taigi – pagrindinis dalykas, kuriuo turėtumėt pasidomėti apie augalus prieš juos augindami, yra jų vegetacijos trukmė.
- Informacijos, kaip ir kada sodinti bei auginti jūsų pasirinktus augalus, tikrai surasite internete. Kada ir kokiame gylyje sėti sėklas – rasite ant sėklų pakuočių.
- Paaugusius augaliukus ir tarplysvius patarčiau mulčiuoti nupjauta žole ar šiaudais – taip išvengsite piktžolių, ilgiau išsilaikys drėgmė dirvožemyje. Tarp augalų ar aplink daržą pasodinkit serenčių ir medetkų – jų kvapas atbaido kai kuriuos kenkėjus, o vaizdas džiugina akį. Na, o vabzdžius viliojančių gėlių lopinėlis ir suolelis prie jo būtų nuostabus ir harmoningas jūsų daržo išbaigimas.
Gero derliaus ir gražių akimirkų!
