Šiam geriausiam draugui ji atiduoda visą savo laiką, meilę ir džiaugiasi įdėtu darbu, kuris atsiperka spalvų ir kvapų jūra. „Žinote, gal iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad čia didžiulis sodas, tačiau plotas čia visai mažytis“, – juokiasi Sonata, paklausta apie tai, kaip jai pavyko sukurti tokias įstabias džiungles.
Ji pasidalino, ką reiškia Floridoje turėti sodą, kiek investicijų tai atsieina ir su kokiais gamtos iššūkiais tenka susidurti kiekvieną dieną. „Jeigu kasdien nepridėčiau rankos sode, jau po dviejų savaičių nebūtų įmanoma čia įeiti“, – sako Sonata.
Amerikoje – jau 15 metų
Sonata su dviem vaikais į JAV išvyko 2007-aisiais. Kaip sako, tuo metu gyveno Vilniuje, turėjo gerą darbą, baigė magistrantūros mokslus, tačiau dėl susidariusių asmeninių aplinkybių nepabijojo viską keisti kardinaliai.
„Su vyru turime stabilų darbą ir esame nusprendę, kad Floridoje būsime tol, kol mus laikys. Gyvename už miesto, iki Majamio – 15 minučių. Miesto šurmulys manęs nedomina, todėl aplink namus norėjau susikurti ką nors tokio, kas mane kas vakarą pakeltų nuo sofos ir atitrauktų nuo telefono.
Mano sodui, kurį pradėjau kurti visiškai nuo nulio, – šešeri metai. Sodo plotas nėra didžiulis, bet aplink namą tiek visko prikišta, tad susidaro įspūdis, kad tai – tikros džiunglės. Iš tiesų augalų įvairovę ir kiekį lemia begalinis smalsumas pabandyti auginti egzotinius augalus, iššūkis juos prisijaukinti, stebėti, puoselėti“, – kalba Sonata.
Ji pasakoja, kad įsigydami nuosavybę uždaroje namų bendrijos asociacijos teritorijoje net neįtarė, jog neturės laisvo pasirinkimo savo aplinkai tvarkyti, nes galioja labai griežtos taisyklės namų aplinkos priežiūrai. Tarkime, žolė turi būti tam tikro ilgio, o pjauti ją ir laistyti galima tik tam tikromis dienomis bei valandomis, tad daugelis kaimynų naudojasi vieno sodininko paslaugomis, kuris atlieka tuos darbus.
„Kadangi vietos nėra daug, žolės pradėjo mažėti, augalų daugėti, bromelijas ir orchidėjas pradėjau kabinti į medžius ir palmes, susikūriau vertikalių auginimo sprendimų, bet ilgainiui pastebėjau, kad sodininkas, pjaudamas žolę, mano augalų pernelyg nesaugo, tai jo paslaugų atsisakiau ir dabar visus darbus atlieku pati.
Neturėjau jokių žinių apie tai, kaip kurti sodą – esu visiškas miesto vaikas. Tiesa, bute auginau gėles, kurios čia, Amerikoje, dėl gero klimato auga kaip piktžolės. Tad mažytė patirtis ir nevaldomas smalsumas išaugo į didelę meilę augalams“, – pasakoja Sonata.
Sodas – tai gyvenimo būdas
Paklausta, kaip augina įvairius augalus – vazone ar grunte, pašnekovė sako, kad pirmiausia pradeda nuo vazonų. „Gali perskaityti daug apželdinimo knygų, priklausyti įvairioms sodininkų grupėms, žiūrėti edukacinius vaizdo įrašus, tačiau visko savo sode išmokau pati – kiekvienam sodui ir sodininkui tinka skirtingi dalykai. Jei kaimynas kažką sėkmingai augina vazone, tai nereiškia, kad tas pats augalas taip pat augs ir pas mane.
Saulė, pavėsis, laistymo ypatumai, ežero pakrantė – daugelis veiksnių lemia augalų pritapimo ir klestėjimo sėkmę. Tad pradedu nuo vazonų, žiūriu, kaip jiems tam tikroje vietoje patinka, jei reikia, perkeliu į kelias vietas, kuriose sąlygos skiriasi, kol atrandu tinkamiausią“, – sako Sonata.
Ji priduria, kad kartais išpjauna vazono apačią, įtvirtina vazoną į gruntą, tad iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog medelis ar krūmas auga vazone, tačiau jo šaknys turi galimybę skverbtis į žemę.
„Manau, kad tai labai geras sprendimas, ypač, jeigu nori formuoti ir išlaikyti žemas formas. Šaknų suvaržymas pristabdo augimą, o tai yra gerai – man nesinori nė vieno medžio, kurio aš negaliu pasiekti. Ir vėlgi, jeigu matau, kad augalui nepatinka ar man jis kitoj vietoj gražiau žiūrėtųsi – jį daug paprasčiau perkelti“, – savo patirtimi dalijasi Sonata.
Sodo dizainui ir vientisumui reikia laiko, leisti jam pačiam save susikurti, atsižvelgiant į supantį mikroklimatą.
Ji sako, kad niekada neturėjo vizijos, kaip turi atrodyti sodas, ir turbūt negalėtų niekam kitam sukurti ko nors panašaus: „Sodo dizainui ir vientisumui reikia laiko, leisti jam pačiam save susikurti, atsižvelgiant į supantį mikroklimatą. Dažnai galima išgirsti, kaip žmonės ieško želdynų dizainerių ir firmų, kad jiems sugalvotų ir pasodintų sodą, tačiau man tai sunkiai suprantama.
Sodas – tai ne suknelė. Galima sumokėti už augalus ir sklypo apželdinimą tūkstančius, tačiau jeigu nesi pasiruošęs jame dirbti ir nuolat jį puoselėti, tikrai neturėsi gražaus sodo.
Sodas – tai gyvenimo būdas ir įsipareigojimas. Jis nesupras, kad tu grįžti iš darbo pavargęs. Eini ir dirbi, laistai, valai, karpai, nes kitaip po mėnesio nei sodo, nei investicijų nebeliks“, – mano Sonata.
Augina viską, kas tinka Floridos klimatui
Sonata juokauja, kad jos sodas visai nefloridiškas, kuriame pirmuoju smuiku groja palmės ar bromelijos. „Auginu įvairius augalus, daug bandau, kai ką prarandu, nėra taip, kad vienodomis sąlygomis pas mane auga ir orchidėja, ir kaktusas. Daugelio augalų, ypač mano mylimų orchidėjų, auginimas yra atskiras mokslas. Truputį per daug saulės – viskas nudega, per daug vandens – supūva, o apie įvairius kenkėjus net nešneku.
Natūraliai čia veši tik piktžolės, visiems kitiems augalams reikia tinkamos priežiūros ir dėmesio. Išbandžiusi esu labai daug. Džiaugiuosi, kad jau praėjo tas laikas, kai pamatau ką nors naujo ir gražaus ir tempiu į savo sodą. Būdavo, kad parodose prisiperku orchidėjų iš egzotiškų pardavėjų net neįtardama, kad jos niekada neaugs Floridoje, nes čia tam tikroms orchidėjų rūšims per karšta. Investuoti į Floridos klimatui netinkamus augalus – tiesiog pinigų išmetimas“, – pasakoja S.Bergonzini.
Ji prisimena, kad iš pradžių jautė nostalgiją tokiems pas močiutę kaime augusiems augalams kaip bijūnai, rožės, tulpės, norėjosi auginti pušeles, eglutes, tačiau suprato, kad tokie augalai Floridoje niekada nepritaps.
„Tad šiandien galiu pasakyti viena – man labiausiai patinka tie augalai, kuriems labiausiai pas mane patinka augti. Man gražiausias „žalia ir balta“ sodo derinys, todėl mėgstu dekoratyvinius lengvai formuojamus krūmus ir medelius, baltų žiedų akcentus, o kitų spalvų suteikia bromelijos ir orchidėjos.
Renkuosi tokius augalus, kurie tinka mano klimato zonai, – tai padeda išvengti nesėkmių. Mano sodas reikalauja nemažai priežiūros, bet jo koncepcija – mano pasirinkimas. Jame visada yra, ką veikti. Viskas auga pakankamai greitai, greitai ir dauginasi – tokius augalus smagu auginti. Pasodini vieną agavą, o kitais metais jau turi penkias. Prie medžio šakos pritvirtini pora bromelijų – po metų jų atžalos šakomis į medžių viršūnes keliauja. Tuomet tenka mažinti ir kaimynams išdalinti“, – sako Sonata.
Manęs nedomina brangūs rankinukai ir dizainerių batai – man pinigų jiems gaila, tačiau orchidėjoms galiu išleisti ne vieną šimtą dolerių net nesusimąstydama.
Paklausta, ar viena rūpinasi sodu, ji sako, kad nuolatinės pagalbos ji neturi ir neieško, nes sodo priežiūra ir puoselėjimas jai – didžiausias malonumas. Nors abu su vyru kiekvieną dieną eina į darbą, užaugę vaikai grįžo gyventi į Lietuvą, Sonata susiplanavusi savo laiką ir darbus taip, kad sugeba savo sode šeimininkauti viena.
„Žinoma, jeigu reikia atlikti tokius darbus, kurie reikalauja vyriškos jėgos, – vyras visada padės. Elementarus duobės iškasimas čia reikalauja pastangų, nes žemė unikali: keli centimetrai grunto, o po juo – koraliniai akmenys. Vis tik pagalba, idėjos ir palaikymas visada džiugina, o patys geidžiamiausi pagalbininkai – besisvečiuojantys vaikai ir iš Lietuvos kartais atvykstanti mama. Vyriška jėga ir indėlis visada labai vertinamas, bet sodo gražinimo ir puoselėjimo atžvilgiu galiu pasitikėti tik savo mama ir dukra. Tiesa, su tam tikromis instrukcijomis“, – juokiasi Sonata.
Ar išlaikyti sodą brangu ir kodėl neaugina pomidorų?
Kaip sako Sonata, sodo sukūrimas, išlaikymas ir puoselėjimas Amerikoje tikrai brangus malonumas. Egzotiniai augalai, vazonai, priežiūros priemonės, įrankiai kainuoja nemažai, bet kiekvienas turi savo prioritetus.
„Manęs nedomina brangūs rankinukai ir dizainerių batai – man pinigų jiems gaila, tačiau orchidėjoms galiu išleisti ne vieną šimtą dolerių net nesusimąstydama. Man tai – džiaugsmas ir didžiausias malonumas. Lankymasis augalų centruose, parodose, orchidėjų festivaliuose – geidžiamiausia savaitgalio išvyka ir geriausia terapija.
Štai neseniai pirkau vieną orchidėją iš kolekcininko, kuri man kainavo 220 JAV dolerių ir buvau ne tik be galo laiminga, kad radau augalą, kurio dar neturiu, bet ir pardavėjui labai dėkinga, kad savo augintinį pardavė. Mokėti šimtais už augalus daug kam atrodys beprotybė, bet tikri sodininkai šią aistrą ir apsėdimą supras. Be to, aš geriau renkuosi investuoti į vieną didesnį augalą nei į penkis mažiukus, nes didesni turi ne tik didesnę estetinę pridėtinę vertę mano sodui, bet ir daugiau galimybių išgyventi“, – pasakoja pašnekovė.
Ji priduria, kad didžiausias iššūkis Floridoje yra įvairūs kenkėjai, kurie niokoja augalus, todėl be „nuodų“ neišsiversi. Būtent dėl šios priežasties Sonata neaugina jokių daržovių ir neturi daržo.
„Orchidėjos ištisus metus žydi, dekoratyviniai medeliai žaliuoja tik todėl, kad aš juos reguliariai purškiu nuo įvairių kenkėjų, virusų ir puvinių. Labai nemėgstu to daryti, norėčiau to išvengti, deja, natūralaus sodo turėti šiuo atveju neišeina. Išbandžius daugybę natūralių, organinių priemonių – sprendimo neradau. Belieka daryti tam tikrus pasirinkimus“, – sako Sonata.
Svajoja apie oranžeriją
Ji sako, kad kurdama savo svajonių sodą remiasi tik savo nuomone. „Man maloniausias yra kūrybinis procesas. Nesistengiu padaryti vadovėlinio sodo ar visko derinti pagal taisykles. Mano sodas turi patikti man pačiai. Darbai ir kūryba sode niekada nesibaigia. Nėra tokio momento, kad galėtum deklaruoti – viskas padaryta, baigiau. Tik sutvarkei vieną kampą, žiūrėk, jau reikia kitą tvarkyti.
Man maloniausias yra kūrybinis procesas. Nesistengiu padaryti vadovėlinio sodo ar visko derinti pagal taisykles.
Sodas nuolat keičiasi ir auga. Net jeigu koks augalas neišgyveno – per daug nenusimenu, nes tai reiškia, kad atsirado vietos naujam augalui. Juokauju, kad mano mažas sodas skirtas tik ištvermingiausiems: jei augalai nori pas mane gyventi – turi prisitaikyti ir išgyventi, jei ne – į jų vietą – visa eilė laukiančių.
Sezoniškumo sode nėra – visada kas nors žydi ir žaliuoja. Tai ir gerai, ir blogai. Gerai, kad žalia, lapų grėbti ir vazonėlių į namus ir iš namų nešioti nereikia, bet kartais taip norėtųsi pamatyti išlendančius krokus ar tulpes“, – sako Sonata.
Paklausta apie svajones, moteris sako, kad be augalų gyventi negali, tad, jeigu reikėtų keisti gyvenamąją vietą, sutiktų gyventi bet kur ir bet kokiomis klimato sąlygomis, tik vienintelė svajonė – turėti Viktorijos laikų stiliaus oranžeriją, kur galėtų perkelti bent dalelę savo tropinės pasakos ir toliau auginti savo mylimus augalus.
„Aš manau, kad nebegalėčiau gyventi bute. Man kelio atgal nėra. Tad mano svajonė paprasta – noriu auginti augalus tol, kol gyvenu“, – juokiasi Sonata.
