2020 m. žmonės vandenyje patyrė 246 traumas, kurias gydėsi ambulatoriškai, ir 29 sunkias ir labai sunkias traumas, kurias teko gydyti stacionare.
„Žmonės į gydymo įstaigas dažnai kreipiasi dėl gyvybei nepavojingų sužeidimų, tokių kaip įsipjovimas į vandens telkinio dugne esančias šukes ar kriaukles, tačiau neretai pasitaiko ir itin pavojingų traumų – klubų, kojų žaizdų ir lūžių, įvairaus sunkumo galvos žaizdų, kaukolės lūžių, šonkaulių, krūtinkaulio, stuburo juosmeninės dalies sužalojimų. Sunkiausios traumos dažniausiai ir yra galvos, stuburo, kaklo sužalojimai, nervų ir nugaros smegenų pažeidimai, šlaunikaulio lūžiai“, – sako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokymo skyriaus visuomenės sveikatos specialistė Liuda Ciesiūnienė.
Pasak jos, daugiausia traumų patiriama neatsargiai šokinėjant į vandenį. Jei šokama ant kojų ir pataikoma ant kieto pagrindo, didelė tikimybė, kad lūš pėdos ar čiurnos kaulai.
Neriant ant galvos, specialistės teigimu, yra rizika traumuoti galvą ar kaklą: „Neatsargus nardymas nežinomoje vietoje, gali baigtis labai sunkiu sužalojimu ir neįgalumu visam gyvenimui ar net mirtimi, kai nesėkmingai neriant pažeidžiamos stuburo smegenys kakle, gali nutrūkti kvėpavimas, rankos tapti nevaldomos ir žmogus tampa nebepajėgus iškilti į vandens paviršių. Taip gali atsitikti, jei neriant atsitrenkiama į stambius akmenis dugne ar kitus vandens telkinyje esančius objektus.
Didelis pavojus būti sužalotam, jei besimaudantys asmenys užšoka vienas ant kito, atsitrenkia į valtį, irklą, sužaloja užkritusi burlentė ar kitas sporto ar pramogų įrenginys.“
Traumų ir nelaimių vandenyje riziką padidina:
-
maudymasis nepažįstamose, tam nepritaikytose vietose;
-
rizikingas elgesys neįvertinus savo galimybių;
-
alkoholio, narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų vartojimas prie vandens telkinio;
-
nepilnamečių nepriežiūra.
Patarimai, kaip išvengti nelaimių vandenyje:
-
maudytis derėtų tik žinomose, patikrintose, geriausia – specialiai įrengtose maudyklose;
-
negalima plaukioti ant automobilio kamerų, rąstų, lentų ir kitų plaukioti nepritaikytų daiktų;
-
akylai prižiūrėti nepilnamečius vaikus, neleisti jiems išdykauti vandenyje, stumdytis, lipti vieni kitiems ant pečių;
-
prie vandens telkinių nevartoti alkoholio, narkotinių ar kitų psichotropinių medžiagų;
-
vietose, kuriose daug kriauklių, patariama avėti vandens batus;
-
draudžiama plaukioti mažaisiais, sportiniais, pramoginiais laivais, vandens motociklais, banglentėmis, burlentėmis, jėgos aitvarais, vandens dviračiais ir kitomis vandens transporto priemonėmis tam neskirtose funkcinėse paplūdimių maudyklų zonose;
-
mokėti suteikti pirmąją pagalbą sužalojimo atveju, turėti priemonių dezinfekuoti ir sutvarstyti žaizdą.
Labai svarbu laikytis šokinėjimo į vandenį taisyklių:
-
šokti į vandenį galima tik patikrintose vietose, kuriose gylis yra ne mažesnis nei 3 metrai;
-
nešokti nuo labai aukštų vietų;
-
nešokinėti į vandenį uostų teritorijoje, šalia tiltų, kitų įrengimų;
-
prieš kiekvienas maudynes patikrinti nardymo vietą, ar neatsirado naujų pavojų;
-
nenardyti iš valčių, nes galima gauti smūgį irklu, valtis gali apsiversti;
-
nenardyti iš vandens dviračių, nes netyčia išnėrus po sraigtu, galima patirti rimtą galvos traumą, prarasti sąmonę, paskęsti;
-
būtina įvertinti savo staigius ūgio ir svorio pokyčius. Tai ypač aktualu greitai augantiems vaikams ir paaugliams;
-
nešokti į vandenį, kuriame daug besimaudančių;
-
nešokti į labai sudrumstą vandenį, kuriame nieko nesimato;
-
šokant į vandenį, svarbu saugoti galvą! Geriausia šokti ištiesus rankas;
-
nešokti į vandenį smarkiai įkaitus saulėje. Raumenis gali sutraukti mėšlungis!
