Veterinarijos gydytojos Laimos Naugžemienės teigimu, jeigu norite gyvūną auginti nuo mažens, šuniuką geriausia įsigyti ne jaunesnį nei dviejų mėnesių amžiaus. Kates rekomenduojama į naujus namus vežtis sulaukus trijų mėnesių amžiaus, taip kačiukas yra apsaugomas nuo infekcinių ligų bei turi jau susiformavusius higienos įpročius (moka pats daryti į dėžutę, savarankiškai praustis).
Lietuvos įstatymai bei Kinologų draugijos nuostatai teigia, kad šuniukus nuo mamos galima atskirti nuo 2 mėnesių amžiaus, nors mokslininkai šiuo klausimu dažnai nesutaria. Vieni teigia, kad atskirti dviejų mėnesių šuniuką yra per anksti, o kiti, kad per vėlai pradėjus socializuoti gyvūną, gali iškilti sunkumų ateityje. Per anksti atskyrus šuniuką nuo mamos, pasitaiko tokios elgesio ydos: bailumas, agresija, jautrumas aplinkai, lojimas be priežasties, kaukimas bei žaislų naikinimas.
Rastas gatvėje – nebūtinai niekieno
Kartais ne tik vaikai, bet ir suaugę priglaudžia gatvėje rastą šuniuką. Tačiau „PetCity“ veterinarė perspėja: tai gali būti tiesiog pasiklydęs ar nuo šeimininkų netyčia pasimetęs gyvūnas. Todėl pirmiausia rekomenduoja atvažiuoti į veterinarijos kliniką ir patikrinti, ar gyvūnas neturi identifikavimo mikroschemos. „Veterinarijos gydytojas detaliai gyvūną apžiūrės, įvertins jo klinikinę būklę, apytiksliai pasakys, koks gyvūno amžius. Būsimiems šeimininkams norint, gydytojas atliks greituosius infekcinių ligų testus bei kraujo tyrimus ir patikrins, ar gyvūnas yra sveikas. Prieš priimant gyvūną į naujus namus, jį reikėtų dehelmintizuoti (nukirminti) bei sulašinti lašiukus nuo išorinių parazitų. Bent jau pirmą kartą patartina naudoti platesnio veikimo lašiukus, kurie veikia ne tik nuo blusų, bet ir nuo poodinių erkučių, Demodex erkių, plaukagraužių“,- vardija specialistė.
Jeigu namie turite kitų augintinių, naująjį šeimos narį kurį laiką geriau būtų laikyti izoliuotą kitame kambaryje, kad neturėtų tarpusavio kontakto. L. Naugžemienė gyvūną rekomenduoja karantinuoti tol, kol būsite įsitikinę, kad naujas augintinis yra visiškai sveikas (neviduriuoja, nečiaudi, nekosti ar pan.) ir neužkrės namų senbuvio infekcinėmis ligomis, vidiniais ar išoriniais parazitais.
Paėmus gyvūną iš gatvės, dažnas bus purvinas ir skleis nemalonų kvapą. Tačiau gydytoja pataria neskubėti pamestinuko maudyti, o pirma paskiepyti ir leisti sustiprėti imunitetui. Iki tol gyvūną galima apvalyti drėgnu rankšluoščiu arba naudoti sausą šampūną. Tiesiog apibarstyti gyvūną šampūno milteliais, gerai įmasažuoti ir iššukuoti. Taip mechaniškai išsivalys purvas, išsišukuos negyvi plaukai bei sąvėlos ir kailis gaiviai kvepės.
Gyvūnas iš globos namų dovanos ypatingą šilumą
Neatsakingai įsigiję gyvūną žmonės dažnai neturi kantrybės jį auginti ir palieka likimo valiai. Būtent dėl šios priežasties prieglaudos vos sutalpina kates ir šunis. Smagu, kad vis daugiau žmonių nekreipia dėmesio į gyvūno veislę ir vis dažniau pasiima globoti pamestinukus. Tačiau, anot L. Naugžemienės, koks gyvūnas bus paimtas iš prieglaudos - sunku nuspėti.
„Mes nežinome, nei kokia buvo jo praeitis, nei su kuo jam gyvenime teko susidurti ir ką ištverti. Gyvūno charakterį lemia ne tik socializacija ankstyvajame amžiuje, bet ir genetika, nervinės sistemos veikla. Tokios informacijos, prieglaudų darbuotojai, deja, mums suteikti negali. Gyvūną reikėtų stebėti, jį kalbinti, žiūrėti kaip jis reaguoja į tam tikras situacijas. Dėl to patariama, išsirinkus augintinį, dar porą dienų jį palankyti prieglaudoje, pavedžioti, pašerti. Su katėmis truputį sudėtingiau, nes prieglaudoje jos dažnai stresuoja , o tikrosios savybės atsiskleidžia tik esant ramioje aplinkoje, namuose. Daug žmonių ginčijasi šiuo klausimu, bet tiesa yra ta, kad gyvūnas, paimtas iš prieglaudos, dėkingumą savo išgelbėtojams jaus visą gyvenimą“,- sako veterinarė. Jos įsitikinimu, įdėjus darbo ir pastangų, įmanoma perauklėti bet kokį šunį ar katę, tik tam reikia kantrybės ir pasiryžimo.
Į prieglaudas patekę gyvūnai paprastai būna paženklinti, nukirminti, paskiepyti bei kastruoti. Tad Jums beliks gyvūną persiregistruoti savo vardu bet kurioje veterinarijos klinikoje, laikytis skiepų bei nukirminimo plano, mylėti ir džiaugtis gyvūno draugija. Tik žinoma, reikėtų nepamiršti, kad augintiniu reikėtų rūpintis tiek džiaugsme, tiek varge, laiku reaguoti į gyvūno susirgimus bei kiek įmanoma stengtis užkirsti kelią ligoms.
Adaptacija ir „kraitelis“ augintiniui
Ketinant įsigyti augintinį, L. Naugžemienė jo „kraiteliu“ pataria pasirūpinti iš anksto: „Tiek šuniui, tiek katei pirmiausia reikia dviejų dubenėlių: vienas vandeniui, kitas maistui. Pasirūpinkite iš anksto guoliu, žaislais, pavadėliu, antkakliu bei transportavimo dėže. Katėms papildomai reikia kraiko dėžutės su tinkamu kraiku bei draskyklės“.
Veterinarijos gydytoja atkreipia dėmesį, kad bet koks aplinkos pasikeitimas augintiniui yra didelis stresas. Tad šeimininkai turėtų apsišarvuoti kantrybe ir neskubinti susipažinimo proceso. „Leiskite gyvūnams patiems išeiti iš transportavimo dėžės ir netrukdomai tyrinėti aplinką. Maži šuniukai yra pakankamai smalsūs ir judrūs sutvėrimai, tad jiems pirmosios dienos nebūna tokios sudėtingos kaip katėms. Katės iš esmės yra labai jautrūs gyvūnai, tad supažindinimui su namais nereikia naudoti prievartos. Padėkite atidarytą transportavimo dėžę tyliame kambaryje, palikite šalimais maisto, vandens bei kraiko dėžę. Katė su laiku išdrąsės ir pati pas jus ateis reikalaudama meilės“,- pataria specialistė.
Pasak L. Naugžemienės, adaptacinis laikotarpis gali trukti nuo vienos dienos iki kelių savaičių, tai labai priklauso nuo gyvūno temperamento ir jo augimo sąlygų prieš tai. Šiuo laikotarpiu svarbiausia saugoti nuo streso, vengti triukšmingų susibūrimo vietų, nemaudyti. Pirmuosius mėnesius gyvūną šerkite kokybišku bei lengvai virškinamu pašaru, nes pereinamasis laikotarpis vyksta visame organizme, net ir virškinamajame trakte.
Gydytoja L. Naugžemienės sveikina būsimus augintinių šeimininkus bei primena, kad visą kovo mėnesį PetCity klinikose ir parduotuvėse jaunųjų keturkojų šeimininkų laukia specialūs pasiūlymai paslaugoms ir nuolaidos mažylių prekėms.
