Įdomu tai, kad taip teigia ne vyresni uždari intravertai, o sėkmingi bei gyvenime aktyvūs vidutinio amžiaus vyrai, rašoma „Gentys“ pranešime spaudai.
Socialiniai tinklai nužudo norą bendrauti
„Tiesa sakant, šio tyrimo rezultatai mus ir nustebino, ir nelabai. Įvairūs tyrimai rodo, kad vyrų buvimas socialiniuose tinkluose skiriasi nuo moterų – pastarosios socialines platformas naudoja norėdamos susisiekti su žmonėmis, o vyrai – gauti informaciją.
Todėl skiriasi ir jų žinutės: moterys dažniau dalijasi asmeninėmis naujienomis, o vyrai aptarinėja abstrakčias temas – politiką, ekonomiką ir pan. Ši teorija patvirtina mūsų apklaustų vyrų poreikį nuoširdžiam, giliam bendravimui, tačiau nustebino tai, kad norą daugiausia išreiškė aktyvūs, savimi pasitikintys ir platų socialinį ratą turintys vyrai“, – pastebi V.Kim.
Anot jo, socialiniai tinklai išsprendžia greitą, patogų santykių užmezgimo ir net palaikymo būdą, tačiau dėl savo dinamikos nesuteikia progos pasikalbėti iš širdies. Kitaip tariant, socialiniai tinklai yra apie bendravimo plotį, ne gylį, todėl nepadeda tapti geresniais draugais.
„Antropologas Robinas Dunbaras yra apibrėžęs, kiek vienu metu žmogus pajėgia suvaldyti draugiškų ryšių. Taip vadinamas Dunbaro skaičius yra 150 ir jis paremtas socialinėmis grupėmis, kuriose žmogus istoriškai evoliucionavo – net po technologinio progreso ir padidėjusio įsisavinamos informacijos srauto žmogaus smegenys gali palaikyti tik tiek socialinių kontaktų.
Daugiau jam tiesiog nebepakanka laiko. Jeigu socialiniai tinklai padeda šiuos kontaktus palaikyti, laikas, kurį skiriame internetui, „užmuša“ mūsų norą bendrauti su žmonėmis realiame pasaulyje. Žinoma, galime bandyti aplink save sukurti milžinišką pažįstamų žmonių tinklą, tačiau taip tik pakenksime savo ryšių su jais kokybei ir nuoširdumui.
Būtent todėl įprastai turime iki 10 artimiausių žmonių ratą. R.Dunbaras įrodė, kad socialiniai tinklai kokybiškų ryšių palaikyti nepadeda – štai ir atsakymas, kodėl socialiai aktyvūs vyrai pirmu prioritetu iškelia būtent bendravimo ir naujų, patikimų draugų svarbą“, – įžvalgomis dalijasi psichologas.
Vyriškumas – pervertinta ir nuvertinta savybė
Kaip teigia V.Kim, vyriškumas dabar išgyvena krizę pagal įvairius psichikos sveikatos rodiklius – priklausomybes, savižudybes, rizikingą, savidestruktyvų elgesį ir buvimą santykiuose. Netgi buvimas „tikru vyru“ dabar yra gerokai poliarizuotas, o tai, anot psichologo, labai žalinga praktika.
„Visuomenė reikalauja iš vyro būti stipriu, stoišku, tačiau tuo pat metu kaltina jį nejautrumu ir uždarumu. Šiais laikais pagrindinė vyro problema – kaip rasti balansą tarp stuburo turėjimo ir širdies, t. y., ne tik mokėti būti pažeidžiamam, jautriam, atsiverti intymiam ryšiui su žmonėmis, bet ir mokėti pakovoti už savo ribas bei pasirūpinti savo poreikiais.
Daugiau nei 20 proc. mūsų apklaustų vyrų šį negebėjimą nurodė didžiausia savo problema – įsivaizduojate, vyriškas vyras neranda teisingo būdo įtikti visuomenei ir neprarasti savęs. Kaip galime tikėtis už vyro stabilumo ir užuovėjos, jeigu patys jį stumiame į chaosą?
Todėl sukūrėme specialias gentis – psichologinio vyrų palaikymo grupes, kuriose jie vienas iš kitų gali mokytis visų šių dalykų. Įdomu tai, kad socialinė bendrystė, bendraminčių paieška ir savo interesų gynimas – pagrindinis užsiregistravusių į šias grupes vardiklis. Vyrai sako, kad jiems to reikia“, – patirtimi dalijasi savitarpio pagalbos grupės bendraįkūrėjas.
Tos pačios apklausos duomenimis, 19 proc. vyrų norėtų surasti bendruomenę, kurioje galėtų pasidalinti savo patirtimi, dar 17 proc. norėtų geriau pažinti save, o 14 proc. – pasisemti kitų patirties ir naujų žinių. 12 proc. norėtų suvyriškėti ir įgauti disciplinos, 10 proc. išsakė vyriškumo palaikymo poreikį.
Vyrams reikia savo erdvės
Įvairių užsiėmimų statistika rodo, kad daugiausia psichologinės, savęs pažinimo pagalbos kursų yra moterims, o vyrams trūksta prieinamos ir priimtinos pagalbos formos. Net dauguma psichologų, į kuriuos jie galėtų kreiptis, yra moterys – tai daugumą vyrų sustabdo ir ciklas užsidaro.
Todėl buvo sukurta speciali erdvė vyrams, kur jie gali susiburti, susirasti naujų draugų, išsikalbėti ir savo patirtį palyginti su kitais. Tai reguliari, 8 savaičių paramos grupė, tačiau čia nedalyvauja terapeutas – vyrai būna kartu ir savarankiškai kalba apie jiems svarbius vidinius dalykus. Jie gali pradėti kalbėti apie dalykus, kuriems anksčiau neturėjo erdvės.
„Iš patirties sakau – mūsų grupėse dalyvaujantys vyrai daug ką nori sužinoti, pavyzdžiui, kaip yra kitiems vyrams, pradedant nuo lytinio akto ir baigiant tuo, kaip tiesiog megzti ryšį, kaip būti poroje, kada nusileisti, o kada savo poziciją atstovėti, kaip suprasti, kuris jo poreikis yra svarbesnis, o kuris – kito žmogaus.
Kai vyras nekalba apie savo gyvenimo patirtį ir negirdi to iš kitų, jis praranda orientyrus bei atskaitos taškus.
Kai vyrai reguliariai lanko tokią grupę, jie pamažu „atsilupa kaip svogūnai“, nes ne tik ima geriau suprasti save, bet ir savo pavyzdžiu įkvepia kitus. Kai vyras nekalba apie savo gyvenimo patirtį ir negirdi to iš kitų, jis praranda orientyrus bei atskaitos taškus – kas yra norma, kas yra gerai ir kokiomis vertybėmis reikia vadovautis.
Šiuos orientyrų kuoliukus bandome susmaigstyti užsiėmimų metu. Įdomu tai, kad po kursų dalis vyrų lieka draugais ir susitinka kitais formatais. Kaip sakė tas pats R.Dunbaras, santykiai yra įprasminti, kai su pažįstamais žmonėmis susidūrę oro uoste, galite su jais pasisveikinti nesijausdami nejaukiai“, – šypsosi psichoterapijos praktikas V.Kim.
