Sekmadienį pastebėtas vienas iš šunų agresijos atvejų – Karvėliškių kaime aidėjo šūviai ir buvo pašauti keli šunys. Į pagalbą šunų užpultai šeimai nuvykę pareigūnai buvo nemaloniai nustebinti. Policija informavo, kad šešių šunų savininkai galimai užsiundė augintinius ant pareigūnų, dėl ko buvo panaudoti ginklai ir pašauti gyvūnai.
Svarbu nežiūrėti į akis
Pasak specialistės, šunys dažniausiai puola judančius žmones, bėgikus ir dviratininkus, nes staigus judesys jiems asocijuojasi su pavojumi: „Kai taip nutinka, patartina sustoti ir vengti akių kontakto, nes gyvūnų pasaulyje tai prilygsta provokacijai. Kai dirbame su agresyviais šunimis, niekada nesiveržiame į to šuns erdvę – verčiau sustoji, nežiūri tiesiai į akis ir šuo tada pats pradeda ramiai uostyti.“
Vis dėlto, jei šuo puola ir kanda, akių kontakto vengimas gali nepadėti – tuomet pateisinamos ir griežtesnės apsaugos priemonės.
„Jei šuo puola, šalia nėra šeimininkų, tada ir ašarinių dujų balionėlis tampa pateisinama priemonė. Jei šuo mažesnis, verta pabandyti stipriai trinktelėti koja į žemę – gali būti, kad šuo išsigąs ir apsisukęs nubėgs. Vis dėlto agresyviam šuniui nereikėtų bandyti parodyti, kas yra viršesnis – tyčia žiūrėti į akis, gąsdinti turimais daiktais, nes agresija galimai sukels tik dar didesnę agresiją“, – pataria V.Jazukevičiūtė.
Anot specialistės, dažnai už agresyvių šunų poelgius kaltinami jie patys, tačiau nereikėtų pamiršti, kas iš tikrųjų yra atsakingas.
„Agresyvus šuo dažniausiai tokiu tampa, o ne gimsta. Mes esame šeimininkai, išleidžiantys juos į visuomenę, todėl esame už juos atsakingi. Pagal statistiką, per pastaruosius metus Lietuvoje atsirado dar 100 tūkst. šunų ir dabar jų skaičius siekia 700 tūkst. Palyginimui, Estijoje jų yra 200 tūkst., o Latvijoje – 260 tūkst. Mūsų prieglaudos lūžta, neprižiūrimų šunų yra labai daug.
Šeimininkas turi užtikrinti, kad jo šuo nesukels problemų – tai yra elementari etika. Kaip žmonės su kiekvienu gatvėje sutiktu žmogumi nesisveikina, taip ir augintinio šeimininkas turėtų užtikrinti, kad net ir draugiškas šuo neitų prie kito šuns, jei jis to nenori. Jei žmonių sąmoningumas neaugs, šunys bus vedžiojami viešose vietose palaidi, tai kartą įkas suaugusiam, o kitą – vaikui, kuris po užpuolimo įgaus trauminę patirtį. O gyventi su baime, kai šunų tik daugėja, tikrai sunku“, – įsitikinusi V.Jazukevičiūtė.
Agresijos priežastis gali slypėti ir genuose
Žinoma, kad dažniausia šunų agresijos priežastis yra baimė, kuri atsiranda dėl netinkamo šeimininkų elgesio su gyvūnais, tačiau yra ir tam tikrų veislių, kurios į agresiją linkusios labiau nei kitos.
„Na, pavyzdžiui, pitbuliai buvo veisiami kitų gyvūnų puolimui, bulių stabdymui, vėliau – šunų kautynėms.Todėl iš prigimties tokie šunys gali jausti agresiją kitiems gyvūnams. Tačiau tai, kad tokie šunys dažniau puola ir žmones, yra netiesa. Kai koviniai šunys būdavo atrenkami kovoms, tai dėl bet kokios agresijos žmogui jie būdavo anuliuodami iš tolimesnio veisimo“, – pabrėžia V.Jazukevičiūtė.
Ji pataria prieš perkant šuniuką ne tik susižavėti jo išvaizda, bet ir pasidomėti veisle.
„Kai kurie į šuns auklėjimo kursus ateina dar neįsigiję augintinio, domisi apie veislę. Manau, kad tai yra labai gerai. Turėti šunį yra atsakomybė, o ne tik valanda pasivaikščiojimo kieme. Šuo nebuvo veistas tam, kad ant sofos gražiai atrodytų. Kai stengiamės šunis integruoti į mūsų gyvenimus, turime nepamiršti leisti jiems pabūti šunimis“, – skatina šunų elgesio specialistė V.Jazukevičiūtė.