„Mūsų siekis – kad nudažytos sienos tarnautų ilgą laiką: neišbluktų nuo UV spindulių, nenusitrintų, jei karts nuo karto reikės pavalyti. Tačiau svarbiausia, kad dažai nekenktų nei dažytojų, nei gyventojų sveikatai“, – taip pokalbį apie dažus pradeda „Caparol“ prekės ženklo atstovė Rūta Bložytė.
Poveikis sveikatai kalbant apie dažus paminėtas neatsitiktinai. Vokietijos dažų gamintojas „Caparol“ išskirtinį dėmesį skiria, kad apdailos produktai būtų saugūs žmonių sveikatai ir sukurtų gerą mikroklimatą patalpose.
„Jei jau nusprendėme daryti remontą, visų pirma, reiktų pasirinkti ekologiškus dažus, kurie išskiria kuo mažiau lakiųjų organinių junginių (LOJ), o tik paskui galvoti apie spalvinius sprendimus. Visi Europos Sąjungoje parduodami dažai turi atitikti tam tikras normas, sienų dažuose LOJ gali būti iki 30 g/l. Tokį LOJ kiekį gali turėti ir ekologinius sertifikatus turintys dažai. „Caparol“ savo produktams yra iškėlęs kur kas aukštesnę kartelę – vidaus apdailai skirtuose dažuose LOJ sudaro ne daugiau kaip 1 g/l. Tai yra 30 kartų geriau nei leistina norma“, – 15min kalbėjo specialistė.
Matiniai ar blizgūs?
Renkantis dažus, svarbu įvertinti ir daugiau faktorių, pavyzdžiui, apgalvoti patalpos, kuriai jie bus skirti, funkciją. Jei tai koridorius, vaikų kambarys ar valgomasis, kur nuolat vyks didelis judėjimas, aišku, kad sienos terliosis ir jas reikės periodiškai plauti. Todėl rekomenduojama rinktis pirmos atsparumo šlapiam trynimui klasės dažus, geriau šilko matinius, kadangi jie praktiškesni.
Tuo tarpu matiniai dažai puikiai tiks miegamojo sienoms, darbo kambariui ar rečiau naudojamoms patalpoms. „Lietuvoje vyrauja matinių dažų mada, tačiau po daugiau plovimo ciklų net ir pirmos atsparumo šlapiam trynimui klasės matiniais dažais nudažyti plotai įgauna šiek tiek blizgesio ir išsiskiria iš bendro ploto. Todėl sienas, kurias tikėtina reikės dažniau plauti, patariame dažyti šilko matiniais dažais“, – sakė R.Bložytė.
Lubas kaip tik geriausia dažyti visiškai matiniais dažais. Pasak pašnekovės, būna, kad siekdami taupyti žmonės sienas ir lubas dažo tais pačiais dažais, dėl ko vėliau tenka nusivilti. Blizgesnis lubų paviršius labiau atspindi šviesą, ima varginti akis.
Lietuviams priimtinesnis skandinaviškas stilius
R. Bložytė taip pat pataria gerai įvertinti ir sprendimus lubas dažyti ryškiomis, tamsiomis spalvomis. Tamsios lubos suspaudžia erdvę, be to pas mus ir taip trūksta saulės, todėl Lietuvoje daugiau skandinaviško interjero gerbėjų.
„Yra šalių, kur ir lubos, ir sienos dažomos ryškiau nei pas mus. Tarkime, ispanai mėgsta sodresnes spalvas, tačiau jie turi daug šviesos. Lietuviai, kaip ir skandinavai, vis tik labiau mėgsta baltus, pastelinius atspalvius. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad negalima žaisti spalvomis ar faktūromis – vieną kambario sieną galima padengti išskirtine spalva ar dekoratyvine technika. Dabar madingos rūdžių ar betono imitacijos, kurios išties suteikia patalpai savitą charakterį“, – pasakojo R.Bložytė. Specialistė pabrėžė, kad interjeras, visų pirma, turi patikti patalpos gyventojams. Neverta vaikytis madų, ypatingai, jei siūlomas interjero dizainas nėra prie širdies. Sienos perdažomos kas 5-10 metų, per tokį laikotarpį paprastai mados keičiasi daug kartų, o kartais netgi apsuka ratą.
Atspalvio pasirinkimas
Net aiškiai žinant, kokia spalva patinka, išsirinkti tą vienintelę iš šimtų atspalvių – ne pati lengviausia užduotis.
„Atspalvį renkamės paprastai iš paletės. Dažus reikia tonuoti pagal jų gamintojo paletę ir receptūrą. Tik tuo atveju gausime tikslų atspalvį, o prireikus ta pačia spalva galima bus tonuoti kitą kibirą dažų, kad ir po 5 metų“ – sakė Caparol prekinio ženklo atstovė.
Svarbu žinoti, kad renkantis tamsų ar ryškų atspalvį iš paletės, ant didelio ploto optiškai jis atrodys tamsesnis ir ryškesnis. Bendram vaizdui daug įtakos turi ir kambario apšvietimas bei į jį patenkanti dienos šviesa.
Spalvos veikia mūsų savijautą, gali suteikti energijos, blaškyti arba kaip tik suteikti nusiraminimo, todėl skirtingoms erdvėms reikia pasirinkti atitinkamus atspalvius. Žmogų geriausiai veikia natūralūs žemės atspalviai: žalsvi, rusvi. Tuo tarpu vaikų gyvenamajai erdvei kaip tik rekomenduojamos ryškesnės spalvos.
Galima žaisti su spalvomis siekiant išplėsti mažas erdves, šiuo atveju geriausiai patars profesionalūs dizaineriai.
Pagrindo paruošimas – pusė darbo
Dažų ir atspalvių parinkimas yra svarbūs sprendimai. Tačiau net geriausi dažai nepadės, jeigu iš pradžių tinkamai neparuošime pagrindo. Pagrindas turi būti lygus, todėl jį reikia gražiai nuglaistyti, kad neliktų išdaužų ar nelygumų, tuomet pagrindą reikia nugruntuoti. Gruntas suvienodina sienos įgeriamumą, leidžia tolygiai pasiskirstyti dažams. Gruntas parenkamas pagal pagrindo tipą, svarbu įvertinti, ar tai tinkuotas mūras, gipso blokelis ar gipskartonio plokštė. Prieš dažant, aplinkinius plotus reikia apdengti apsaugine plėvele, kraštus apklijuoti lipnia apsaugine juostele, kad dažant neuždažytumėme gretimų paviršių.
Populiariausios klaidos
„Dažai paprastai jau yra paruošti naudojimui, prieš dažant juos reikia tik gerai išmaišyti. Skiesti dažų nereikia, nes jie praras dalį savo gerųjų savybių, o be to, atskiedus keisis ir atspalvis. Jeigu kitą dažų kibirą atskiesite didesniu ar mažesniu vandens kiekiu, atspalvis ant sienos jau skirsis“, - aiškino specialistė.
Taip pat labai svarbu pasirinkti tinkamą volelį dažams. Jie būna skirtingi, specialiai pritaikyti dispersiniams arba alkidiniams dažams. Kiekvienam remontui reikia nusipirkti naują įrankį, darant ilgesnę pertrauką, pvz. nakčiai, volelį reiktų išplauti arba sandariai užrišti celofanu, kad jame esantys dažai nesudžiūtų.
Jei sienos yra lygios, neišdaužytos, tiesiog norisi pakeisti jų spalvą, perdažyti gali faktiškai kiekvienas kruopštesnis žmogus. Skandinavijoje tai laikoma netgi savotiška terapija po įtempto protinio darbo. Dažai greitai džiūsta, todėl perdažant sienas nebūtina kažkur kraustytis. Faktiškai galima nakvoti jau tą pačią dieną, žinoma, su sąlyga, kad tai ekologiški „Caparol“ dažai.
