Visa Ryga šurmuliuoja. Kaip ir Lietuvoje, čia vyksta Pasaulinė dainų šventė. Liela Gilde pastate šimtai žmonių susirinko kiek kitu reikalu. Čia su visuomene susitiko pirmą kartą Latvijoje viešėjęs svečias iš Indijos – humanistas ir dvasinis lyderis Šri Šri Ravi Šankaras.
Latviškų kuoklių skambesys, skambūs sveikinimo žodžiai iš kultūros ministrės ir buvusio Rygos universiteto rektoriaus, net du iškilmingai įteikti šventiniai vainikai. Vieną jų įteikė šokanti balerina.
Tačiau ir tokioje iškilmingoje aplinkoje baltai apsirengęs barzdotas vyras visus pralinksmina. Jis išsitraukia telefoną ir ima filmuoti muzikantus. Vėliau fotografuoja publiką, kuri dėl tokio veiksmo šypsosi iki ausų. Vėliau jis vieną vainiką užsideda ant galvos, o kitą – su gėlėmis – užsimaukšlina ant kaklo.
Pagaliau atėjo ta akimirka, kai į mikrofoną prabils jis – būtent dėl jo minčių, žodžių ir buvimo visi čia susirinko. Visų nuostabai svečias nepradėjo iškart žerti savo išminties perlų. Pirmiausia jis išmokė keleto pratimų, nuimančių įtampą pečiuose – tai būdinga mūsų visuomenei, ilgai sėdinčiai prie kompiuterio.
Išmintis – vaistai nuo agresijos ir depresijos
„Atvažiavau, kad pabūčiau su jumis. Kultūros ministrė pasakė, kad ši šalis gali padovanoti daug tylos. Tyla yra didžiausia dovana. Aš mažiau kalbėsiu ir nuvesiu jus į meditaciją. Nuo garso į tylą. Juk tyla – visų talentų mama“, – pasakė svečias ir pradėjo meditaciją, nors dažniausiai būtent ja užbaigia panašius susitikimus.
Po meditacijos jis paklausė, ar pajutome, kad praėjo 20 minučių: „Meditacija eina už laiko ribų. Ar pastebėjote, kai jūs darotės laimingi, kažkas jūsų viduje plečiasi? Kai liūdna – kažkas traukiasi. Tik žmonės tai gali pažinti. Tai mūsų sąmonė.
Mūsų sąmonė žiūri į pasaulį pro akis. Dažniausiai nekreipiame į tai dėmesio. Meditacija padeda atkreipti dėmesį į tai, ko pagalba viską pažįstame.
Svarbiausia jogos „sutra“ (žinia – red.) yra priartėti prie to, kas mato. Jei nors kelias minutes prie to prieisite, tai jus atgaivins ir suteiks daug energijos.
Kai miegame, mūsų sąmonė būtent tai ir daro. Vadinasi, energijos šaltinis yra mūsų viduje. Ką mums tai duoda? Mūsų gyvenimas tampa laimingesnis, intuityvesnis.“
Svečias pakartojo frazę, kurią žino milijonai jo pasekėjų, – visuomenė be smurto, kūnas be ligų, protas be streso, intelektas laisvas nuo įtampų, atmintis laisva nuo traumų, siela – nuo liūdesio. Tai teisės, kurias mes turime iš prigimties.
„Kai jūsų dvasingumas pakylėtas, tik tada jūs galite kitus padaryti laimingais. Indijoje eina palaiminimo pas seniausius. Kur esmė? Su amžiumi jūs turite tapti vis labiau atsipalaidavę ir patenkinti gyvenimu.
Kai jūs nebenorite nieko sau, tada jūs galite laiminti kitus. Kažkuriuo gyvenimo metu mes turime prie to pereiti.
Kas gi dabar vyksta aplinkui? Tai agresija ir depresija. Nuo agresijos niekas jokių vaistų neišrašo, o nuo depresijos – išrašo visokius vaistus, kurie turi labai rimtų šalutinių poveikių. Geriausias būdas susitvarkyti su agresija ir depresija tai – išmintis. Knygų tam nepakanka. Reikia mokytis vidinės ramybės.“
Šioje vietoje Šri Šri Ravi Šankaras sustojo prie muzikantų paliktų instrumentų. Jis ranka braukė per stygas ir tęsė savo kalbą: „Kiekvienas mūsų esame instrumentas ir mus reikia gerai suderinti. Ir jei viena styga nebus sustyguota, instrumentas neskambės. Kai mes sustyguoti, tada yra harmonija. Apie muziką nekalbėsiu. Juk jūs visi dainuosite ir šoksite. Ši jūsų šventė – nuostabi žinia visam pasauliui, kurią siunčia Latvija.
Galite žiūrėti į gyvenimą pozityviai arba negatyviai. Turėtume būti atviri kritikai. Kai kas nors kritikuoja, jaučiamės prastai. Žiūrėkite, kas jus kritikuoja. Dažniausiai tai daro tie, kurie jumis rūpinasi. Tai draugas, kuris nori, kad jūs taptumėte geresnis. Arba tas, kuris jums pavydi. Jei jaučiate, kad kritika iš pavydo, nekreipkite dėmesio – tai negaluojantys žmonės.
Jums trukdo mano grojimas, kai aš kalbu? Galite pykti, o galite pažiūrėti į šią muziką kaip kaip į foną.
Kas yra gyvenimo menas? Jaustis namuose ir patogiai su visais ir visur. Aš visur jaučiuosi namuose. Kai ką nors susitinku pirmą kartą – aš jau mačiau juos. Jie visi mano dalis. Mes visi esame vienos sąmonės dalis.
Kai mes jaučiame ryšį su savimi, tuomet – ir su kitais – tai yra meilė. Tai ne šiaip ryšys. Tai mūsų prigimtis. Kas matote mane pirmą kartą, tačiau jaučiate, kad mane jau seniai pažįstate?“
Šri Šri Ravi Šankaras su visais atsisveikino, kviesdamas prieš išeinant atiduoti jam visus savo rūpesčius ir problemas: „Ir palikite visus neramumus čia. Visus atiduokite man ir grįžkite namo laimingi.“
Daugybė žmonių dar ilgai nėjo namo. Laukė tos akimirkos, kol galės išlydėti svečią ir jam pamojuoti. Pasaulyje jau seniai tapo įprasta, kad šį žmogų pulkai gerbėjų lydi iki lėktuvo, o kitame oro uoste vėl minios pasitinka. Ir ne dėl titulų, o dėl jo šviesios asmenybės.
Humanistas, sutaikęs tautas
Šri Šri Ravi Šankaras – tai žmogus, kurį pristato kaip dvasinį lyderį, tačiau nenurodo konkrečios religijos. Jis nėra politikas, tačiau daugelis pasaulio galingųjų pripažįsta jį didžiu humanistu. Vadina jį „taikos ambasadoriumi“. Jis pakylėja visus.
Jis yra laukiamas svečias daugelyje universitetų, pasaulinių organizacijų. Daug mokslininkų tiria jo sukurtos kvėpavimo technikos „Sudaršan Krija“ fenomenalų poveikį. Iš jo per susitikimus išsakytų minčių yra išleista ne viena knyga.
Jo sesuo Bhanumathi Narasimhan neseniai išleido intymiais faktais praturtintą savo brolio biografiją „Šri Šri Ravi Šankaro gyvenimas“. Įdomus faktas – ši knyga yra išleista trimis kalbomis – anglų, hindi ir lietuvių.
Knygoje sesuo pabrėžia, kad jau nuo mažų dienų jos brolis nebuvo paprastas. Jis dažnai kartodavo: „Aš visur turiu šeimą. Žmonės laukia manęs“.
Tačiau ši knyga prasideda visai ne nuo herojaus gimimo, o nuo gana naujų 2014 metų įvykių Kolumbijoje. Po susitikimo su Šri Šri Ravi Šankaru FARC Liaudies armijos lyderis Ivanas Marquezas viešai paskelbė, kad visi konflikto dalyviai yra aukos ir pasirengę pamiršti praeities nuoskaudas bei pradėti naują etapą be smurto. Šie nesutarimai nusinešė per ketvirtį milijono žmonių gyvybių.
Tai nėra vienintelė vieta, kur Šri Šri Ravi Šankaras konflikto pusėms sugebėjo atverti akis. Taikos ir nesmurto idėją jam įtvirtino Mahatma Gandhis. Tiksliau, jo idėjos, kuriomis jis ir jo šeima žavėjosi nuo pat mažumės.
Konflikto zonose Šri Šri Ravi Šankaras yra kaip taikos ambasadorius, neutralus veikėjas, kurio vienintelis tikslas – taika. Irakas, Dramblio Kaulo Krantas, Kašmyras, Biharas – tai vienos iš šalių, kur jis prisidėjo kuriant taiką.
Šri Šri Ravi Šankaras 1981 metais įkūrė „Gyvenimo meno“ („Art of living“) fondą – vieną didžiausių pasaulyje savanorišką švietėjišką organizaciją.
1997 m. jis įsteigė Tarptautinę žmogiškųjų vertybių asociaciją (International Association for Human Values (IAHV)).
„Gyvenimo menas“ turi specialųjį konsultacinį statusą prie JT Ekonomikos ir socialinių reikalų tarybos (ECOSOC) ir veikia daugiau negu 160-yje pasaulio šalių.
Šri Šri Ravi Šankaras turi per 300 milijonų pasekėjų visame pasaulyje, tarp kurių yra sunkiausių ligonių ir sportininkų, įvairiausių religijų atstovų, politikų, mokslininkų.
2016 metais, kai „Gyvenimo menas“ minėjo 35-erių metų jubiliejų, prie Delio į festivalį susirinko per 3,7 milijono pasekėjų iš viso pasaulio.
