Bet kuriuo atveju gyvūnijos pasaulis žmonėms visuomet buvo įdomus. Mus domina jų kasdieniai įpročiai, kartais mieli, o kartais ir ganėtinai keisti jų veiksmai, nuolat siekiame sužinoti ir paaiškinti jų vienokių ar kitokių pasirinkimų priežastis. Atrodo, viskas būtų kur kas paprasčiau, jeigu jie tiesiog galėtų mums viską papasakoti...
Deja, kol kas tai tik lakios ir kažin ar kada nors įgyvendinamos fantazijos, belieka tikėti mokslininkų pastebėtais faktais, kurie neretai gali sukelti šypseną. Ir ne dėl to, kad būtų neįtikėtini, o todėl, kad šie faktai atskleidžia daug įdomių ir smagių mūsų palydovų įpročių bei būdo bruožų.
Pateikiame jums smagius faktus apie stebuklingą ir neįtikėtiną gyvūnijos pasaulį:
♦ Jūrinės ūdros miega susikabinusios letenėlėmis. Manote, kad tai romantikos išraiška? Niekad negali žinoti, tačiau mokslininkai pateikia kiek praktiškesį paaiškinimą – šie vienais mažiausių jūrinių žinduolių laikomi gyvūnai miegodami susikabina todėl, kad plūduriuodami vandenyje neatsiskirtų ir nepasimestų vienas nuo kito.
♦ Užmaršuolės voverės kasmet prisodina tūkstančius medžių. Jos tikrai nėra didžiosios sodininkės, tiesiog medžių pridygsta, nes voveraitės dažnai tiesiog pamiršta, kur pasislėpė savo surinktas giles...
♦ Šunų patinėliai – tikri džentelmenai. Ne, vyriškos lyties šunys patelėms durų neatidaro, nors neretai tai daro žmonėms, bet ir tai tik gerai išdresuoti; jų džentelmeniškumas pasireiškia nuolankumu. Mokslininkai pastebėjo, kad maži patinėliai žaisdami su savo „sesutėmis“ ar kitomis patelėmis, dažnai joms nusileidžia, net ir tada, kai patinėliai turi kur kas didesnį fizinį pranašumą.
♦ Vėžliai gali kvėpuoti per... savo užpakalį. Argi čia dar reikia ką nors pridurti? Išties neblogas sugebėjimas... :)
♦ Pingvinams sužadėtuvių žiedą atstoja akmenukas. Labiausiai Antarktidoje paplitę papuasiniai pingvinai (angl. gentoo penguins), siekdami patelių malonės, joms dovanoja akmenukus. Mokslininkai pastebėjo, kad ši dovana įteikiama ir tada, kai pingvino patinėlis „pasiperša“ patelei.♦ Vašingtono kalėjime „mirtininkams“ kompaniją palaiko katės. Taip šio kalėjimo vadovybė nusprendė kiek palengvinti mirti nuteistų nusikaltėlių kasdienybę suteikdami jiems papildomos veiklos. Nauda abipusė – kaliniai gali pasidžiaugti augintiniais, o iš prieglaudos atvežtos katės gauna laikinus namus...
♦ Kinijoje už pandos nužudymą laukia mrties bausmė. Didžiųjų pandų gyvenimo vieta apima tik 5900 km². Jos paplitusios kalnuotose Kinijos Sičuanio, Šansi ir Gansu provincijų teritorijose, tad nenuostabu, kad šioje šalyje pandoms skiriama didžiausia apsauga. Mirties bausmė už pandos nužudymą įvesta dar 1987 metais, o 2011 įstatymą papildė dar vienas punktas – mirties bausmė laukti gali net ir už stiprų didžiosios pandos sužalojimą...
♦ Švedai vertina šokliausius triušius. Šokliausio triušio varžybos Švedijoje rengti pradėtos dar 1970 metais, tuomet visos taisyklės buvo paremtos arklių šokinėjimo varžybų taisyklėmis ir, žinoma, pritaikytos mažesniems gyvūnėliams. Per daugelį metų taisyklės pakito, o šokliausio triušio varžybos išpopuliarėjo ir kitose šalyse: Norvegijoje, Vokietijoje, Suomijoje, Danijoje ir kt. Guinnesso rekordas vis dėlto priklauso Švedijoje gyvenančiam triušiui, 2013 metų birželio mėnesį šis šaunuolis peršoko 100 cm aukščio kliūtį.
♦ Karvėms patinka muzika. Neseniai atliktas tyrimas, kurio metu buvo stebima, kokį poveikį karvėms daro muzika, atskleidė įdomų faktą – klausydamos ramios muzikos, karvės davė kur kas daugiau pieno! Neįtikėtina, tiesa?
♦ Jūrų arkliukai poruojasi visam gyvenimui. Štai jums ir ištikimybė, nors šių gracingųjų jūrų gyventojų gyvenimas nėra jau toks ilgas – vos 4 metai...
♦ Šunį pažinsi iš jo nosies. Ar žinojote, kad šuns nosies atspaudas yra toks pats unikalus, kaip mūsų pirštų atspaudai? Tikra tiesa, būtent pagal nosį galima identifikuoti ir šunis.
♦ Nemirtingumo paslaptį slepia medūzos. Manote, kad šiame pasaulyje nėra nieko amžino? Tie, kas sugalvojo šį posakį, matyt nebuvo nieko girdėję apie nemirtingąją medūzą. Ši vos 4,5 cm dydžio medūza neturi smegenų, centrinės nervų sistemos, jokių kvėpavimo ar kraujo apytakos sistemų, tačiau turi vieną didžiulį privalumą – ji gyvena amžinai. Tai turritopsis nutricula, medūza, kuri gali atjaunėti, vėl pasenti ir vėl atjaunėti, jausdama pavojų arba sužeidimo atveju. Brandos sulaukusi medūza gali sugrįžti į kiaušinėlio stadiją – užaugti ir vėl atjaunėti. Tarsi pasaka be galo, tiesa?
