Dominykas Rukšėnas – aktyviai sportuojantis asmeninis treneris, dažniausiai socialiniuose tinkluose besidalijantis akimirkomis iš sporto salės ar kultūrizmo varžybų. Tačiau prieš keletą savaičių įkeltas vaizdo klipas sukėlė didžiulę reakciją ir sulaukė daugiau kaip šimto komentarų, tūkstančių peržiūrų.
Treneris pasidalino vaizdo įrašu, kuriame jo šuo virve tempia pustrečios tonos sveriantį džipą. Dešimtys žmonių gyrė šunį ir jo šeimininką, tačiau kai kurie susirūpino gyvūno sveikata, piktinosi šuns kankinimu. Klausiame D.Rukšėno, kodėl jis pasirinko taip auklėti savo augintinį, taip pat šunų eksperto Kęsto Zaikausko, ar tai tinkama gyvūno priežiūra?
– Dominykai, kaip sugalvojai savo šunį versti tempti džipą?
– Automobilio tempimas, užfiksuotas vaizdo įraše, nebuvo vienkartinis bandymas. Iki to buvo prieita nuosekliomis treniruotėmis didinant jėgą. Pasirinkta vieta buvo miškas, kad dėl minkštos žemės dangos nekentėtų šuns pėdutės. Šunų, o ypač rotveilerių, galinčių tempti tokį svorį pasaulyje nėra daug, tai gali vienetai. Žiūrėsime, kaip sekasi, jei viskas gerai dar po poros metų trauksime ir autobusą ar mažą lėktuvėlį. Niekad to nedariusiam šuniui nerekomenduoju bandyti pakartoti, kadangi prie tokių rezultatų prieita nuolat ir sistemingai dirbant.
– Kodėl pradėjai treniruoti savo šunį?
– Mano rotveileriui Maksui dabar 2 metai. Treniruoti jį pradėjau šešių mėnesių. Mokėmės pačių paprasčiausių komandų, tokių kaip „sėdėti“, „gulėti“, atnešti kamuoliuką. Vėliau, jam paūgėjus, ėjome į dresūros pamokas ir mokėmės eiti greta ir visų kitų standartinių komandų. Kadangi aikštelėje rinkosi nemažai stiprių šuniukų veislių, tokių kaip amerikiečių stafordšyrai, cane corsa, dobermanai, vokiečių aviganiai, argentinos dogai, žaidimų metu pastebėjome, kad kai kuriose situacijose šunys nori dominuoti, juntama konkurencija.
Galvojome, kaip nukreipti šuns jėgą kita linkme ir dėl to pradėjome sportuoti su šunimis. Tuo metu Maksui buvo beveik metai ir jis jau buvo labai stiprus šuo, svėrė 47 kilogramus. Mūsų dresuotojas pasiūlė važiuoti kartu į šunų sporto varžybas, iš pradžių bent pasižiūrėti, kas ten vyksta. Tokiose varžybose rungtys būna šuolis į aukštį, lipimas į sieną, bėgimas prisikabinus už nugaros savo svorį, virvės tempimas ir pagrindinė rungtis – karučio su svoriu tempimas. Pačiose pirmose varžybose Maksas net nežinojo, ką su tuo karučiu daryti, tik sėdėjo prie jo prikabintas ir pozavo žiūrovų nuotraukoms, o virvės tempimo rungtyje užėmė 1-ąją vietą.
– O kaip priėjote prie automobilio tempimo?
– Kai pamačiau, kaip Maksas nori tempti karutį, bet nemoka, pradėjome treniruotis. Tempimo petnešas teko užsakyti, nes Lietuvoje tai gana naujas dalykas ir kol kas jų čia negamina. Pradėjome treniruotis nuo visiškai mažų svorių. Nupirkau ilgą 10 kg svorio grandinę, kurią galima segti prie petnešų, kad šuo temptų, ir eidavome pasivaikščioti ilgus atstumus. Po kurio laiko svorio pasidarė per mažai ir teko prie grandinės kabinti dar svorio. Prieš antrąsias varžybas rudenį nusipirkau specialiai tempimams skirtą karutį, ant kurio galima krauti svorius, plytas ir taip treniruotis dar efektyviau, tokios treniruotės jau primena varžybas. Svoriams didėjant buvo pasiektas mūsų rekordas – Maksas jau gali patempti pustrečios tonos sveriantį džipą.
– Kokių rezultatų esate pasiekę varžybose?
– Maksui dar tik dveji, bet jis jau turi laimėjimų iš jėgos varžybų. Esame 2 kartus užėmę 1-ąją vietą virvės tempimo rungtyje; varžybose Latvijoje Zuikio gaudymo rungtyje, kur reikalingas ne tik greitis, bet ir tikslumas, užėmėme 2-ąją vietą; svorio tempimo rungtyje užėmėme 3-iąją vietą. Taip pat buvo laimėta trečioji vieta varžybose Lietuvoje rudenį: svorio tempimo rungtyje profesionalų klasėje nutemptas svoris buvo 3490 kg. Jau šį birželį laukia kitos varžybos: Europos čempionatas Lenkijoje Bialystoke.
– Ar visi rotveileriai tokie stiprūs?
– Mano galva, šis šuo stiprus ir dėl geros genetikos ir dėl tikslingų treniruočių bei mitybos. Iš pat pradžių Maksą maitinau žalia mėsa. Šuo valgė vištų nugarėles, jų kaklus, galvijų inkstus, kepenis, kiaulių odeles, skrandžius, jautienos kumpį, kiaulienos kumpį, taip pat kiaušinius, morkas, lašišų galvas, riebalus. Sportuojančių šunų mityboje reikia nepamiršti duoti riebaus maisto, nes esant fiziniam krūviui šuo pirmiausia naudoja riebalus – atvirkščiai nei žmogus. Per dieną Maksas suvalgydavo 2,5 kg žalios mėsos. Vėliau, kai jam suėjo pusantrų metų, perėjome prie sauso ėdalo. Tačiau retkarčiais palepinu jį ir žalia mėsa, jautienos kumpiu, lašišų galvomis.
– Kodėl taip rimtai žiūri į savo šuns treniravimą ir mitybą? Ar neužtenka, kad pats laikaisi sportinio režimo?
– Sportinio režimo laikomės trise: aš, mano mergina Diana ir Maksas. Iš tikrųjų tuo su šunimi užsiimu todėl, kad pats Maksas to labai nori, tai jam patinka, jis turi daug neišlietos energijos, tad ją reikia nukreipti teigiama linkme, kad nenugriautų namų. Dar viena priežastis – Lietuvoje yra labai stipriai sumenkinta rotveilerių veislė, dažniausiai, ką žmonės apie juos gali pasakyti, yra tai, kad jų kaimynas tokį turi, ir tai yra labai piktas šuo, nes visą laiką gyvena aptvare, ir kai buvo mažas, kažkam įkando.
Su Maksu situacija yra kita, jis visiškai nerodo jokios agresijos žmogui, daug būna mieste, labai dažnai merginos jį kviečiasi į fotosesijas, todėl ant ko nors pykti jam tiesiog nėra reikalo. Jis daug juda, yra sotus, mylimas ir draugiškas šuo.
– O ar jėgos sportas šunims nėra jų kankinimas, kaip teigia komentatoriai po minėtu vaizdo įrašu?
– Atvirkščiai, treniruotės su šunimi – laikas, kada jie išsikrauna ir fiziškai stiprėja, be to, sutvirtina ryšį su šeimininku. Pažiūrėkite, kokie neramūs būna šunys, kurie pastoviai sėdi uždaryti namuose, ir į lauką išeina tik atlikti savo gamtinių reikalų. Būtent dėl to visi veisėjai ir dresuotojai sako tą patį: šuns įsigijimas yra labai atsakingas dalykas. Dažnai žmonės neįvertina ne tiek finansinių galimybių, kiek savo laiko skyrimo augintiniui ir tada tenka su juo atsisveikinti. Be to, joks tikslingas fizinis užsiėmimas nekenkia sveikatai. Pats dirbu treneriu, sportuoju tikrai daug, taip pat dalyvauju važybose, ir matau kaip kūnas keičiasi. Aš manau, kad kai tai darai nuolatos ir atsižvelgdamas į galimybes, tai tikrai nekenkia.
– O ar pats šuo nesipriešina?
– Maksas yra labai emocionalus šuo – moka parodyti, ko nori. Pamatęs tempimo petnešas, šuo ima dūkti, trypti vietoje, bando jas atimti iš manęs, nori, kad kuo greičiau jas uždėčiau ir jis galėtų tempti. Jis jau įprato prie treniruočių triskart per savaitę ir sporto dienomis visada matome jį linksmesnį nei įprastai.
– Ar tiesa, kad koks šeimininkas, toks ir šuo?
– Na, mes su Maksu tikrai panašūs! Pradedant išvaizda: abu esame stiprūs, raumeningi, plačių pečių, žmonės sako, kad mūsų ir akys panašios, eisena. O pažįstantys pastebi ir charakterio panašumų: abiems patinka sportuoti, siekti užsibrėžto tikslo. Žvelgdamas jam į akis matau azartą, pasitikėjimą savimi, o jis mano žvilgsnyje įžvelgia mano norą, kad jis atliktų užduotį. Draugė nuolat sako, kad mes išvis vienodi, ir jai su mumis labai sunku, bet aš ją visada nuraminu ir primenu, kad mes ir turime būti jos gyvenimo našta.
Stiprių šunų veislių dresuotojas, šunų sporto komandos „Powerdog“ įkūrėjas Kęstas Zaikauskas sako, kad pats buvo matęs šį vaizdo įrašą ir tik sveikina šunį ir jo šeimininką su tokiais pasiekimais. Jis aiškina, kad rotveilerių veislės šunys yra molosų genties šunys, kurie nuo pat atsiradimo būdavo ypatingai stiprūs, dalyvaudavo gladiatorių kovose, medžioklėse ir saugodavo žmones bei jų gyvenvietes.
Šių šunų genetika ir raumenynas yra tinkami užsiiminėti jėgos sportu, todėl, pašnekovo teigimu, tai nekenkia jų sveikatai. K.Zaikauskas palygina šunų ir žmonių sportą: „Kaip mes mėgstame sportuoti ir varžytis, taip ir šunys turi tokį poreikį ir treniruojami tampa sveikai priklausomi nuo to. Kaip nepriversi žmogaus, taip ir šuns – kiekvienas turi pats norėti ir jausti malonumą, kad būtų pasiekti geriausi rezultatai“.
Šunų specialistas aiškina, kad tinkamai treniruojami šunys būna kur kas sveikesni, stipresni, ištvermingesni už nuolat uždarytus namuose. Be to, teigia pašnekovas, tai daro gerą įtaką ir šuns charakteriui bei santykiui su šeimininku.
Dominyko šunį Maksą K.Zaikauskas mato kaip vieną stipriausių šunų Lietuvoje: „Nors šis rotveileris dar jaunas, turi didelį potencialą. Pirmose savo varžybose jau tapo prizininku keliose rungtyse. O tas vaizdo įrašas, kai šuo tempia džipą, be jokių abejonių, yra fenomenalus. Nesu matęs nieko panašaus, to tikrai nėra padaręs nei vienas šuo Lietuvoje.“ Šunų dresuotojas rekomenduoja Dominykui tęsti savo darbus ir toliau būti su augintiniu ne tik komanda varžybose, bet ir geriausiais draugais.
