Prieš metus į Elenos Martinonienės namus stirniukas pateko dar visiškai mažas, prieš tai pagyvenęs bent kelių kaimynų namuose. Naująjį įnamį buvo nuspręsta pavadinti Variu ir jis augo kartu su kiemo šunimis bei kitais gyvūnais.
Tačiau suaugusiam gyvūnui namo kiemas tapo per ankštas, tvoros – per žemos, o žmonių ir naminių gyvūnų draugija nebeatitinka jo norų išbandyti jėgas. Stirniukas jau bando pademonstruoti savo ragų aštrumą. Tą jį auginę žmonės ypač pajuto, kai nuo ragų nusitrynė pantai – juos dengęs kailiukas.
Atiduotų ne bet kam
„Variukas puikuojasi kietais, labai aštriais rageliais ir vis taikosi pademonstruoti, koks stiprus bei vikrus jis išaugo. Ne piktai, žinoma, bet ir žaidimai jau „rimti“. Pažiūrėti į tai iš tolo labai smagu, tačiau kaskart išėjus į kiemą galynėtis su miško „ožiuku“ tampa problema, ypač kai tame pačiame kieme mėgsta pabėgioti maži vaikai. Todėl kol mūsų draugystės neaptemdė koks nesmagus nutikimas, skubiai ieškome Variui tinkamų naujų namų ir atsakingų, mylinčių globėjų“, – pasakojo E.Martinonienė.
Stirniuką užauginę žmonės norėtų savo augintinį ir toliau lankyti, todėl ieško jam naujų namų netoli Vilniaus. Tačiau pasikalbėjusi su Lietuvos jaunųjų gamtininkų centro atstovais, E.Martinonienė nesiryžo augintinio atiduoti būtent jiems. Esą dabar gyvūnas turi daugiau vietos ir geresnes sąlygas, negu turėtų centre.
Variukas puikuojasi kietais, labai aštriais rageliais ir vis taikosi pademonstruoti, koks stiprus bei vikrus jis išaugo, – sakė stirniuko šeimininkė.„Ieškodami stirniukui naujų namų, baiminamės, kad jis neatitektų tokiems augintojams, kurie vėliau stirnas atiduoda medžiotojams sumedžioti ar pan. Veterinarai pasakojo, kad pamažu adaptuojant galima jį paleisti į gamtą – laisvė jam tikrai būtų saldesnė, bet rizika yra“, – nuogąstavimais dalijosi E.Martinonienė.
Adaptacija gamtoje abejoja
Tačiau Jaunųjų gamtininkų centro Biologinės įvairovės skyriaus vedėja Stasė Mameniškienė abejojo, ar metus su žmonėmis gyvenusi stirna dar galėtų pritapti natūralioje aplinkoje.
„Mes turėjome tokią liūdną patirtį – per žiemą laikėme porą stirniukų, o pavasarį juos išleidome. Atrodė, maisto užtenka, jie galėtų gyventi, juo labiau kad mūsų parke stirnų yra. Bet jie taip ir nepritapo, eidavo paskui žmones ir atsirado tokių, kurie turėjo ne visai gerų ketinimų, todėl po kurio laiko tos stirnaitės pradingo“, – pasakojo S.Mameniškienė.
Anot specialistės, žmonės turėtų labai gerai pagalvoti prieš parsinešdami į namus sveiką laukinį gyvūną. „Laukinis gyvūnas turi savo aplinką, kurioje ir turėtų gyventi, ne visada jiems reikalinga žmogaus globa. Kartais žmonės randa kur nors pakrūmėje stirniuką ir nešasi namo, nors motina jį paliko tik kažkuriam laikui“, – sakė S.Mameniškienė.
Moters teigimu, neštis į namus sveikus gyvūnus draudžia ir Lietuvos gyvūnų globos įstatymas, o tie, kurie augina daugiau laukinių gyvūnų, privalo gauti Aplinkos ministerijos išduodamus leidimus.
