Pakertų kaimo bendruomenė savo socialinio tinklo paskyroje pasidalijo prašymu – padėti Kaišiadoryse gyvenančiai B.Liutkevičienei, kurios namus 2023 m. kovo 25 d. sunaikino ugnis. Dėl elektros instaliacijos gedimo įvykusio gaisro medinis namas tapo negyvenamu: nudegė pastato stogas su konstrukcijomis, perdegė perdanga, apdegė du koridoriai, aprūko ir buvo sulieti vandeniu namų apyvokos daiktai. Šiuo metu senolė glaudžiasi gyvenimui nepritaikytame ūkiniame pastate.
Bendruomenės atstovų teigimu, moteris pagalbos sulaukė: Kaišiadorių rajono savivaldybė skyrė vienkartinę išmoką, pažįstami skolina inventorių tvarkymo darbams, giminaičiai prisideda darbu ir palaikymu, tačiau to nepakanka orioms gyvenimo sąlygoms atkurti:
„Pensininkė asmeninių santaupų neturi, todėl mes, kaip Pakertų kaimo bendruomenė, norime padėti Benediktai pritaikyti ūkinį pastatą gyvenimui ir surinkti lėšų išorinėms pastato sienoms apšiltinti, šildymo krosniai, kanalizacijos, vandentiekio ir elektros įvedimui. Prašome jūsų prisidėti ir padėti senolei pajusti neabejingų žmonių rūpestį. Juk sutiksite, kad savas kampas, kuriame praleidai visą savo gyvenimą, mielesnis nei globos namų lova.“
Spėjo išbėgti iš ugnies pagauto namo
B.Liutkevičienės dukra Danguolė Ščiukienė portalui 15min patvirtino, kad jos 89-erių mamos namas – nebetvarkomas ir nebegyvenamas.
„Namas yra nebetvarkomas, nebegyvenamas: sudegė, surūko, buvo sulietas. Prarasti visi daiktai. Ugnis pirmiausia pagriebė stogą, paskui vidų.“
Danguolė pasakojo, kad tuo metu, kai kilo gaisras, mama buvo namuose: „Buvo tolimesniam kambary, girdėjo dūmų detektorių, bet, kadangi yra senyvo amžiaus, pamanė, jog skamba vietinis telefonas. Ir nėjo iš karto pasižiūrėti, tik paskui tarpdury pamatė dūmus. Ir tai dar pagalvojo, kad jai vaidenasi rūkas.
Paskui jau išėjo iš kambario į koridorių, dūmų buvo pilna baisiausiai, jau net nesimatė jai, pro kur išeiti, tiesiog iš intuicijos išbėgo pro laukines duris. O, kai jas atidarė, ugnies pliūpsnis pagriebė stogą, ir viskas“, – apie įvykį pasakojo D.Ščiukienė ir pridūrė, kad visų svarbiausia, jog pati mama suspėjo išbėgti iš namo.
Ūkinį pastatą reikia pritaikyti gyvenimui
Danguolės teigimu, dabar jos mama Benedikta glaudžiasi ūkiniame pastate, tačiau jis nėra pritaikytas gyvenimui. Kiek gali, Danguolė stengiasi padėti mamai, tačiau tiek lėšų, kiek reikia pastatui apšiltinti ir remonto darbams, šeima neturi:
„Dabar mama yra apsistojusi ūkiniame pastate. Ten buvo lauko virtuvėlė ir bulvių aruodas. Mes viską išardėme ir bandome tą patalpą pritaikyti gyvenimui. Kadangi vieta labai žema, aplink pamatus renkasi vanduo. Norėjome daryti apšiltinimą iš vidaus, bet negalime, nes vatos sušlaps ir nieko gero nebus. Būtų geriau daryti iš lauko pusės, bet tiek lėšų neturime.
Reikia ir pečių pastatyti, nes dabar ten toks griozdas yra, o vietos ir taip nedaug. Vienas kambarėlis – 9 kv. metrų, kitas – apie 10 kv. metrų. Tai šituose kvadratuose ir bandome viską įrengti: ir dušą su tualetu, ir virtuvę su pečiumi, ir miegamąjį. Taigi lėšų reikia apšiltinimui, įrengimui, remontui.“
Paklausta, kokiomis sąlygomis šiandien gyvena mama ir ar sulaukia žmonių pagalbos, D.Ščiukienė teigė, kad gerų, norinčių padėti žmonių išties netrūksta, tik, kaip sakė, bėda ta, kad šiuo metu neturi, kur laikyti atiduodamų daiktų.
„Vidus dar neįrengtas, užsigriozdinti negalime. Lauke laikyti irgi negalime, nes lietus viską sugadintų. Tai šiandien turime tik pečių, kurį, kaip minėjau, reikės griauti, laikiną elektros ir vandens įvadą, bet kanalizacijos ten nėra, turime lovą, staliuką ir lėkščių. Nei šaldytuvo, nei kitų daiktų kol kas nėra, kur padėti, – sakė pašnekovė ir pridūrė esanti labai dėkinga Pakertų kaimo bendruomenei, kad neliko abejinga ir stengiasi padėti.
– Anksčiau dirbau Pakertų kaime ir kurį laikai priklausiau Pakertų kaimo bendruomenei. Dabar jau nebesu narė, bet jie manęs vis tiek nepaliko likimo valiai, stengiasi padėti.“
Priimtų pas save, bet mama nenori palikti namų
Pasiteiravus, kodėl mama glaudžiasi gyvenimui nepritaikytame ūkiniame pastate, o ne pas dukrą, Danguolė sakė, kad po nelaimingo nutikimo norėjo pasiimti ją gyventi drauge, tačiau palikti savų namų, laikomų vištų nepanoro pati mama.
„Gyvenu dviejų kambarių bute su dviem sūnumis – vietos nėra daug, bet mamą, žinoma, priimtume pas save ir visi sutilptume. Tačiau ji pati nenori niekur iš savo kiemo kraustytis. Ji dar ir vištas laiko, tai sako, kad čia – ir jos ūkis, – pasakojo Danguolė ir pridūrė, kad supranta jos prisirišimą prie vietos, nes čia prabėgo bemaž pusę mamos gyvenimo – daugiau kaip 40 metų:
– Į tą namą gyventi atsikraustėme, kai man buvo 10–12 metų, o dabar man jau 54-eri.
Ji pati nenori niekur iš savo kiemo kraustytis.
Be to, po nelaimės mama dar vaikštinėjo po degėsius ir rankiojosi savo daiktus, o užkliuvusi pargriuvo ir lūžo klubo sąnario atauga. Tai dabar ji dar ir prastai vaikščioja, penktas aukštas, kuriame mes gyvename, jai būtų didelis iššūkis.“
Dabar Danguolės kiekviena diena prasideda ir baigiasi aplankant mamą: „Po nelaimės, kai dar ir tą kojos traumą patyrė, pas ją buvau nuolat kelias savaites, o dabar – kasdien: rytas, vakaras ten.“
Norintys ir galintys prisidėti prie B.Liutkevičienės gyvenimo sąlygų pagerinimo tai galite padaryti čia. Galinčius pasiūlyti ir kitokią pagalbą, Pakertų kaimo bendruomenė kviečia susisiekti šiais kontaktais: e. p. pakertai2003@gmail.com arba per „Facebook“.
