Į 15min kreipėsi kaunietė Rita, panorusi paviešinti nelaimingą patirtį su Kaune veikiančia veterinarijos klinika „Siaurio Šnauceris“.
„Vieną sekmadienio vakarą (sausio 27-osios – aut. past.), prieš einant miegoti, užėjau į drabužinę, kurioje prieš keletą metų lentynoje buvau padėjusi granulių nuo pelių. Lentyną buvau sutvarkiusi, bet keletas granulių turbūt buvo likę, nes kai sūnus ieškojo rūbų, jas numetė ant žemės. Su manimi įėjo ir mūsų augintinė. Pamačiau, kad ji kažką paėmė nuo žemės ir krimstelėjo. Įdėmiau apžiūrėjau: ant grindų pamačiau granules ir saulėgrąžas. Nežinojau, ką ji prarijo, todėl paskambinau budinčiam veterinarui į „Siaurio Šnaucerio“ kliniką. Jis patarė arba priversti augintinę išsivemti, arba atvežti pas jį. Kad būtų saugiau, nuvežiau į kliniką“, – vėlyvo vakaro įvykius ėmė pasakoti Rita.
Veterinaras, anot jos, buvo jaunas vaikinukas. Nedaręs jokių tyrimų, kalytei jis iškart suleido 1 švirkštą kalcio dozės ir liepė eiti į lauką, kad ten ši išsivemtų. Bet Ritos augintinė nevėmė.
Paskutinis švirkštas buvo lemtingas, neatlaikė mūsų mylimos augintinės širdis.
„Tuomet, po 10 minučių, jis suleido dar 3 švirkštus vieną po kito, nors kalytė jau laižėsi, bet dar nevėmė. Paskutinis švirkštas buvo lemtingas, neatlaikė mūsų mylimos augintinės širdis. Bandė ją gaivinti, visą naktį laikė pajungtą prie aparato, bet smegenys buvo jau mirusios“, – pasakojo Rita.
Už gydymą pinigų neėmė
Veterinaras jai, pasimetusiai, davė pasirašyti dokumentą, kuriame buvo teigiama, kad augintinės būklė sunki ir Rita neturėsianti jokių pretenzijų.
„Kai atjungė ją nuo aparato, manęs atsiprašė. Pasakė, kad už „gydymą“ neims pinigų. Vyras sumokėjo 50 eurų tik už utilizavimą. Net to jie nepadarė, nors, manau, dėl jų kaltės netekome šeimos nario. Ją laikėme kambaryje ir ji buvo mums labai brangi.
Kai pasikonsultavau su kitais veterinarais, jie paaiškino, kad kalcis yra labai pavojingas širdžiai. O tas veterinaras man pasakė, kad leidžiant kalcį, širdis sustoja tik vienam iš 1000. Tai nelabai suprantu, kodėl jie šį būdą naudoja, jei jis yra toks pavojingas ir dar tokiais kiekiais? Kitose veterinarijos klinikose, kur aš konsultavausi, šio metodo nenaudoja.
Parašiau neigiamą atsiliepimą klinikos „Facebook“ puslapyje. Mačiau, kad tokių atsiliepimų – ne vienas. Susidarė vaizdas, kad arba ten dirba studentai, arba ką tik baigę, kurie dar neturi patirties ir dirba už mažesnį atlygį. Jei dirba studentas, turėtų šalia būti ir specialistas su patirtimi. O ir mano kaimynė turėjo nekokią istoriją su jais. Mašina partrenkė jų augintinį, šioje klinikoje patarė migdyti, nes jis neišgyvens, o šunelis dabar gyvena, bet kitos klinikos dėka“, – teigė pašnekovė.
Ji paaiškino, anksčiau šioje veterinarijos klinikoje su augintine nesilankiusi. Tąkart apsilankė tik dėl to, kad buvo vėlyvas sekmadienio vakaras, apie 22.30 val. – ieškojo netoli veikiančios budinčios gydymo įstaigos.
„Kodėl nedarė jokių tyrimų? Kai konsultavausi su kitais veterinarais, jie sakė, kad kraujo tyrimas rodo kraujo krešumą, t.y. nuodų poveikį. Augintinės taip pat normaliai neapžiūrėjo. Atvažiavom, iš karto ant stalo paguldė ir pirmas švirkštas, po 10 minučių dar trys švirkštai vienas po kito, nelaukiant jos reakcijos. Leidžiant vaistus veterinaras visai nestebėjo šuns būklės.
O kai kalytė nukrito, nustojo kvėpuot, man pasakė, kad nuodai per daug greitai pasiekė gleivinę – dėl to ji iškeliavo. Tuo ir patikėjau, nes nieko nenusimaniau ir veterinaru pasitikėjau. Tik po konsultacijos su kitu veterinaru, pas kurį lankėmės nuolat, sužinojau, kad nuo vieno grūdo negalėjo ji žūti, o nuo kalcio širdis tikrai galėjo sustoti. Net žmogui, kurio masė yra didesnė, toks kalcio kiekis yra pavojingas“, – įsitikinusi kalbėjo Rita.
Svarbiausia – laikas
Veterinarijos klinikos „Siaurio Šnauceris“ direktorius Alvydas Bortkūnas maloniai sutiko atsakyti į visus klausimus, įvertinti Ritos pateiktą istoriją.
Pasak jo, vieni iš dažniausiai naudojamų žiurknuodžių – tai antikoaguliantai – rodenticidai. Rezorbuodamiesi iš virškinamojo trakto jie trukdo susidaryti kepenyse protrombinui, mažindami kraujo krešumą, pažeidžia kapiliarų sieneles ir sukelia kraujavimą. Sunkaus apsinuodijimo atvejais A.Bortkūno teigimu, sutrinka centrinės nervų sistemos veikla, pasireiškia ataksija, depresija, traukuliai ir augintinis gaišta.
Dažniausi apsinuodijimo žiurknuodžiais simptomai: silpnumas, svirduliavimas, gleivinės kraujosruvos, apsunkintas kvėpavimas, paodinis kraujavimas, kraujavimas iš nasrų ar šnervių, kraujas išmatose, hipotermija. Šie simptomai gali pasireikšti net po keliolikos valandų.
„Labiau toksiški, agresyvesni nuodai suveikia labai greitai, jų poveikį galime pastebėti po kelių valandų at net 15-20 minučių. Jie pirma veikia skrandį ir nervų sistemą. Tai cinko fosfidai. Patekę į skrandį jie susimaišo su skrandžio rūgštimi ir išskiria toksiškas dujas, kurios naikina skrandžio gleivinę ir paveikia gyvūnų nervų sistemą. Delsti negalima, laikas šioje situacijoje labai svarbus.
Atvykus pas veterinarijos gydytoją, augintinio šeimininkas turi informuoti: kiek laiko praėjo nuo nuodų suėdimo ir, jei yra galimybė, pasakyti nuodų pavadinimą. Pagal gautą informaciją gydytojas pasirenka veiksmų taktiką. Jei nepraėjo valanda, taikomos gyvūno vimdymo ir skrandžio plovimo procedūros, duodami toksinus surišantys medikamentai, jei reikia – sukeliamas viduriavimas. Tikslas – kuo greičiau iš organizmo pašalinti toksinus. Toliau taikomas simptomatinis gydymas, atliekamas sveikatos būklės stebėjimas“, – procedūras paaiškino klinikos direktorius.
Gydytojas veikė pagal protokolą
Pasak jo, šiuo konkrečiu atveju, išklausęs augintinės šeimininkę, įvertinęs situaciją (apsinuodijimas įvyko neseniai), budintis gydytojas ėmėsi skubių priemonių – atliko šunelio vimdymo procedūrą. Ji žymiai greitesnė nei skrandžio plovimas. O laikas tokiais atvejais – itin svarbus faktorius.
Mūsų gydykloje nuo seno kaip vimdymo priemonė naudojami kalcio tirpalai. Ši metodika duodavo puikius šimtaprocentinius rezultatus.
„Mūsų gydykloje nuo seno kaip vimdymo priemonė naudojami kalcio tirpalai, leidžiami intraveniniu būdu. Ši metodika mūsų praktikoje duodavo puikius šimtaprocentinius rezultatus. Tokiais atvejais, kaip šis, farmacijos kompanijų paruoštas kalcio tirpalas atskiedžiamas, kad nesukeltų aštrių šalutinių reakcijų. Tirpalas leidžiamas griežtai instrukcijoje nurodytomis dozėmis. Jei minimalios dozės nesukelia reikiamo efekto, po kurio laiko dozė didinama, bet neviršijama maksimali leistina riba. Veterinarijos gydytojas šiuo atveju laikėsi gydykloje nustatyto veiksmų protokolo“, – patikino A.Bortkūnas.
Kalytės mirtis, anot jo, galėjo įvykti dėl greito toksinų poveikio, individualios organizmo reakcijos į medikamentus, stresinio faktoriaus ar galimos neįvertintos patologijos. Konkrečia priežastį galėtų nurodyti tik skrodimo ar laboratoriniai duomenys.
Paklaustas, ar nereikėjo pirma atlikti, pvz., kraujo krešumo tyrimo, kad būtų įsitikinta, jog keturkojė išties suėdė žiurknuodžių, klinikos direktorius paaiškino: „Kraujo krešumo sutrikimai ar apsinuodijimo simptomatikos atsiradimas gali pasireikšti tik po kelių ar keliolikos valandų. Negrįžtamas nuodų poveikis galimas jau po valandos ar net po 15–20 minučių, nuodams įsiskverbus į skrandžio gleivinę ir patekus į kraujotakos sistemą. Tokiu atveju priešprocedūriniai laboratoriniai tyrimai netikslingi – būtina kuo greičiau toksinus pašalinti iš organizmo.“
Pasak A.Bortkūno, egzistuoja įvairių vimdymo priemonių. Geriausia veterinarijoje – apomorfinas.
„Deja, Lietuvoje jis nėra registruotas. Kita priemonė – 3 proc. peroksido tirpalas. Jis galimai naudojamas vimdymui kitose gydyklose. Mes jo nenaudojame, nes jis ne visą laiką duoda normą efektą ir gali sukelti skrandžio gleivinės eroziją. Dar viena priemonė – čemeričių tinktūra. Bet ji ganėtinai toksiška ir šunys ją prastai toleruoja“, – paaiškino klinikos vadovas, pabrėžęs, kad šioje istorijoje paslaugą atliko licencijuotas veterinarijos gydytojas, turintis metų darbo patirtį, atlikęs stažuotę JAV.
VMVT įvertintų tik kreipusis į teismą
15min paprašė situaciją įvertinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau – VMVT) specialistų. Tačiau įstaigos atstovas paaiškino, kad tarnyba nėra įgaliota vertinti veterinarijos paslaugų teikėjo teikiamų veterinarijos paslaugų (t. y. konkretaus gyvūno ligų diagnozavimo ir gydymo bei konsultavimo) tinkamumo, taip pat nėra įgaliota spręsti dėl to kilusių asmenų tarpusavio ginčų.
„Dėl konkrečios situacijos ir veterinarijos gydytojo pasirinktos gyvūno gydymo schemos vertinimo rekomenduotume kreiptis į Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociaciją, kuri gali įvertinti asociacijos narių veiklos etiškumo ir profesionalumo klausimus“, – pasiūlyta tarnybos atsakyme 15min portalui.
Gyvūno laikytojo ir veterinarijos paslaugas teikusio asmens ginčai, anot tarnybos atstovų, iš esmės gali būti sprendžiami Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
„Todėl, jei gyvūno laikytojas nuspręstų kreiptis į teismą dėl netinkamai suteiktų paslaugų ir dėl to patirtų nuostolių, jis galėtų kreiptis ir į VMVT. Gavusi tokį gyvūno laikytojo prašymą (papildomai turėtų būti pateiktas išrašas iš veterinarijos gydyklos apie gyvūnui taikytą gydymą, gyvūno skrodimo išvada ir kt. dokumentai), VMVT kreipiasi į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademiją dėl gydymo įvertinimo. Toks oficialiai pateiktas akademijos įvertinimas būtų papildoma informacija ieškovui kreipiantis į teismą“, – teigiama VMVT rašte.
15min žurnalistė vasario 20 d. išsiuntė užklausą ir Lietuvos smulkių gyvūnų veterinarijos gydytojų asociacijai, tačiau atsakymų iki vasario 26 d. nesulaukė. Kai tik jie bus atsiųsti, papildysime šią publikaciją.
