Kiekvieną kartą įmynus į tokią „dovanėlę“ atrodo, kad ši problema beviltiška, tačiau tvarkos prižiūrėtojai guodžia: situacija gerėja.
Jaunimas žiūri atsakingiau
„Nesuprantu, kas su tais žmonėmis negerai: ar jiems pasilenkti sunku, ar susirinkus savo šuns išmatas būtų pažemintas jų orumas... Dažniausiai kitas šuns vedžiotojas ir įmina į tas pievutėj paliktas krūvas, nes žmonės be šunų vaikšto šaligatviais“, – piktai braukydamas padą į šaligatvio atbrailą keiksnoja labradorės Monos šeimininkas.
Šio vilniečio situaciją yra patyręs kiekvienas augintinį keletą kartų per dieną vedžiojantis žmogus. Ne geresnė situacija ir parkuose, kur šunys paleidžiami be pavadėlių ir neretai tik tam „reikalui“ ir atvedami. Dažna nuomonė, kad tokiose vietose ekskrementų rinkti nebūtina, netgi atvirkščiai – tai tręšia žolę.
Netvarkingais miestiečiais nepatenkintų žmonių skundų sulaukia ne tik viešosios tvarkos pareigūnai, bet ir seniūnijos. Daug jų girdėjusi ir Žirmūnų seniūnė Ona Suncovienė. Tiesa, šiemet ji pastebi teigiamų pokyčių – skambučių ir skundų mažiau. „Nesakau, kad problema visiškai išspręsta ir nebeegzistuoja, bet sumažėjusi“, – džiaugiasi seniūnė. Akivaizdžiai geresnę situaciją ji mato ir savo gyvenamose Šnipiškėse. „Pati šuns neturiu, bet vaikštau gatvėmis, matau, kaip žmonės vaikšto su maišiukais, atsakingiau žiūri. Situacija tikrai šiek tiek geresnė nei anksčiau. Būdavo ir baisesnių pavasarių“, – pastebi O. Suncovienė.
Jos nuomone, šunų savininkai tampa kultūringesni, ypač optimistiškai nuteikia jaunesni žmonės. Seniūnė svarsto, kad vyresnė karta į savo augintinio ekskrementų tvarkymą įpratusi žiūrėti neatsakingai, nes anksčiau niekas į tai pernelyg nekreipdavo dėmesio.
Jos nuomone, situaciją gerina ne tik kylantis žmonių kultūros lygis, bet ir bausmės. „Dabar ir viešoji tvarka labai reaguoja, organizuoja reidus, rašo aktus“, – sako seniūnė. Sąmoningumo lygį esą kelia ir savivaldybės organizuojamos akcijos, kuomet šunų savininkams dalijami maišeliai ekskrementams surinkti.
Tinka visos šiukšlių dėžės
Gerėjančia situacija džiaugiasi ne tik seniūnė, bet ir tvarką mieste prižiūrintys pareigūnai. Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Andžejus Dinikis sako, kad per pastaruosius penkerius metus situacija pasikeitė į gerąją pusę. „Patruliuojantys pareigūnai pastebi, kad žmonės tikrai sąmoningesni ir atsakingiau žiūri į savo aplinką, vis daugiau jų su savimi turi priemonių šunų ekskrementams surinkti“, – sako A. Dinikis.
Tiesa, su netvarkingais kaimynais paprasčiau pasikalbėti, nei skųsti savivaldybei, tikintis, kad nevala bus nubaustas.
Savivaldybė sulaukia vis mažiau ir netvarkingais šunų augintojais nepatenkintų kaimynų skundų. Tiesa, su netvarkingais kaimynais paprasčiau pasikalbėti, nei skųsti savivaldybei, tikintis, kad nevala bus nubaustas. Norint įduoti pažeidėją, savivaldybei reiktų siųsti vaizdo įrašą, kuriame būtų aiškiai matomas žmogus, vedžiojantis šunį, užfiksuota, kad jo šuo priteršė, o šeimininkas nesurinko ekskrementų. Be to, reikia nurodyti pažeidėjo namą ir butą, o kilus klausimų, informaciją pateikęs žmogus turėtų paliudyti.
„Nusikaltimo“ vietoje pričiuptiems vedžiotojams Vilniuje gresia 30–120 eurų bauda. Pareigūnai pabrėžia, kad jie ne tik baudžia, bet vykdo ir švietėjišką veiklą – lankosi bendruomenėse, mokyklose, dalina ekskrementams surinkti skirtus maišelius – balandį jų planuojama išdalinti 800.
Vilniuje iš viso yra 122 specialios dėžės šunų ekskrementams, bet viešosios tvarkos pareigūnai pabrėžia, kad maišelius galima mesti ir į buitinių atliekų konteinerius ar šiukšliadėžes.
Kaunietės gerbia taisykles
Šunų vedžiotojų labiausiai pamėgtas Kauno vietas kartu su seniūnijų, viešosios tvarkos pareigūnais ar Visuomenės sveikatos biuro atstovais reguliariai lanko Kauno miesto Sveikatos apsaugos skyriaus Sanitarijos poskyrio darbuotojai. Sanitarijos vedėjos Rūtos Trakanavičienės teigimu, tikrinamos ir tos vietos, kuriose keturkojus vedžioti draudžiama: mokyklų, sveikatos priežiūros įstaigų, vaikų darželių teritorijos, stadionai, sporto ir vaikų žaidimo aikštelių teritorijos.
R.Trakanavičienė atkreipė dėmesį, kad pirmiausia tokių akcijų tikslas – supažindinti su gyvūnų laikymo mieste taisyklėmis ir skatinti miestiečių sąmoningumą, o baudžiami tik įžūliausi pažeidėjai.
Ji pastebi, kad miestiečiai tampa atsakingesni. „Vis daugiau gyventojų, sustabdytų vedžiojant savo augintinį, paklausti patikina, kad surenka gyvūno ekskrementus ir parodo su savimi turimus maišelius jiems surinkti“, – sako R. Trakanavičienė. Nors ji nesiima vienareikšmiškai įvardinti, kokia žmonių grupė linkusi nusižengti tvarkai, pastebi, kad didžioji dalis augintinius vedžiojančių moterų linkusios laikytis taisyklių.
