Laiko dešimt šunų
J.Steponaitytė – Tauragės šunų mylėtojų klubo „Loja“ prezidentė ir kartu su visu klubu priklauso Lietuvos kinologų draugijai. Mergina laiko dešimt šunų, iš kurių daugiausia – Bordo dogų, tačiau, kaip ir anksčiau, užsiima ne tik savų, bet ir kitų klubo narių augintinių dresūra. Mergina ir dresiruoja, ir teikia visą pagalbą bei informaciją, susijusią su šunimis.
„Pasitaiko atvejų, kai Tauragėje nedirba veterinarai ar būna savaitgalis, tuomet patari žmogui, kur važiuoti, į kokį miestą, pas kokį veterinarą. Žodžiu, visa pagalba, susijusi su šunimis“, – pasakoja J.Steponaitytė.
Žinoma, merginos veikla neatsiejama nuo šunų parodų. Rugpjūčio antroje pusėje J.Steponaitytė kartu su savo viena Bordo dogių važiuos į Šakius dalyvauti šunų parodoje.
„Dabar po Lietuvą nelabai važinėjam, nes Lietuvos čempionų vardus jau turim. Bordo dogės jau yra Lietuvos čempionės, kai kurios yra ir Estijos ar Latvijos. Turiu daug šunų, tad kai kurie jų yra kelių šalių čempionai“, – džiaugiasi dešimties šunų savininkė.
Artimiausios šunų parodos laukia rudenį Kaliningrade ir Minske.
Vasarą mergina kartu su kitais asistento egzaminą išlaikiusiais šunų mylėtojais aktyviai važinėja po visą Lietuvą ir dirba lietuvių ar užsieniečių teisėjų asistentais įvairiose šunų parodose.
J.Steponaitytė – Tauragės šunų mylėtojų klubo „Loja“ prezidentė ir kartu su visu klubu priklauso Lietuvos kinologų draugijai.
Stato šunims pritaikytą namą
Pašnekovė rūpinasi visokeriopa augintinių gerove, todėl šiuo metu šalia nuosavo namo yra statomas specialiai šunims skirtas pastatas.
„Gyvenamajame name šunys jau nelabai telpa, todėl statom atskiras patalpas, kad būtų patogiau ir mums, ir šunims. Bus apšiltintas šunims pritaikytas gyvenamasis namelis su voljerais ir išėjimu į lauką. Mano šunys trumpaplaukiai, žiemą lauke jie nelabai gali gyventi. Neaišku, ar iki žiemos baigsim namelį pastatyti. Gal pastatyti ir baigsim, bet visas įrengimas, manau, tik pavasarį bus užbaigtas, o kol kas dar nuosavame name šunys glaudžiasi“, – pasakoja J.Steponaitytė.
Apie atsikratomus haskius
Pastaruoju metu dažnai tenka girdėti apie likimo valiai paliktus ypač haskių veislės šunis. Ši nemaloni tendencija žinoma ir Justei.
„Prieš trejus ar ketverius metus per vasarą pagavau gal tris ar keturis haskius. Žmonės dažniausiai susižavi žydromis šių šunų akimis, prisižiūri filmų apie haskius. Labai gaila, kad įsigydami šunį žmonės dažniausiai žiūri tik į jo išvaizdą ir nepasidomi, kam konkrečios veislės šuo skirtas, koks jo charakteris. Haskis tikrai ne buto šuo ir tikrai prie nuosavo namo, voljere, sėdėti jam netinka. Haskiui reikia išsilakstyti, jam reikia dirbti. Susižavi tomis žydromis akimis, nusiperka, po to išmeta, nes šuo nepateisina lūkesčių“, – kalba J.Steponaitytė.
Dažniausiai šunys paliekami išvykstant į užsienį
J.Steponaitytė teigia, kad dažniausiai atsikratoma didelių šunų. Mat juos nepigu išlaikyti.
„Esu susitikusi žmonių, kurie nori įsigyti šunį čia ir dabar, negalvojama, kad šuo gyvens 10–15 metų. Nusprendžia maždaug taip: „dabar noriu“, ir įsigyja šuniuką, o paskui išvažiuoja į užsienį. Pastaruoju metu šunų neretai atsisakoma dėl to, kad emigruojama“, – tvirtina mergina.
Vis dėlto, J.Steponaitytės manymu, jei labai pasistengsi, nėra didelių kliūčių išsivežti augintinį į kitą valstybę.
„Jeigu žmogus nori, jis tikrai gali išsivežti šunį, nes tam yra visos galimybės. Kad ir kur važiuotum, visur gali kartu pasiimti savo gyvūną. Tik, aišku, reikia pasiruošti: dokumentus išvežimui susitvarkyti ir žinoti, kad kai kuriose šalyse negali šunys būti ilgai uždaryti namuose. Pavyzdžiui, girdėjau, kad vienoje šalyje mažas šuniukas negali būti ilgiau nei tris valandas uždarytas namuose. Vadinasi, jeigu įsigijai šunį, turi jį vesti į šunų darželį arba pats turi būti namuose, arba samdyti, kas tau šunį vedžiotų. Reikia pasidomėti ir sužinoti, kokios sąlygos šalyje, į kurią išvažiuojama“, – pasakoja J.Steponaitytė.
