Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) naujausiais duomenimis, užregistruotas 151 naminių gyvūnų platinamų ligų atvejis: 49 – toksokarozės, 49 – toksoplazmozės ir 53 – echinokokozės.
Šias ligas platina šunys ir katės – jų ekskrementuose gali būti įvairių kirmėlių bei milijonai ilgai gyvybingomis išliekančių bakterijų. Kaip ir kokį pavojų žmogui gali kelti nesurinktos augintinių išmatos, pasakoja KIKA veterinarijos gydytoja ir farmacijos vadovė Kamilė Ausmanė.
„Gyvūnų ekskrementai yra vienas didžiausių salmonelių, giardijų ir įvairių rūšių kirminų šaltinių. Viename naminių gyvūnų išmatų grame yra vidutiniškai 23 milijonai fekalinių koliforminių bakterijų. Įvairios bakterijos šunų išmatose gali išgyventi net iki keleto metų ir sukelti sunkias ligas, infekcijas. Pavyzdžiui, angiostrongiliozę, kriptosporidiazę, kapiliariazę, pavojingą žmogaus gyvybei.
Susirgus angiostrongilioze simptomai panašūs į bakterinio meningito, kriptosporidiazės atveju ligonis vemia, viduriuoja, jam sukyla temperatūra, atsiranda galvos, raumenų skausmai. O sergant kapiliariaze – karščiuojama, skauda kepenų srityje, krenta svoris, negydant gali grėsti net mirtis“, – sako K.Ausmanė.
Paliktos ant žemės, išmatos ilgainiui suyra ir yra išplaunamos į vandens nutekėjimo sistemą, užteršdamos upes, ežerus ir kitus vietinius vandens telkinius. Maudantis tokiuose užterštuose vandens telkiniuose ar gaudant jų žuvį, atsiranda labai didelė tikimybė susirgti toksokaroze, toksoplazmoze, echinokokoze, įvairiomis infekcijomis, salmonelioze.
Gyvūnų ekskrementai yra vienas didžiausių salmonelių, giardijų ir įvairių rūšių kirminų šaltinių.
Surinkti keturkojo paliktas „dovanėles“ svarbu dėl dar keleto priežasčių. Kai kurie šunys yra kaprofagai – ėda savo ar kitų šunų išmatas. Tai ne tik nemalonus, bet tiek šeimininkui, tiek augintiniui pavojingas įprotis.
Jei augintinis jau yra apsikrėtęs, savo išmatose jis palieka kirminų kiaušinėlių ir gali jais pakartotinai apsikrėsti, taip pat apkrėsti sveikus šunis ir žmones. Be to, veterinarijos gydytojai rekomenduoja atkreipti dėmesį į augintinio išmatų būklę – ji padės suprasti, ar gyvūnas sveikas.
Ekskrementai turi būti stabilūs, lengvai paimami, kompaktiški, beveik bekvapiai. Jei konsistencija skystesnė, tai – žarnyno negalavimo požymis. Jis galėjo atsirasti dėl netinkamo pašaro ar todėl, kad šuo gavo žmonių maisto. Tokiu atveju rekomenduojama keturkojui duoti papildų – mikrozeogeno ar bifido bakterijų. Kurį laiką reikėtų stebėti pokyčius, jei papildai nepadeda – kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Tam, kad apsaugotume save bei kitus nuo tokių pavojingų ligų ir neterštume aplinkos, reikia visuomenės sąmoningumo renkant šunų ekskrementus. Problemos sprendimas – labai paprastas. Tiesiog iš anksto reikia pasiruošti pasivaikščiojimams ar išvykoms su gyvūnu.
Pravartu nuolat kišenėje turėti maišelį, į kurį bus galima surinkti šuns paliktas dovanėles. Specialių patogių maišelių galima įsigyti gyvūnų prekių parduotuvėse. Kai augintinis atlieka savo reikalus, tereikia įkišti ranką į maišelį ir su visa sauja surinkti tai, ką jis paliko. Maišelį užrišti ir nunešti į tam tikrose vietose pastatytus gyvūnų ekskrementų konteinerius.
Pratinti gyvūną elgtis tvarkingai viešoje vietoje būtina jau nuo mažų dienų, yra mokymo namuose metodų, padedančių išmokyti šunį atlikti savo reikalus tik ant žolės, arba tik tam tikroje vietoje lauke. Taip bus lengviau kontroliuoti augintinio elgesį, išėjus pasivaikščioti ar kur nors išvykus.
Tačiau net ir įpratinus šunį tuštintis tik tam tikrose vietose, būtina surinkti jo ekskrementus. Nepalikdami šuns vedžiojimo „pėdsakų“ atliksite svarbų darbą: saugosite aplinką ir žmonių bei gyvūnų sveikatą.
