Šių žodžių kasdien augintiniams negaili jų šeimininkai, tačiau ką daryti, kad uodegos vizgėtų ir nuo nepažįstamų žmonių pagyrimų?
Visi nori atrodyti gražūs, švarūs, tvarkingi. To nori ir mūsų augintiniai. Tačiau kartais kailį prižiūrėti nėra taip paprasta, kaip gali atrodyti iš šalies – tai reikalauja dėmesio.
Kokias procedūras būtina atlikti, kaip šunį prižiūrėti namuose, kaip jį šukuoti ir maudyti 15min pasakoja „PetCity“ gyvūnų priežiūros salono kirpėja-stilistė Vytautė Bazaraitė.
Maudynės
Pasak jos, nors maudynės yra svarbi ir reguliariai reikalinga procedūra augintinio higienai užtikrinti, tuo piktnaudžiauti taip pat nereikėtų. Kailį trinkti šampūnu specialistė rekomenduoja ne dažniau nei kartą per savaitę, dvi, nors, priklausomai nuo veislės, yra šunų, kurie putų gausiame vandenyje SPA procedūros mėgaujasi kartą per mėnesį ar net rečiau.
„Yra veislių, kurių nerekomenduojama dažnai maudyti, nors juk ir žmogui nerekomenduojama labai dažnai praustis, nerekomenduojama dažnai plauti galvą, o vis tiek tą darome. Dažnos maudynės sausina gyvūno odą, tačiau ne dėl pačių maudynių, o dėl netinkamų priemonių naudojimo“, – sakė V.Bazaraitė.
Jos teigimu, daugelis šunų šeimininkų daro tas pačias klaidas – neretai maudydami keturkojį naudoja tik šampūną, nors jo kailio priežiūrai reikalingas ir kondicionierius, balzamas, specialios, kailio struktūrą stiprinančios kaukės.
„Jei augintinio plaukas ilgas, drėkinančios ir minkštinančios priemonės – būtinos. Antraip šuniuko oda pradės sausėti, kailis – veltis, taps sunkiau iššukuojamas, o vėliau dėl to gali kilti ir rimtesnių problemų“, – pasakojo pašnekovė.
Tiesa, svarbu tinkamai pasirinkti ir patį šampūną: pagal kailio ilgį, spalvą, struktūrą – svarbiausia, kad jis būtų sukurtas specialiai šunims. „Žmonėms skirto šampūno gyvūnams naudoti negalima dėl skirtingo pH. Nuo žmonėms skirto šampūno šuniuko kailis labai išsausės, gali atsirasti pleiskanų, šuo ims kasytis, prasidės alergija“, – kalbėjo V.Bazaraitė.
Pasak kirpėjos, viena dažniausiai šunų šeimininkų daromų klaidų namuose maudant keturkojį – kailio neišdžiovinimas, daugelis leidžia šuniui išdžiūti pačiam. Tačiau toks sprendimas duoda daugiau žalos, nei naudos – šuo džiovinasi trindamasis, suvelia kailį, vėliau plauką tampa sunku iššukuoti. Be to, kai už lango orai dar anaiptol neprimena vasaros, dėl įvairių skersvėjų padidėja ir tikimybė peršalti.
Šukavimas
V.Bazaraitė išskiria ir dar vieną daugelio daromą klaidą – netinkamai pasirinktus įrankius kailiui šukuoti. Esą dažniausiai augintinių šeimininkai šukas ir šepečius įsigyja į parduotuvę atvykę be gyvūno, todėl atrasti geriausia, kas tinka konkrečiam keturkojui, tampa gana sudėtinga. „Net tos pačios veislės šunys – labai skirtingi, todėl individualiu atveju verta pasikonsultuoti su specialistu, kurios šukos tinka labiausiai“, – patikino pašnekovė.
Apskritai ilgo plauko veislės reikalauja daugiau priežiūros, ilgaplaukius gyvūnus, kad šie nesiveltų, reikia dažniau šukuoti. Kitu atveju poplaukis pradeda veltis, o laikui bėgant nešukuojamas plaukas virsta sąvėlomis, kurias net ir patyrę kirpėjai ne visuomet begali iššukuoti. O jau tuomet belieka augintinį... skusti.
„Bent jau kartą į savaitę augintinį būtina pašukuoti. Ypač dabar, kai lauke orai permainingi, kai drėgna – tuomet kailis veliasi dar greičiau“, – sakė V.Bazaraitė.
Kiekvienam kailio tipui reikalingi skirtingi priežiūros įrankiai. „Garbanotiems šunims šukuoti yra specialios šukos, jos turi aštresnius dantukus. Tačiau tokiems šunims šukų neužtenka, jų priežiūrai reikia ir šepečio. Jei garbanų ilgai nešukuosime, jos virs kaltūnais, o tuomet jau sunku ką nors bepakeisti... Nors apskritai visus ilgo plauko šunis reikia šukuoti dažniau, jiems reikia daugiau įvairių priemonių. Juk ir kaip žmogui – norint turėti ilgus, išpuoselėtus plaukus, reikia jais rūpintis“, – pasakojo ji.
Tačiau tai nereiškia, kad trumpo plauko šunims nereikia šepečio, juos šukuoti reiktų lygiai taip pat dažnai. Pasak specialistės, neretai daugelis daro klaidą netinkamai šunis šukuodami furminatoriumi – taip pažeidžia plauką ir šuo ima šertis dar labiau nei turėtų.
Kirpimas
Šunų kailio priežiūrą geriausia patikėti profesionalams – keturkojų kirpėjai puikiai išmano ne tik kaip maudyti, šukuoti, bet ir kaip pakirpti ataugusį kailiuką, suformuoti patrauklią ar madingą išvaizdą.
Kiekviena veislė reikalauja skirtingo kirpimo, skirtingos kailio priežiūros. Dauguma besilankančių kirpykloje, keturkojų grožio salono duris reguliariai praveria kas 2–2,5 mėnesio.
V.Bazaraitės teigimu, populiariausi šunų kirpyklų klientai vis dar išlieka Jorkšyro terjerai, taip pat Maltos bišonai, Vakarų Škotijos baltieji terjerai, Labradoro retriveriai. Dauguma jų tenka kirpti žirklėmis, mašinėle arba triminguoti (išpešti negyvą plauką) – priklausomai nuo veislės išvaizdos standartų ar konkrečių klientų norų.
„Tikrai daug šunų nemėgsta kirpyklos, tačiau dėl to dažnai kaltas šeimininkas, kuris nepripratina šuns prie procedūrų nuo pirmųjų augintinio mėnesių. Toks šuniukas įprastai į kirpyklą atvyksta nešukuotas, jis namuose nėra maudomas, nėra matęs nei vandens, negirdėjęs plaukų džiovintuvo garso. Nors yra ir šuniukų, kurie labai džiaugiasi atėję į kirpyklą – mėgaujasi šiltu vandeniu ir maloniu, atpalaiduojančiu šukavimu“, – šypsodamasi mintį užbaigė pašnekovė.
Šukuosenos
Kirpėja sako sulaukianti ir klientų, kurie augintinius nori pagražinti ne taip, kaip šie turėtų atrodyti pagal savo veislės aprašymą. Tarp prašymų – noras išskutinėti įvairius piešinius, raides, taip pat – suformuoti skiauterę ar supinti įmantrias kasytes. „Dažniausiai šuniukų šeimininkai atsineša kokią nors internete rastą nuotrauką ir sako – padarykit taip“, – pasakojo V.Bazaraitė.
„Man, kaip kirpėjai, kartais visai smagu paeksperimentuoti, įjungti fantaziją, jei klientas prašo „ko nors įdomesnio“, – su šypsena kalbėjo šunų kirpėja.
V.Bazaraitė prasitarė kartais sulaukianti ir prašymo išryškinti kailiui jo natūralią spalvą. Tarkime, baltų veislių šuniukus auginantys šeimininkai kartais tikisi, kad kirpykloje kirpėjai pavyks nubalinti ruduojančias augintinio kojas ir snukutį. Tačiau specialistė patikina, kad toks kailio spalvos pakitimas – ne išorinis, tokiu atveju kreiptis vertėtų ne į kirpyklą, o į veterinarijos kliniką.
„Kojos, snukutis dažniausiai ruduoja nuo drėgmės, netinkamo maisto, dėl įvairių alergijų. Pirmiausia reiktų pabandyti pakeisti šuns maistą – tai dažniausia ruduojančio kailio priežastis. Kirpykloje galime nubalinti išsipurvinusį kailį, o čia jau vidinės problemos“, – sakė pašnekovė.
Ir nors daugiausia kailio priežiūros reikalauja šunys, dėmesio skirti reikia ir kitiems keturkojams. Kirpykloje grožio procedūrų nevengia ir katės, gyvūnų mylėtojai čia atveda ir triušius, jūrų kiaulytes. Kaip pasakojo V.Bazaraitė, šie augintiniai taip pat nori atrodyti gražūs ir tvarkingi. O pasitaiko, ir itin stilingi – jei tik šeimininkas fantazijos nestokoja...
„Pasitaiko, kad ir katėms įmantresnes šukuosenas tenka atlikti. Būna, kad kačiukus vasarą žmonės prašo apskusti, patrumpinti kailį, nes įsivaizduoja, kad jiems – karšta. Tačiau gyvūnai patys prisitaiko prie karščio“, – pasakojo V.Bazaraitė.
Pašnekovė džiaugiasi, kad Lietuvoje vis daugėja atsakingų šeimininkų, kurie akylai rūpinasi augintinio kailiuku bei primena, kad visuose „PetCity“ priežiūros salonuose augintinių šeimininkų kasdien laukia specialiūs pasiūlymai paslaugoms, o profesionalių kailio priežiūros įrankių ir higienos prekių galite įsigyti „PetCity“ parduotuvėse, kur specialistai padės išsirinkti tai, kas jūsų augintinio kailio tipui yra tinkamiausia.
