„Nutukimas tarp šunų yra gana paplitęs. Skaičiuojama, kad net iki 40 proc. pasaulio šunų gali turėti antsvorio. Nutukimas keturkojams yra itin pavojingas – jis lemia trumpesnę gyvenimo trukmę ir didina įvairių ligų bei sveikatos sutrikimų riziką“, – pranešime žiniasklaidai cituojama veterinarė, „Vaidos klinikos“ vadovė Vaida Misiūnienė.
Nutukimas – jau liga
Pirmiausiai įvertinkite, ar jūsų augintinis gali turėti antsvorio. Neskubėkite statyti šuniuko ant svarstyklių – jų rodomi skaičiai jums gali mažai ką pasakyti. Kur kas daugiau sužinosite apžiūrėję ir apčiupinėję savo keturkojį draugą.
Normalaus svorio šuns pilvas neturėtų būti nukaręs, žiūrėdami iš viršaus turėtumėte aiškiai matyti liemens liniją, o apkabinę savo augintinį – lengvai užčiuopti jo šonkaulius.
Jeigu šonkaulių užčiuopti nepavyksta, o liemuo nesiskiria nuo viršutinės kūno dalies, augintinis greičiausiai turi anstvorio. Nutukimas šuniukams gali sukelti aibę ligų: osteoartritą, antro tipo diabetą, širdies ligas, hipertenziją, vėžį.
Dažniausia nutukimo priežastis – netinkama mityba
Netinkama mityba, kai šuo gauna per daug ėsti ar maistas neatitinka šunų ėdalui keliamų reikalavimų, bei per mažas fizinis aktyvumas yra pagrindinės šunų nutukimo priežastys.
Yra veislių, kurios labiau linkusios į nutukimą: kokerspanieliai, Labradoro retriveriai, koliai, prancūzų ir anglų buldogai, kt. Rečiau pasitaiko kitos nutukimo priežastys, pvz., dėl skydliaukės veiklos sutrikimo.
Rūkytas maistas šunims – nuodai. Jis gadina kepenis ir padidina ankstyvos mirties riziką.
„Nuo pirmosios ėdalo porcijos reikėtų rūpintis, kad šuniukas maitintųsi sveikai, o porcijos atitiktų jo amžių ir svorį. Nuo mažens peršertam augintiniui kyla ilgalaikių problemų ir sugrąžinti normalų svorį tampa sunkiau.
Taip pat reikia atminti, kad rizika peršerti šunį kyla ir jo „paauglystės“ metu. Šeimininkai tuo metu gali pastebėti sumažėjusį šuns apetitą ir stengtis per prievartą skatinti augintinį ėsti daugiau nei jam reikia. „Paauglystėje“ apetito sumažėjimas yra visiškai normalus, tad nereikėtų per prievartą didinti keturkojo draugo porcijos“, – su šunų mitybos ypatumais supažindina veterinarijos gydytoja.
TAIP PAT SKAITYKITE: 10 dalykų, kurie didina vėžio riziką
V.Misiūnienė pataria nuo mažens ugdyti tinkamus šuniuko mitybos įpročius: mažą augintinį šerti 4 kartus per dieną, kiek paaugusį – 3 kartus, o suaugusį – 2 kartus. Jeigu visos įdėtos porcijos šuniukas nesuėda, maisto dubenėlyje nepalikti – taip išugdysite įprotį valgyti tada, kada yra paduota, ir lengviau reguliuosite suvalgomos porcijos dydį.
Beje, didesnę riziką nutukti turi kastruoti / sterilizuoti šunys. Augintinių aktyvumas po šių operacijų sumažėja, nes pašalinami hormonai estrogenas (patelėms) arba testosteronas (patinėliams). Šie hormonai turi apetito slopinimo poveikį, o kai jų nelieka, slopinimas išnyksta. Tada išauga rizika greitai priaugti svorio.
Maistas nuo stalo – tiesus kelias į nutukimą
Kadangi netinkama mityba yra viena pagrindinių nutukimo priežasčių, mesti svorį pirmiausiai ir reikės, sureguliuojant mitybą ar laikantis ir griežtesnės dietos. Ir, žinoma, jokių saldumynų!
Veterinarė pirmiausiai pataria išbraukti iš augintinio raciono maistą, kuris jam nėra tinkamas:
- Likučiai nuo stalo. Maistas, kurį valgėte jūs, jūsų keturkojui šeimos nariui gali būti per riebus, paskanintas druska, prieskoniais, turėti termiškai apdorotų kaulų. Įprotis palepinti augintinį vienu kitu kąsneliu nuo stalo padidina nutukimo riziką, gali sutrikdyti virškinimą, sukelti alergiją.
- Saldūs kepiniai. Ir žmogui nepatartina piktnaudžiaus bandelėmis, sausainiais ir panašiais kepiniais, o šuniukams jų visiškai reikėtų neduoti.
- Šokolado ir kitų saldėsių. Šokoladas šunims labai kenkmingas, todėl jo niekada neduokite savo keturkojui draugui. Jis padidina kraujospūdį ir gali sukelti infarktą. Nepatartina duoti ir kitų saldumynų, kurie sukelia ne tik nutukimą, bet ir diabetą, nervingumą, kenkia dantims ir akims.
- Rūkytas maistas šunims – nuodai. Jis gadina kepenis ir padidina ankstyvos mirties riziką.
- Sugedęs maistas. Jame esantys pelėsiai yra toksiški, o maistui gendant susidariusios bakterijos gali sukelti skrandžio ir žarnyno uždegimą, šuniukas gali pradėti vemti ir viduriuoti.
- Tokie produktai kaip pomidorai, razinos, vynuogės, svogūnai gali sukelti negrįžtamus inkstų pakitimus.
„Nepamirškite didinti fizinio aktyvumo: ilginkite pasivaikščiojimus su keturkoju, leiskite jam daugiau lakstyti ir išlieti savo energiją“, – prideda V.Misiūnienė.
Jeigu netinkamų produktų atsisakymas ir didesnis fizinis aktyvumas nepadeda sureguliuoti svorio, gali tekti mažinti porcijas arba mitybą keisti iš esmės.
Sureguliuoti svorį padeda ir žalia mėsa
Keturkojų maistas turi būti subalansuotas, kad su juo augintinis gautų visas jo augimui, sveikatai ir gerai savijautai būtinas medžiagas. Šunų mitybos specialistai neretai rekomenduoja keturkojus šerti žalia mėsa, kuri yra šuns prigimčiai natūralus ėdalas. Žalia mėsa derinama su subproduktais ir kaulais, galima racioną papildyti daržovėmis, jogurtu ar kiaušiniu.
„Šeriant žalia mėsa, sureguliuoti šuniuko svorį yra lengviau: šiek tiek padidinus porciją – svoris augs greičiau, šiek tiek sumažinus – svoris greičiau nukris. Tokiu atveju nereikia iš esmės keisti šuniuko ėdalo ir pratinti jo prie naujų skonių. Tik svarbu atminti, kad taip šeriant augintinį, svarbu sudaryti subalansuotą racioną, pirmiausiai pasidomėjus tokios mitybos principais“, – pataria asociacijos „Už laimingus šunis“ prezidentė Inga Andrulevičienė.
Ji prideda, kad, jeigu porcijos keitimas neturi tokios įtakos svoriui, kokios reikia, galima rinktis riebesnę ar liesesnę mėsą. Jeigu augintiniui reikia priaugti svorio, dažniau į jo dubenėlį dėkite lašišos ar kalakutienos riebesnes dalis. Jeigu svorio reikia numesti, dažniau pasiūlykite liesesnės mėsos, pvz., vištienos ir jautienos ėdalo.
Žalią mėsą šunys gerai suvirškina, iš jos gauna daug jiems naudingų medžiagų, todėl palaikyti normalų augintinio svorį lengviau. „Be to, šeimininkai, pasirinkę savo augintinį maitinti žalia mėsa, skiria ypatingą dėmesį subalansuotai mitybai, vengia duoti maisto nuo savo stalo ar produktus, galinčius sukelti riziką augintinio sveikatai“, – apibendrina I.Andrulevičienė.
