Egzistuoja dar viena ir, turbūt neišvengiama, šio nemalonaus elgesio priežastis – natūralus instinktas. Dalykas tas, kad natūralioje gamtoje plėšrūnai, kuriems priklauso ir šunys, pagautą grobį plėšo į gabalus.
Kaip išvengti šios problemos ir atpratinti šunį graužti viską, kas pasitaiko jo kelyje?
Jeigu šuniukas dar mažas...
- Mažas šuniukas turi turėti savo atskirą kampą, kuriame jis galėtų pasiekti tik tam tikrus daiktus. Tiesa, palikti augintino visiškoje izoliacijoje taip pat nepatartina: gyvūnas dar mažas, todėl dar bijo pasilikti vienas. Padarykite šuniui tokią vietą, kad jis galėtų matyti ir stebėti, kas vyksta aplinkui.
- Mažas šuniukas turi turėti savo žaislų. Beje, turėkite omenyje, kad jaunam šuniui žaislai greitai atsibosta, todėl neduokite jam visko iš karto, o darykite tai palaipsniui. Kai augintiniui atsibos vienas žaislas, duokite kitą, o seną laikinai paslėpkite ir taip toliau.
- Kai augintinis žaidžia su savo žaislais, paglostykite jį ir pagirkite.
- Jeigu šunį užklupote tuo momentu, kai jis ima daiktą, kurį dar tik ruošiasi graužti, iš karto nukreipkite jo dėmesį kokiu nors garsu (girgždėjimu, čežėjimu, cypsėjimu) ir duokite žaislą, kurį galima graužti. Tiesa, būkite budrūs: neskleiskite dėmesį nukreipiančių garsų tuo metu, kai šuo jau graužia daiktą: augintinis pagalvos, kad tai toks žaidimas ir nesupras, jog daikto negalima graužti.
- Jokiais būdais neduokite šuniukui graužti senų batų, šlepečių ir kitos avalynės, kurią „ir taip reikia išmesti“. Atminkite, šuo tikrai negali atskirti senos (kurią galima graužti) ir naujos (kurios graužti negalima) avalynės.
- Jeigu augintinį pagavote „nusikaltimo vietoje“, t.y. tuo metu, kai jis graužia ne savo žaislą, subarkite jį ir/arba lengvai ir trumpai pataršykite už pakarpos (taip, kaip tai daro šuniukų mamos) ir griežtai pasakykite „Negalima!“.
TAIP PAT SKAITYKITE: Veterinarė Ramunė Dvaržeckienė: „Šlapiuojantis dermatitas – maudynes mėgstančių keturkojų liga“
Jeigu šuo jau suaugęs...
- Jeigu visokius daiktus graužia jau suaugęs šuo, tai reiškia, kad jam nuobodu, vieniša, kad augintinis mažai laiko bendrauja, žaidžia ir praleidžia lauke. Vienatvės baimė atsiranda tuoj pat, kai šeimininkas išeina arba vos po kelių minučių. Todėl jeigu šuo pradeda blogai elgtis po ilgo laiko tarpo, po kelių valandų, tai reiškia, kad augintiniui trūksta veiklos, jis siekia realizuoti savo energiją bei nori pažaisti.
Ką tokiu atveju daryti?
- Prieš palikdami šunį vieną namuose, išveskite jį į lauką. Leiskite jam palakstyti ir pažaisti bent valandą. Šuo turi nors kiek pavargti. Maitinkite augintinį tik tada, kai grįšite iš lauko.
- Šunį barkite ir blogą jo elgesį nutraukite tik tada, kai procesas vyksta (kai jūs jį matote), o ne tada, kai viskas jau įvyko. Tuo metu, kai šuo blogai elgiasi, griežtai pasakykite „Negalima!“. Bet tik tuo metu, kai augintinis ima į nasrus uždraustą daiktą.
- Namuose šuo turi turėti didelę, laisvai judėti leidžiančią erdvę. Taip pat nepamirškite žaidimų. Duokite augintiniui kelis žaislus ir pažaiskite su juo, pavyzdžiui, mokykite atnešti arba atimti žaislą („kovoti“) iš jūsų.
- Norėdami padaryti „buvimo“ efektą, galite palikti tyliai įjungtą televizorių arba radiją. Tiesa, prieš tai įsitikinkite, kad laidai šuniui nėra pasiekiami.
- Atminkite, kad tiek mažas, tiek suaugęs šuo turi turėti galimybę pabūti lauke. Suaugusiam šuniui lauke reikia būti mažiausiai 3 kartus per dieną. Mažam – nuo 5 iki 10 kartų. Jūsų augintiniui tai gyvybiškai svarbu.
Todėl iš čia išplaukia bene svarbiausia taisyklė: prieš įsigydami šunį, pagalvokite, ar galėsite jam skirti pakankamai laiko, ar galėsite su juo eiti į lauką, žaisti ir bėgioti. Priešingu atveju kentės ne tik gyvūnas, bet ir jūs. Jeigu abejojate – šuo ne jums.
