Susižavėjo būdama penktoje klasėje
Victoria gimė Lenkijoje, Varšuvoje, būdama dar vaikas su šeima persikėlė gyventi į Švediją. Kaip pati pasakojo, visada labai mėgo istoriją, tačiau su ja savo darbinės veiklos nesusiejo. Švedijoje jauna moteris dirba socialine darbuotoja su įvairių sunkumų patiriančiais asmenimis – segančiais, priklausomais nuo narkotikų, bedarbiais, iš namų pabėgusiais vaikais ir pan.
Su ja susitikome Vilniuje – ne šiaip sau. Būtent čia prasidėjo jos ilgai planuota kelionė Kotrynos Jogailaitės ir jos vyro – Suomijos kunigaikščio Jono Vazos, vėliau – Švedijos karaliaus Jono III – keliais, kai juodu susituokę Vilniuje išvyko į Tartu – tuometę rezidencinę Suomijos kunigaikščio pilį.
Kotryna Jogailaitė buvo Lenkijos karaliaus ir Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Augusto sesuo, Suomijos kunigaikštienė ir Švedijos karalienė. Jos portretą, tapytą Lucaso Cranacho jaunesniojo, kuriame moteris vilki juodą perlais nusėtą suknelę, Victoria išvydo per istorijos pamoką būdama dar penktoje klasėje. 25 metus tas vaizdinys neapleido moters minčių.
„Išvydau jos portretą ir tą pačią akimirką tapau jos gerbėja, – sakė pašnekovė. – Iki šiol nedariau nieko, tiesiog ja žavėjausi, daug domėjausi, skaičiau. Mąsčiau apie tai, kad norėčiau ką nors padaryti būtent dėl karalienės, ką nors istorinio.
Sutapo, kad šiemet švenčiu 25 metus, kai domiuosi Kotrynos Jogailaitės gyvenimu. Nusprendžiau, kad šis projektas yra būtent tai, ką turiu padaryti.
Dirbti socialine darbuotoja nėra lengva, esi tas žmogus, ant kurio pečių gula kitų bėdos. Man reikėjo ko nors, kas darytų mane laimingą, suteiktų įkvėpimo ir energijos. Ir dar sutapo, kad šiemet švenčiu 25 metus, kai domiuosi Kotrynos Jogailaitės gyvenimu. Nusprendžiau, kad šis projektas yra būtent tai, ką turiu padaryti. Galbūt jis net taps laipteliu savo gyvenime pradėti ką nors nauja.“
Sutampančios datos ir kelionės maršrutas
Victorios teigimu, būtent šiuos metus ir šį rudenį savo projektui ji pasirinko neatsitiktinai. Kotrynai Jogailaitei, kai ši tekėjo už Suomijos kunigaikščio Jono Vazos buvo 36-eri. Victoriai šiuo metu – irgi 36-eri. Tuoktuvės įvyko 1562 m. spalio 4-ąją, didžiulė puota tęsėsi net savaitę. Po jos jaunavedžiai patraukė Suomijos link.
Victoria spalio 4-ąją simboliškai sutiko Vilniuje, lankydamasi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose (vestuvių puota XVI a. vyko Žemutinės pilies valdovų rūmuose – red.), o kitą rytą ji traukiniu iš Vilniaus pajudėjo savo kelionės tikslo – Turku pilies Suomijoje – link.
„Keliausiu tuo pačiu keliu, kuriuo Kotryna ir jos vyras Jonas Vaza iš Vilniaus iškeliavo 1562-ųjų spalio 12 d. Mano maršrutas drieksis iš Vilniaus į Rygą, paskui į Pernu, tada į Taliną, po jo – į Tamisarį (arba Ekenesą), vėliau į Turku, iš ten į Stokholmą ir galiausiai į Mariefredą“, – pasakojo Victoria.
Keliausiu tuo pačiu keliu, kuriuo Kotryna ir jos vyras Jonas III iš Vilniaus iškeliavo 1562-ųjų spalio 12 d.
Pastarąjį miestelį, esantį už 50 km nuo Stokholmo, Victoria įtraukė į sąrašą, nes čia stūkso vienas žymiausių šalies istorinių pastatų – Gripsholmo pilis, kurioje Švedijos karalius Erikas XIV 1563 m. įkalino savo brolį – Suomijos kunigaikštį Joną Vazą, apkaltinęs jį valstybės išdavyste už tai, kad prieš jo valią vedė Žygimanto Augusto seserį Kotryną Jogailaitę. Moteris nepaliko savo vyro ir drauge su juo buvo kalinama Gripsholmo pilyje. 1568-aisiais sutuoktiniai buvo išlaisvinti, dar po metų Jonas Vaza tapo Švedijos karaliumi Jonu III, o Kotryna – karaliene.
Nelaisvės metais būtent čia juodviem gimė sūnus Zigmantas Vaza – būsimasis Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis bei Vazų dinastijos pradininkas Abiejų Tautų Respublikoje.
Suknelė – dovana karalienei
Kaip sakė Victoria, tiek metų domėdamasi Jogailaičių dinastija, o ypač Kotryna Jogailaite, ji norėjo padaryti ką nors būtent dėl jos. Praėjusį pavasarį viešėdama Vilniuje ji apsilankė Valdovų rūmuose.
„Pamačiau, kiek daug dėmesio rūmuose skirta Kotrynai Jogailaitei ir visai Jogailaičių dinastijai, kiek daug informacijos ir jų atvaizdų. Tai sušildė mano širdį ir nutariau, kad ir aš noriu ką nors dėl jos padaryti. Tada ir gimė mintis sukurti karalienės įkvėptą suknelę kaip dovaną jai ir su ja apkeliauti tas vietas, kuriose po vedybų lankėsi pati Kotryna su savo vyru“, – pasakojo pašnekovė.
Kurti šią suknelę Victoriai padėjo teta – buvusi siuvėja, labai palaikė draugai, šeima, o draugės vis pasiūlydavo vieną kitą karoliuką, galbūt galintį papuošti suknelę.
„Matote, kokie perlai puošė Kotrynos suknelę, – rodydama nuotrauką savo telefone, klausė pašnekovė. – Turėjau laikytis šių spalvų, tad negalėjau priimti visų dovanų, kurias žmonės norėjo įteikti.“
Victoria pabrėžė, kad šios suknelės ji nenorinti vadinti kopija. Kotrynos portretas jai buvo įkvėpimas sukurti šį apdarą, nenukrypti nuo jo, bet ne jį kopijuoti.
Puošia per 2 tūkst. netikrų perlų
Juodą velvetinę suknelę ir galvos apdangalą puošia daugiau kaip 2 tūkst. netikrų perlų, kuriuos Victoria įsigijo įvairiose šalyse, beje, pirmuosius jų savo kūriniui ji nusipirko būtent Vilniuje. Ant suknelės puikuojasi ir kryžius, kurį Victoria nusikabino nuo savo namų sienos. „Norėjau, kad karalienės suknelę puoštų pats gražiausias kryžius“, – sakė moteris.
Man patarinėjo palengvinti sau procesą ir šone įsisiūti užtrauktuką. Bet aš norėjau padaryti viską taip, kad suknelė atitiktų anuos laikus.
Penkis mėnesius kurtą suknelę sudaro dešimt dalių – apykaklė ir rankogaliai nusiima atskirai, po viršutiniu sluoksniu yra ir apatinių drabužių, dar su sijonai, vienas jų – su lanku. Victoria juokėsi, kad norint nusivilkti ir apsivilkti suknelę, reikalinga pagalba – nugaroje ji suvarstoma.
„Karalienė turėjo pagalbininkių, man teko paprašyti viešbučio darbuotojų pagalbos, – šypsodamasi pasakojo pašnekovė. – Kai kurie žmonės man patarinėjo nesiūti jos taip sudėtingai, palengvinti sau procesą ir šone įsisiūti užtrauktuką. Bet aš norėjau padaryti viską taip, kad suknelė atitiktų anuos laikus.“
Tiesa, paklausta, kiek iš viso jai atsiėjo ši dovana Kotrynai Jogailaitei, pašnekovė tikslaus skaičiaus įvardyti negalėjo: „Turiu viską susirašiusi, kiek, kur ir kam esu išleidusi pinigų. Bet to sąsiuvinio dabar su savimi neturiu, nesu suskaičiavusi, kokia suma atsiėjo.“
Nakvojo karalienės kambaryje
Victoria pasakojo, kad vienas mėgstamiausių jos užsiėmimų yra istorinių knygų skaitymas, per mėnesį perskaito vieną ar dvi. Ypač ji domisi Lenkijos ir Švedijos istorija. Su Kotryna Jogailaite jas sieja ir šalių klausimas – abi moterys gimė Lenkijoje, o vėliau gyvenimas nuvedė į Švediją. Šį savo projektą Victoria dedikuoja ne tik šiai istorinei asmenybei, bet ir visoms moterims lenkėms, gyvenančioms Švedijoje.
Jam ji ruošėsi labai atsakingai. Praleido daugybė valandų bibliotekose, skaitydama istorines knygas, ieškodama informacijos. Jai buvo svarbu išsiaiškinti, kokiu maršrutu keliavo Kotryna su savo vyru Jonu Vaza po vedybų Vilniuje, o dar svarbiau, kuriant šią suknelę, buvo pajusti tų laikų dvasią ir pačią karalienę. Dėl šių priežasčių Victoria ne kartą lankėsi įvairiuose istoriniuose objektuose ar istorinėse vietose, kurios vienaip ar kitaip buvo susijusios su Kotryna Jogailaite. Kiekvienoje jų ji atliko savo ritualą – siuvinėjo galvos apdangalą, suknelę ir rankinę.
„Aplankiau pilis, kuriose ilgiau ar trumpiau gyveno Kotryna. Ypač dėkinga esu Kalmaro pilies Švedijoje darbuotojams – jie taip šiltai ir draugiškai mane priėmė, leido man užsukti į visus kambarius, į kuriuos tik norėjau, vienas žmogus visą dieną vaikštinėjo su manimi po pilį ir pasakojo apie ją bei Kotryną.
Lenkijoje, Nepolomicės pilyje, kurioje gyveno Kotryna, dabar yra viešbutis, jame galima nakvoti. Pasinaudojau šia galimybe, kad galėčiau būti arčiau istorijos, geriau pajusti tuos laikus, jų šeimą“, – prisiminimais dalijosi Victoria.
Įžvelgė atsidavimą ir didelę meilę
„Lankydama pilis ir gilindamasi į istoriją supratau, kad Jonas III labai mylėjo Kotryną, nes kiekvienoje pilyje jai buvo skirtas gražiausias ir didžiausias kambarys su nuostabiu vaizdu. Ji taip pat buvo jam atsidavusi: kai karaliaus Eriko XIV vyrai atvyko suimti jos vyro, Kotryna nusiėmė žiedą ir perskaitė tai, kas buvo ant jo parašyta: „Niekas, išskyrus mirtį“, ir savo noru buvo įkalinta su vyru Gripsholmo pilyje. Galėjo to nedaryti, bet padarė iš meilės“, – pasakojo Victoria.
Lankydama pilis ir gilindamasi į istoriją supratau, kad Jonas III labai mylėjo Kotryną, nes kiekvienoje pilyje jai buvo skirtas gražiausias kambarys.
Pasak jos, karalienė turėjo didelę širdį, labai mylėjo savo vyrą, buvo itin atsidavusi ir jam, ir naujajai savo šaliai. Ji taip pat buvo labai gera motina savo vaikams. Karalienė buvo katalikė, norėjo į šią pusę patraukti ir savo vyrą, ir Švedijai sugrąžinti katalikybę.
Kotryna Jogailaitė mirė eidama 57 metus, pirmesnė už savo vyrą Joną III, buvo už jį vienuolika metų vyresnė. Ji palaidota Upsalos katedroje Švedijoje. Victoria sakė šiemet ir pernai per karalienės mirties metines aplankiusi jos amžinojo poilsio vietą ir padėjusi ten gėlių.
Šiuo metu Victoria tęsia savo kelionę ir yra pakeliui į Turku pilį Suomijoje. Moteris teigė esanti labai laiminga, kad įgyvendino savo projektą. Kaip pati sakė, ją lydi mintis, kad gyvenime turi daryti tai, kas tau patinka, kuo tiki ir niekada nepasiduoti. Lieka tik pasidžiaugti, kad yra žmonių, kurie taip smarkiai tiki savo svajone, idėja ir tvirtai žino, kodėl tai daro. Ir visai nesvarbu, ką apie tai pamanys kiti.
