Bute augina daugiau nei 150 augalų
Svetlanos meilė augalams prasidėjo dar vaikystėje, kai mergina kone visus savaitgalius praleisdavo kaime pas senelius. Kaskart matydama, kaip močiutė ruošia vaistažoles žiemai ar marinuoja daržoves, S.Jemeljanova užaugusi nusprendė imtis panašios veiklos.
„Man buvo įprasta būti tarp augalų, todėl pradėjusi gyventi viena, norėjau dalelę to perkelti į savo namus. Kadangi gyvenu bute, neturiu galimybių turėti daržo ar rinkti vaistažolių, tad ėmiau orientuotis į kambarinius augalus. Pamažu užsikabinau, o dabar, sakyčiau, gal net per daug“, – šypsosi S.Jemeljanova.
Pradėjusi nuo maisto parduotuvėse randamų orchidėjų, Svetlana jautė vis didesnį azartą ir kaupė augalus, kurių šiandien suskaičiuoja daugiau nei 150.
„Orchidėjų nebeužteko, norėjosi daugiau spalvų, įvairesnių lapų. Po truputį pradėjau augalų ieškoti parduotuvėse, užsisakyti internetu, – prisimena S.Jemeljanova. – Kaip tik praeitą savaitgalį bandžiau suskaičiuoti, kiek augalų turiu, bet du kartus pamečiau skaičių.“
Į artėjantį rudenį Svetlana žiūri su baime, kadangi, vėstant orams, jai teks į butą parsinešti visus balkone esančius augalus. Ieškodama išeičių, mergina dalį jų jau ėmė atidavinėti draugams bei šeimos nariams.
„Mes gyvename dviejų kambarių bute, todėl darosi truputį neramu, – juokiasi S.Jemeljanova. – Bent jau žiemai ieškau kai kuriems augalams naujos vietos ir mažinu kolekciją, nors pavasarį turbūt vėl imsiu kaupti.“
Stigdama laisvų vietų kambarių kampuose, Svetlana gėlių laikiklius net ėmė kabinti ant karnizų.
„Vis randu, kur įkišti augalus. Kaip sakoma, augalų mylėtojai vienai naujai gėlei visada ras vietos“, – šypsosi S.Jemeljanova.
Svetlana augalus ne tik perka iš parduotuvių, bet ir priglaudžia tuos, kuriuos išmeta žmonės. Eidama pasivaikščioti su šunimi, ji kartais lauke randa paliktų gėlių, todėl pro šalį niekada nepraeina ir jas visada pasiima namo.
„Turėdama daug augalų, tapau išrankesnė – nebesinori pirkti įprastų gėlių iš parduotuvių, ieškau įdomesnių, retesnių, – pripažįsta S.Jemeljanova. – Artėjant rudeniui, žmonės vis dažniau atsikrato augalais, todėl dabar naujų gėlių dažniau ieškau ne parduotuvėse, o lauke.“
Turėdama daug augalų, tapau išrankesnė – nebesinori pirkti įprastų gėlių iš parduotuvių, ieškau įdomesnių, retesnių.
Vis dėlto priglaustus išmestus augalus Svetlanai atgaivinti pavyksta ne visada. Kaip ji sako, dažniausiai žmonės atsikrato sergančiais augalais, todėl juos prikelti antram gyvenimui yra nemenkas iššūkis.
„Nepaisant menkos tikimybės, kaskart bandau atgaivinti: mirkau su peroksidu, persodinu, nupurškiu vitaminais“, – vardija S.Jemeljanova.
Augalų auginimą prilygina vaikų priežiūrai
Svetlanos augalų kolekcijoje pusę vietos užima kaktusai, o likusią dalį – lapiniai augalai.
„Labai myliu sansevjeras, turiu didelę jų kolekciją, – išskiria S.Jemeljanova. – Užsisakinėdama augalus internetu, visada prašau, kad man duotų patį didžiausią. Jei esu parduotuvėje ir lentynoje stovi keli tokie patys augalai, renkuosi sveikiausią, turintį didžiausius lapus. Man patinka keisti augalai, kurie yra šiek tiek šleivi kreivi. Atrodo, jie turi cinkelį, net rankas niežti parsinešti jį namo.“
Svetlana atskleidžia, kad žmonės, iš prigimties mokantys prižiūrėti augalus, apibūdinami kaip turintys žalią nykštį. Vis dėlto, jos manymu, visko išmokstama su laiku.
„Pati anksčiau nemažai klydau. Net po vaizdo įrašais, kuriuos keliu į savo „Youtube“ kanalą, žmonės komentuodavo, kad negerai ką nors darau, – neslepia S.Jemeljanova. – Didesnę augalų kolekciją turiu apie 7-erius metus, tad per šį laiką išmokau tikrai daug, sužinojau tam tikrų niuansų. Dabar jau žinau, prie kurio lango statyti augalą, kokią žemę ir vazoną jam naudoti.“
Anot Svetlanos, jos augalai reikalauja skirtingos priežiūros – pavyzdžiui, lapines gėles reikia dažniau palaistyti, patręšti, nuvalyti lapus. Tam, kad visi augalai būtų patenkinti, ji per savaitę skiria bent 4 valandas.
„Fiziškai neįmanoma kasdien visų apžiūrėti. Visuose kambariuose, išskyrus tualetą, yra sustatyti augalai, – juokiasi S.Jemeljanova. – Eini į virtuvę, pasižiūri, patikrini, ar jiems ko nors reikia. Pamatai geltoną lapą, iš karto žiūri, kas ne taip. Man jie kaip vaikai, kuriais reikia rūpintis, pasišneku su jais. Kartais net vaikinas juokiasi, kad negana to, jog kalbuosi su šunimi, dar ir su augalais pradėjau.“
Svetlanos vaikinas į merginos meilę augalams žiūri įvairiai – dažniausiai, pasak jos, tai priklauso nuo nuotaikos.
„Jis dažnai keikiasi, kad nėra, kur pastatyti kojos namie. Tačiau kartu džiaugiasi, nes mato, kiek daug laimės man suteikia augalai“, – tikina S.Jemeljanova.
Jis dažnai keikiasi, kad nėra, kur pastatyti kojos namie.
Jeigu Svetlana ilgesniam laikui išvyksta iš namų, daugiau nei šimto augalų priežiūrą ji patiki savo artimiesiems. Vis dėlto dabar pora augina šunį, todėl į tolimesnes keliones patraukia retai.
„Mano tėvai gyvena netoliese, tad paskutinį kartą, kai buvome išvykę, jie prižiūrėjo augalus, – sako S.Jemeljanova. – Auginame vokiečių aviganį, todėl retai kur nors išvažiuojame, nes mažai kas apsiima jį prižiūrėti. Kadangi jis labai aktyvus, reikia per dieną kelis kartus išvesti į lauką, bėgioti, dūkti.“
Augalai išmokė kantrybės
Augindama tokį kiekį augalų, Svetlana gali sudaryti įspūdį, kad susidraugauti jai pavyksta su bet kokiomis rūšimis. Visgi mergina pripažįsta, jog yra tikrai nemažai augalų, kurių prisijaukinti jai neišeina.
„Sunkiai sutariu su kalatėjomis, nes tai yra viena lepiausių rūšių. Sudėtinga ir su alokazijomis – iš visų pirktų gal tik viena yra išgyvenusi. Laikiau ją kaip tikrą trofėjų bei pasaulio stebuklą, – juokiasi S.Jemeljanova. – Būna, kai kurias grąžinu net iš mirties, jos atgyja, gyvena. Kartais supykstu, pasakau, kad jeigu norės, gyvens, ir palieku ramybėje. Gėlėms patinka, kai dažnai nelendi į akis.“
Pykčių pasitaiko ir su kitomis gėlėmis, tačiau nesutarimus dažniausiai sukelia kasdienės situacijos. Pavyzdžiui, kaip Svetlana pasakoja, kartais pasitaiko, kai laistant augalus, ranką netyčia įkiši į kaktusą.
„Dažniau keikiasi vaikinas, nes jis vis įlenda, kur nereikia. Aš jau žinau visus kampus, kur kas sustatyta, o jis ką nors nuverčia“, – šypsosi S.Jemeljanova.
Svetlanos manymu, kiekvienas žmogus gali auginti gėles, tačiau labai svarbu nepamiršti, kad augalai yra gyvi, tad juos reikia prižiūrėti.
„Net paprasčiausi kaktusai reikalauja šviesos, laistymo, – primena S.Jemeljanova. – Jei esi tingus, neturi laiko ir noro kaskart krapštytis su augalais, galima rinktis paprastesnius, pavyzdžiui, pinigų medį. Tik svarbu bent kartą per savaitę juos palaistyti.“
Augalų auginimas Svetlaną išmokė kantrybės. Ji prisimena, kad iš pradžių visko norėjosi čia ir dabar, tačiau gamta visada reikalauja ramybės bei pastovumo.
„Dabar, kai padauginu augalą, palieku jį ramybėje savaitei ar net mėnesiui. O vėliau žiūriu, kaip laikosi, – teigia S.Jemeljanova. – Taip pat praplėčiau fantaziją ieškodama originalių idėjų, kur galiu sukišti visus augalus.“
Sekmadieniai Svetlanai yra augalų priežiūros diena, todėl šių ji itin laukia. Mergina neslepia, kad rūpinimasis augalais jai prilygsta meditacijai, kurios metu pameta laiko nuovoką.
„Aš sėdžiu su augalais, pasikrapštau, palaistau, persodinu. Anksčiau į tai žiūrėjau kaip į darbą, o dabar mane atpalaiduoja. Galiu visą dieną taip leisti laiką“, – neslepia S.Jemeljanova.
Anksčiau į tai žiūrėjau kaip į darbą, o dabar mane atpalaiduoja.
Pradedantiesiems augalų augintojams, kurie taip pat svajoja apie džiungles namie, Svetlana pirmiausia pataria neskubėti ir įsitikinti, ar tikrai norimas augalas galės augti jūsų namuose.
„Kai pradėjau kolekcionuoti augalus, norėjosi įvairių spalvų ir rūšių, tačiau niekada neatsižvelgdavau į namų sąlygas. Visų pirma, reikia pažiūrėti, kur augalas gyvena realybėje, gamtoje. Žmonės mėgsta nusipirkti palmę ir įsivaizduoti, kad pastatys tamsiame kampe, kur ji metų metus džiugins. Tikrai taip nebus, – sako S.Jemeljanova.
– Atkreipkite dėmesį, kokioje pusėje yra jūsų langai, kokią šviesą galėsite suteikti savo augalams. Surinkite informaciją apie dominančias gėles ir tik tada eikite į parduotuvę.“
