Britų profesorius Johnas Brookfieldas, remdamasis genų inžinerijos žiniomis, jau seniai yra priėjęs prie išvados, kad pirmiausia atsirado kiaušinis, tik vėliau višta. Logika paprasta: kad kudakuotų pirmoji višta, būtina, kad atsirastų jos embrionas. O iš kur dar gali atsirasti vištos embrionas, jei ne iš kiaušinio! Regis, viskas aišku...
Vis dėlto šiuo klausimu tarp britų mokslininkų buvo užvirusi labai karšta diskusija. Galiausiai nuspręsta, kad J. Brookfieldo teorija teisinga. Daugelio manymu, kiaušinį, iš kurio atsirado pirmoji višta, padėjo kitos zoologinės rūšies gyvūnas. Tačiau jame embrionas buvo jau to paukščio, kurį šiandien vadiname višta. Kai šis paukštis padėjo kiaušinį, tai buvo pirmasis tikros vištos kiaušinis. Taigi klausimas, kas buvo pirmiau – višta ar kiaušinis, visgi yra gana dviprasmiškas ir atviras interpretacijoms. Beje, koks buvo tas gyvūnas, davęs pradžią vištai, kol kas vieningos nuomonės nėra. Mokslininkai sako, kad tolimi vištų protėviai galbūt buvo dinozaurai...
Kita vertus, dabar, tikriausiai, jau nėra esminio skirtumo, kas buvo pirmiau – višta ar kiaušinis. Svarbiausia, kad turime ir vištų, ir kiaušinių. Juk be jų nebūtų ir velykinių margučių. Tiesa, kažkada giliais viduramžiais vištiena mėgaudavosi tik aukštuomenė. Paprasti mirtingieji vištas augindavo tik dėl kiaušinių. Žinoma, jie jos irgi paragaudavo, tik labai senos ir gyslotos, mat myriop būdavo siunčiamos tik visai nukaršusios vištos.
Na, o senovės romėnai vištas, prieš atkeliaujančias ant stalo, sako, girdydavo vynu. Tikėjo, kad tuomet jų mėsa būdavo skanesnė ir sultingesnė...
