Dukroms muzikių ateities neplanavo
Kaip sakė Kajos ir Klėjos mama, pianistė, Muzikos galerijos steigėja Rūta Mikelaitytė-Kašubienė, mergaitės veikiausiai paveldėjo jos talentą. Pati Rūta būdama nėščia nevengė koncertų, matyt, pasak jos, mergaitės, dar būdamos po mamos širdimi, jautė muzikos vibracijas, ritmą, jos galią ir tai paveldėjo.
„Tačiau jokio plano paversti vaikus muzikais nebuvo, – teigė Rūta. – Priešingai, dar prieš gimstant mergaitėms sakiau vyrui, kad to kelio vaikams nelinkėsiu, nes tai yra sunkus nuolatinis darbas, mokymasis, tobulėjimas. Kadangi mano vyras diplomatas, mes kas trejus metus keičiame gyvenamąją vietą. Svarstėme, kad dukros galėtų mokytis tarptautinių mokslų – tarptautinės teisės ar pan.“
Dėl Kajos ir Klėjos tėčio darbų šeimos gyvenimas nestovi vietoje. Mergaitėms jau teko pagyventi keturiose šalyse: Kaja gimė Maskvoje, Klėja Lietuvoje, vėliau šeima trejus metus gyveno Danijos sostinėje Kopenhagoje, o dabar jau trečius metus skaičiuoja Ukrainos sostinėje Kijeve.
Artėjant mokyklos metams, šeima žinojo, kad iš Danijos sugrįš į Lietuvą. Mergaičių mamos teigimu, dukras buvo planuojama leisti į Simono Daukanto progimnaziją Vilniuje, tačiau pagal gyvenamąją vietą jos į sąrašą nebepateko. Kitas pasirinkimas, pasak R.Mikelaitytės-Kašubienės, atėjo labai natūraliai – M.K.Čiurlionio menų mokykla.
Aš pati, kaip muzikė, girdėjau, kad vaikai turi absoliučias klausas.
„Dukros stojo visiškai nesiruošusios, nelankė jokių muzikos mokyklėlių. Bet aš pati, kaip muzikė, girdėjau, kad vaikai turi absoliučias klausas. Išmokiau jas porą dainelių, kurių reikėjo stojant, ir jos įstojo aukščiausiais balais. Matyt, atėjo į tą vietą, kur ir turėjo ateiti“, – sakė pašnekovė.
M.K.Čiurlionio mokykloje Kaja mokėsi trejus, Klėja dvejus metus, nuo 2018-ųjų Kašubos įsikūrę Kijeve, Ukrainoje. Ten mergaitės mokosi Pečersko tarptautinėje mokykloje ir V.Kosenko vardo muzikos mokykloje, Viktorijos Diubenko fortepijono klasėje. Kaja ir Klėja, be gimtosios lietuvių kalbos, laisvai kalba angliškai ir rusiškai.
Mergaičių dienotvarkė – suskaičiuota
Paklausta, ar nesunku dukroms vystyti muzikinį kelią, kai šeimai tenka keisti gyvenamąją vietą, o dukroms – mokyklą, R.Mikelaitytė-Kašubienė sakė ir pati nerimavusi, kad taip nenutiktų, bet patirtis parodė, kad mergaitėms tai net išėjo į naudą.
„Persikrausčius į Kijevą mergaitėms tarsi atsivėrė nauji vartai. Joms tai buvo didžiulio tobulėjimo pliūpsnis. Kijevas vis dar seka senąja rusiška tradicija – Maskvos mokykla, tai yra visame pasaulyje pripažintas ugdymas. Aišku, tų mokyklų yra ir Europoje, ir Amerikoje, bet Maskva mums visada buvo etalonas. Pasivyti Centrinės muzikos mokyklos mokinius lietuviams būdavo taip toli, kaip iki mėnulio.
Mergaičių mokytoja yra baigusi Sankt Peterburgo konservatoriją, tad gavo tos rusiškos mokyklos mokslo. Iškart prasidėjo sunkūs kūriniai, visiškai kita aplinka, kitokia konkurencija – čia daug gerai grojančių vaikų, daug konkursų.
Dar įdomu tai, kad jau eina treti metai mokslų Kijeve, tačiau dukros nėra laikiusios nė vieno muzikos egzamino. Sakykime, Čiurlionio menų mokykloje yra ir įskaitos, ir egzaminai, kurių vaikai labai bijo, tai psichologiškai neretą vaiką pažeidžia. Aš pati labai bijodavau egzaminų, kai sėdi kelios piktos mokytojos, be publikos, ir jautiesi lyg ant kilimėlio, o turi būti laisvas, artistiškas. Galbūt ir šis aspektas prisidėjo prie spartesnio tobulėjimo“, – dalijosi R.Mikelaitytė-Kašubienė.
Persikrausčius į Kijevą mergaitėms tarsi atsivėrė nauji vartai.
Paprašyta papasakoti apie mergaičių dienotvarkę, pašnekovė atviravo, kad laikas išties suskaičiuotas: darbo dienomis – pamokos mokykloje (dabar – nuotoliniu būdu), per tą laiką paruošiami ir namų darbai, tada pietūs, trumpa pertraukėlė galvai pravėdinti ir keturios penkios valandos grojant.
Savaitgaliais mergaitės groja dar daugiau – pradėjusios apie vidurdienį baigia tik vėlai vakare. Rūta juokdamasi sakė, kad kartais dukros pirmadienio laukia labiau nei šeštadienio.
„Iki pirmos klasės jos tikrai turėjo įprastą, gerą, laimingą vaikystę, nesimokė pagal jokią sunkią programą. Daug dūkdavo lauke, daug laiko leisdavo su draugais, pati kas savaitę, kai gyvenome Danijoje, organizuodavau susibūrimus su tarptautiniais draugais, susirinkę jie visi žaisdavo, ir pati su vaikais daineles dainuodavau, užsiimdavau.
Kadangi iš Danijos grįžome į Lietuvą ir jos čia pradėjo eiti į pirmą klasę, kuri reiškė, kad nuo dabar jau prasideda atsakingas mokinio gyvenimas, Danija joms asocijuojasi su pasakų kraštu, laiminga vaikyste“, – šypsodamasi pasakojo pašnekovė.
Nuo „Grand Prix“ iki Varšuvos karalių rūmų
Kaja ir Klėja – dar visai mergaičiukės, tačiau jaunosios pianistės jau spėjo įgyti didžiulės koncertinės patirties ir pelnyti daugelio tarptautinių konkursų Europoje ir JAV laureatų vardus solo ir fortepijoninio dueto kategorijose.
Seserų laimėjimų sąraše – 7 „Grand Prix“ ir per 50 pirmųjų vietų solo kategorijoje bei 2 „Grand Prix“ ir 13 pirmųjų vietų fortepijoninio dueto kategorijoje. Pirmasis bendras seserų rečitalis įvyko 2016 m. Vilniuje.
Seserys yra grojusios su keturiais simfoniniais orkestrais Lietuvoje, Latvijoje, Ukrainoje, dalyvavusios pripažintuose tarptautiniuose muzikos festivaliuose: M.K.Čiurlionio, „Pasaulio balsai“ Palangoje, Šv. Jurgio meno sezone Marijampolėje, Jaunųjų atlikėjų festivalyje „Kaunas“ Kauno filharmonijoje, „Janvarskie muzykalnye večera“ Breste, Baltarusijoje. Praėjusių metų gruodį buvo pakviestos groti Varšuvos karalių rūmuose.
Už puikius rezultatus Klėjai buvo paskirta „Maximos“ stipendija 2019–2020 ir 2020–2021 m. ir suteiktas „Lietuvos maksimalisto“ vardas. Kaja yra penkių Ukrainos solfedžio olimpiadų laureatė. Dalyvavo dviejuose Kalėdų labdaros projektuose, kuriuos globoja pirmoji Lietuvos ponia Diana Nausėdienė ir Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Nuo 2018 m. mergaitės bendradarbiauja su Ukrainos prezidento Leonido Kučmos vardo fondu, nuolat rengia koncertus, už aukštus meninius pasiekimus yra apdovanotos Ukrainos prezidento garbės raštais. 2020 m. birželio 1 d. tapo Kijevo miesto mero V.Klyčko stipendijos laimėtojomis.
Beje, kalbant apie konkursus, Klėja šiuo metu dalyvauja JAV „Newport Virtuosi“ konkurse, kuriame kovoja dėl publikos simpatijų prizo. Kaip pati sakė, dabar jai labai reikalingas žmonių palaikymas, nes viską lemia virtualūs publikos balsai. Išgirsti Klėją grojančią ir už ją atiduoti savo balsą spaudžiant „patiktuką“ po vaizdo įrašu galite paspaudę šią nuorodą. Balsavimas vyks iki vasario 28 d.
„Mums patinka laimėti ir atsiimti diplomus“
Po pamokų trumpam į pokalbį įsijungė ir pačios Kaja su Klėja. Paklaustos, kaip sekasi sutarti tiek laiko leidžiant kartu, grojant ir net konkuruojant, seserys sakė, kad būna visko – ir pasipeša, pasipyksta, tačiau vis tiek mėgsta drauge leisti laiką ir užsiimti bendromis veiklomis.
Pasiteiravus, kodėl iš visų galimų instrumentų pasirinko pianiną, sakė: „Nes juo lengviausia groti.“ Mama Rūta nusijuokė, kad „kaip tik sunkiausia“, ir paaiškino, kad veikiausiai dukros šį instrumentą pasirinko todėl, jog visuose namuose, kur gyveno, stovėdavo pianinai:
„Iš viso jų turime vienuolika: septynis akustinius – ir Kijeve, ir namuose Vilniuje, ir pas močiutę, tris „Yamahas“, fortepijoną, paliktą salėje Antakalnyje, ir silikoninę suvyniojamą kelioninę klaviatūrą. Investuoti dar į kitus instrumentus būtų buvę neprotinga. Taigi, ką matė nuo mažens, prie to ir priprato.“
Kai mokytoja ir mama mus padrąsina, viskas lengviau einasi. O kai prižada saldainį ar vieną dieną negroti, stengiamės dar labiau.
Mergaitės sakė nejaučiančios scenos baimės, kaip tik užlipusios ant jos jaučiasi gerai. „Iš pradžių būdavo daugiau baimės, bet kuo daugiau grojame, tuo jos mažiau. Dar kai mokytoja ir mama mus padrąsina, viskas lengviau einasi. O kai prižada saldainį ar vieną dieną negroti, stengiamės dar labiau, – sakė Kaja ir pridūrė: – Be to, mums labai patinka laimėti ir atsiimti diplomus.“
Paklausta, ar neateina minčių, kad norėtųsi viską mesti, nes pavargo, Klėja sakė: „Nuo darbo visi pavargsta, kad ir koks jis būtų. Mūsų toks darbas ir reikia jį dirbti.“
Kajai – šiuolaikinė muzika, Klėjai – Mozartas
Išgirdusi klausimą, ką labiausiai patinka skambinti, Klėja atsakė, kad Mozartą, nes jis, pasak mergaitės, labai lengvas. Tai išgirdusi mama Rūta neslėpė nuostabos:
„Net Giedrius Kuprevičius yra pasakęs, kad Mozartas toks keblus, jog kai kurie muzikai nugyvena gyvenimą taip ir nesupratę, kaip jį groti. O čia taip sako Klėja. Aišku, grodama Mozartą ji jau yra užėmusi ne vieną pirmą vietą. Ji jau įvaldžiusi, tokiame amžiuje žino, kaip reikia jį groti, kad gerai skambėtų. Mozartą lengva išmokti, mažiau natų, bet muzikine prasme – pats sunkiausias kompozitorius.“
Kaja, kaip pati išvardijo, groja ir šiuolaikinę muziką, ir klasiką, ir romantizmą, ir baroką: „Kiekvienas šių žanrų turi lengvąją ir sunkiąją pusę. Bet man smagiausia groti šiuolaikinę muziką.“
Paklaustos, ar dar lieka kiek laiko kitoms veikloms, seserys teigė, kad dažniausiai visą jį suryja mokslai ir grojimas: „Bet mums dar labai patinka skaityti, dainuoti ir šokti. Ir maudytis jūroje, jei atostogas leidžiame Palangoje. Pavyzdžiui, sugrojame pusę programos kūrinių ir einame išsimaudyti valandžiukei. Grįžusios grojame likusią dalį.“
Svajoja groti didelėse salėse su orkestrais
Mergaitės jau yra aplankiusios 20 šalių, kuriose joms teko groti konkursuose. R.Mikelaitytės-Kašubienės teigimu, šeima paprastai neplanuoja atskirų atostogų, visada stengiasi tai suderinti su dukrų pasirodymais:
„Taip būdavo iki pandemijos: nuskrendame į kurią nors šalį, dukros pagroja, laimi konkursą, o tada keletą dienų vaikštome po muziejus, lankome vaikų pramogas, pavyzdžiui, Disneilendą ar Legolendą, nuvykstame į kalnus, pasivažinėjame dviračiais ir pan.“
Pasiteiravus apie ateities planus, norus, svajones, Kajos ir Klėjos mama Rūta užsiminė, kad puoselėjama ateities vizija – jog mergaitės galėtų skambinti kaip Lietuvos fortepijoninis duetas:
„Tokių ansamblių yra vos keletas, jie Lietuvoje, matyt, nėra populiarūs. Mergaičių sektini pavyzdžiai – pasaulines karjeras padariusios seserys iš Sakartvelo Khatia ir Gvantsa Buniatišvili bei broliai olandai Lucas ir Arthuras Jussenai.“
Mano svajonė – groti su orkestru tūkstančio žmonių salėms, kad kuo daugiau žmonių išgirstų mano muziką.
Klėja teigė, kad jos svajonė – groti su orkestru didelėms auditorijoms. „Mano svajonė – nukeliauti į dideles šalis, groti su orkestru didelėms tūkstančio žmonių salėms, kad kuo daugiau žmonių išgirstų mano muziką“, – sakė pianistė ir pridūrė, kad su orkestru norėtų pagroti ir Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje.
Kaja sakė turinti svajonę grodama didelėse šalyse atstovauti Lietuvai.
Kalbant apie pasirodymus su orkestrais, Kaja ir Klėja yra pakviestos šių metų balandį skambinti Klaipėdoje su simfoniniu orkestru, o gegužę – atlikti W.A.Mozarto fortepijoninį koncertą su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru Vilniuje.
„Talentingi vaikai“ – 15min projektas apie gabius, išskirtinių talentų turinčius vaikus.
Jei auginate talentus, praneškite apie juos 15min komandai, pildykite anketą, ir mes apie jų gebėjimus ir įkvepiančias istorijas pranešime visai Lietuvai. Anketą rasite čia.
