Vis dėlto lietuviai menininkai šioje ne tik finansiškai, bet ir psichologiškai sudėtingoje padėtyje sugebėjo susikurti erdvę, kurioje gali solidarizuotis ir išreikšti palaikymą vieni kitiems.
Tai – tik kovo viduryje įsteigta socialinio tinklo „Facebook“ grupė „Neatšaukti atidarymai“, kurios muzikuojančių, tapančių, fotografuojančių ir kitomis meno rūšimis užsiimančių narių bei meno gerbėjų skaičius jau peršoko 7 tūkstančius.
„Kaip ir daugeliui kitų žmonių, man natūraliai kilo klausimas, kuo aš galėčiau padėti visuomenei. Situacija tokia, kad kažkas turi imtis to, kas reikalinga, tebūnie ir neapmokama.
Pats esu menininkas ir žinau, kad sustojusi meninė veikla yra stiprus praradimas. Nepaisant to, kad parodų salės uždarytos, menininkai kūrė, kuria ir kurs. Tad per keletą minučių sugeneravau idėją: atšaukti dalykai privalo tęstis, tik kita forma, per saugų atstumą“, – 15min pasakojo projekto „Neatšaukti atidarymai“ iniciatorius, šiaulietis dizaineris ir fotografas Vilmantas Dambrauskas.
Palikus komforto zoną – skleidžiasi asmenybės spalvos
Virtualios renginių oazės lankytojai kasdien stebi dešimtis parodų atidarymų ir koncertų, kuriuos rengia lietuviai autoriai, išsibarstę po visą pasaulį.
Kiekvienas į „Neatšauktų atidarymų“ projektą įsitraukiantis kūrėjas trumpame vaizdo reportaže iš namų dirbtuvių pirmiausia prisistato ir tik tada dalijasi ekspozicijomis, susirenkančiomis tūkstančius lankytojų.
„Meno žmonės dažniausiai nėra pratę prie kamerų. Jie lieka už kadro. Šiuo atveju menininkai nufilmuoja įžanginį vaizdo įrašą intymioje namų aplinkoje. Tiesą pasakius, ne kas kitas, o intro dažnam tampa iššūkiu, tačiau jį įveikę kolegos džiaugiasi išbandę šį tą naujo. Šis laikotarpis ir mane patį atvedė į daug naujų atradimų.
Viskas sustojo, merdi, neaišku, kada atsigaus, o ir atsigavus nežinia, ar kam nors labai rūpės menas.
Visa tai – tarsi nauja bendravimo forma: liekame namuose, tačiau tuo pačiu stengiamės daug daugiau dalintis. Dalintis tuo, kas yra gražu ir tyra, juk menininkų darbai – prasmingi, nešantys žinutę kitam žmogui, intelektui, patirčiai“, – įsitikinęs V.Dambrauskas.
Pasivaikščiojimas po laiptinę Kaune ir rytinį Paryžių
Vienas iš pirmųjų projektu „Neatšaukti atidarymai“ susidomėjo Algimantas Barzdžius, fotomenininkas iš Kauno. Per autoriaus veiklos dešimtmečius jo fotoobjektyvu užfiksuotas akimirkas apžiūrinėjo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio ekspozicijų salių lankytojai.
A.Barzdžius bendraminčiams atvėrė dvi parodas: romantikus kviečia paganyti akis po meilės sostinę Paryžių tokį, koks jis būna bundant rytmečiui, o aštresnių pojūčių mėgėjams siūlo pasižvalgyti į nuotraukose įamžintus kėdainiečio parkūrininko triukus.
Pastarąją ekspoziciją pavadinimu „Be kliūčių“ karantino metu fotografas atidarė savo gyvenamo daugiabučio namo laiptinėje, dvyliktame aukšte.
„Parodos gali būti organizuojamos visur. Bet kur. Netgi laiptinėje. Paroda „Be kliūčių“ iš tiesų yra be kliūčių. Minimalistinė, nedidelė. Dvyliktame aukšte. Kad kaimynams būtų linksmiau. Kadangi nebesimatome, norėjosi, kad bent pro šalį praeidami kaimynai matytų, kuo kiti žmonės gyvena. O aš renkuosi likti namuose“, – kalbėjo fotografas iš istorinės laikinosios sostinės.
Niekada nebebūsime tokie patys, kokie buvome anksčiau.
A.Barzdžius neabejoja, kad šiuo slogiu metu savo kūrybos vaisių nederėtų laikyti stalčiuose – dalijimasis jais turi ypatingą reikšmę:
„Grožį atskleisti kartais pasiseka lengvai ir iškart, kartais – labai sunkiai, o būna, kad nepavyksta apskritai. Tačiau kuomet pavyksta – kodėl gi nepasidalinti tuo grožiu su kitais? Juolab dabar, kai parodų salės užrakintos, kai žmonės sunerimę, sudirgę, nežinioje.“
Viliasi, jog tapsime stipresni
Bendraminčiams antrino ir uteniškis tapytojas Laimonas Šmergelis, „Neatšauktuose atidarymuose“ pristatęs parodą „Pasipuošę“.
Autorinėje L.Šmergelio parodoje – tuzinas aliejiniais dažais ant drobės tapytų paveikslų.
„Dalijamės tuo, kas gera, kas šviesu. Mene įžvelgiu optimizmą, ir iš esmės visi menininkai yra optimistai, kadangi sukuria iš nieko. Taigi galime sėdėti namuose ir tuo užsiimti. Svarbiausia, kad liga nepultų“, – pabrėžė L.Šmergelis.
Tapytojo manymu, „Neatšaukti atidarymai“ – tinkama terpė susipažinti su daugybe kuriančių lietuvių ir paremti vienas kitą:
„Šis projektas – puiki proga visiems susipažinti su kūrėjais ir jų darbais. Net ir patiems menininkams. Nemanau, kad visi esame susipažinę su visų kūryba. Ir optimizmo ieškoti, semtis. Žmonės juk kūrė, dirbo, tačiau atšaukė atidarymus net tolimiausiuose kraštuose.
Viskas sustojo, merdi, neaišku, kada atsigaus, o ir atsigavus nežinia, ar kam nors labai rūpės menas. Žmonės netenka darbų, verslų, tad jų galvos ir mintys kitais dalykais bus užimtos. O didžiąją kūrėjų bendruomenės dalį maitina jų kūryba. Padariniai stipriai pasijus.
Mums šiuo metu reikia susikaupimo, drausmės ir atsakomybės. Supraskim pagaliau, kad viskas be galo trapu, menkiausias nematomas priešas gali viską sunaikinti. Tačiau nepulkime į paniką, apatiją. Tikėkime, kad viskas greitai baigsis, o mes tapsime tik stipresni.“
Akustinė muzika – visai Lietuvai iš terasos
Apatijai nepasiduoti, viltį išlaikyti, laiką, priverstinai leidžiamą namuose, naujiems savęs ir supančios aplinkos atradimams išnaudoti taip pat stengiasi muzikantai Ramūnas ir Aušra Difartai.
Susidomėję naująja menininkus buriančia virtualia erdve, jiedu su visa Lietuva pasidalijo savos kūrybos akustine daina.
„Mums irgi teko atšaukti suplanuotus pavasario turo koncertus. Susižavėję projekto „Neatšaukti atidarymai“ idėja palaikyti kuriančius žmones, nusprendėme ir patys pasidalinti prasminga dovana – akustine muzika tautiečiams į namus tiesiai iš mūsų namų terasos. Ir kitų žmonių kūrybos vaisiais džiaugiuosi – esu nustebusi, kiek daug Lietuvoje turime be galo talentingų žmonių“, – nuostabos neslėpė A.Difartė.
Manė auginantys „tiksliuką“ – apsigavo
Virtualių parodų rengimu socialiniame tinkle susidomėjo prie profesionalių menininkų besiderinanti jaunoji karta. Vienas iš jos atstovų – palangiškis Kasparas Jasas.
Parodos gali būti organizuojamos visur. Bet kur. Netgi laiptinėje.
Dešimtmetis berniukas projekte eksponuoja nuotaikingų pūkuotų akrilinių keturkojų kolekciją.
„Kūrybiškumu jis trykšta nuo mažumės. Pradžioje vienas pats šeimynai įkūnydavo kelių skirtingų personažų spektaklius. Vėliau iš rankų nepaleisdavo popieriaus lapų ir markerių, o pastaraisiais metais – drobių, teptukų ir aliejinių dažų buteliukų. Menininkų šeimoje turime, matyt, Kasparas tuos genus ir susirinko, tačiau jis vienintelis į meną linkti pradėjo taip anksti ir ryškiai.
TAIP PAT SKAITYKITE: 10-mečio Kasparo darbus graibsto pripažinti menininkai: „Gal kada mano kūryba vadinsis „kaspadžizmas“
Pradžioje mokykloje jam labai gerai sekėsi matematika, sportavo, džiaugiausi, kad pagaliau šeimoje turime tiksliuką. Pasirodo, klydau“, – 15min pasakojo jaunojo kūrėjo iš pajūrio, jau dalyvavusio ne tik grupinėse, bet ir surengusio keletą personalinių parodų, mama Atėnė Jasaitė.
Kalbai pasisukus apie meną – „vaduojasi“ iš introvertiškumo
Ne paslaptis, kad didelė dalis kūrėjų – introvertai, iš stiprių išgyvenimų tyloje kuriantys pasauliui nepaprastą grožį. Ne išimtis – ir ketvirtokas dailininkas K.Jasas: iš prigimties uždaras berniukas stebuklingai atsiveria prakalbęs apie savo kūrinius.
„Kasparas dalyvavo keliose televizijos laidose. Jį, ko gero, motyvuoja tai, kad kalbama apie jo kūrinius, kad jaučia atgalinį ryšį, – svarstė A.Jasaitė. – Sūnus į piešimą žvelgia kaip į kasdienį ritualą. Žavisi šiuolaikiniu menu, daugiausia – užsienio kūrėjais, tačiau ir tarp lietuvių menininkų yra susiradęs bičiulių. Bendraminčių paragintas Kasparas nusprendė savo kūryba pasidalinti su visa Lietuva. Šauni iniciatyva.“
Svarbios pamokos, kurios kainuos labai brangiai
Meniškos prigimties žmones dėl koronaviruso susiklosčiusi situacija, iššaukusi pasaulinį sąstingį, uždarė tarp keturių sienų. Tačiau polėkis kurti – nesustabdomas: aktyvių lietuvių talento vaisius apžiūrėti galima socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Neatšaukti atidarymai“.
Projekto iniciatorius, šiaulietis menininkas V.Dambrauskas 15min skaitytojams pasiuntė dar vieną svarbią žinutę:
„Niekada nebebūsime tokie patys, kokie buvome anksčiau. Labai daug kas keičiasi žmogiškumo sąvokose, nesuprantami dalykai vyksta Italijos, Ispanijos ligoninėse, kuriose žmonės guli tiesiog ant grindų, nes palatų ir lovų neužtenka, o gydytojas turi nuspręsti, kuris gyvens, o kuris – ne. Jeigu gydytojų ir vaistų anksčiau pakako visiems, dabar jau trūksta šalyse, kurios yra išsivystę demokratijos, kultūros lopšiai.
Mano draugai, gyvenantys Italijoje, rašo, kad jų tradicijos eiti į miestą, apsikabinti bičiulius, su jais gerti kavą kinta. Mes turėsim daug ką pakeisti, prisitaikyti, išliksime šaltesni ir atsargesni, įtaresni.
Gerai tai, kad daug ko atsisakysim. Juk buvom „persiryję“ visko, netikri, falšyvi, pernelyg susitelkę į išorę. Egzistuoti žmogus galėjo net būdamas visiškai tuščias viduje, tik išoriškai atitikdamas kažkokius standartus. Manau, kad nuo šiol taip nebus. Po šių „pamokų“ mes būsime tikresni. Tačiau grįžimo į tikrumą kainą mokėsim didelę.“
