Klausimas
Buvau sudaręs tarpininkavimo sutartį su nekilnojamojo turto bendrove dėl buto pardavimo, kuriai buvau įsipareigojęs sumokėti tarpininkavimo mokestį nuo buto pardavimo kainos. Pasibaigus tarpininkavimo sutarčiai, pardaviau savo butą pirkėjui už mažesnę kainą negu pardavinėjo tarpininkas. Tai sužinojusi nekilnojamojo turto bendrovė reikalauja manęs sumokėti komisinius nuo pardavimo sumos, argumentuodama, kad šis pirkėjas dar tarpininkavimo sutarties galiojimo metu buvo kreipęsis dėl mano buto pirkimo, tačiau nesutarus dėl pardavimo kainos sandoris nebuvo sudarytas.
Ar teisėtas yra nekilnojamojo turto bendrovės reikalavimas sumokėti komisinius, jei pardavimas įvyko, kai sutartis su bendrove jau buvo pasibaigusi?
15min GYVENIMAS skaitytojas
Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ teisininkė Monika Jakutavičiūtė.
Vadovaujantis kasacinio teismo išaiškinimais tarpininkavimo paslaugų sutartis yra laikoma viena paslaugų sutarčių, kuria pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.716 straipsnio 1 dalį „viena šalis (paslaugų teikėjas) įsipareigoja pagal kitos šalies (kliento) užsakymą suteikti klientui tam tikras nematerialaus pobūdžio (intelektines) ar kitokias paslaugas, nesusijusias su materialaus objekto sukūrimu (atlikti tam tikrus veiksmus arba vykdyti tam tikrą veiklą), o klientas įsipareigoja už suteiktas paslaugas sumokėti“.
Pateiktoje situacijoje su nekilnojamojo turto bendrove sudarytos tarpininkavimo paslaugų sutarties dalykas – nekilnojamojo turto bendrovės, kaip profesionalo, paslaugos surandant asmeniui nekilnojamojo turto pirkėją. Sudarydamas šią sutartį jūs siekėte per nekilnojamojo turto bendrovę parduoti savo butą už nekilnojamojo turto bendrovės pasiūlytą sumą, o nekilnojamojo turto bendrovė – už atitinkamą atlyginimą, tai yra už tarpininkavimo mokestį nuo buto pardavimo kainos, suteikti paslaugą – surasti pirkėją, kuris nupirktų nekilnojamąjį turtą už numatytą kainą.
Pagal tokio pobūdžio tarpininkavimo paslaugų sutartis atlyginimas mokamas už nekilnojamojo turto bendrovės suteiktas paslaugas, surandant galimus pirkėjus. Be to, kas paminėta teisės doktrinoje, taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad paslaugų teikimo sutarties dalyko išskirtinis požymis yra tai, kad paslaugos teikėjas negali garantuoti, jog paslaugų sutartis bus įvykdyta.
Analizuojamu atveju pažymėtina tai, kad iki tarpininkavimo sutarties termino pabaigos nekilnojamojo turto bendrovė įsipareigojimo neįvykdė, tai yra buto pirkėjo už sutartyje nurodytą kainą nesurado. Taigi darytina išvada, kad tarpininkavimo paslaugų sutartis tarp asmens ir nekilnojamojo turto bendrovės iš esmės liko neįvykdyta. Todėl pagrindo reikalauti komisinio atlyginimo vėliau, tai yra negaliojant sutarčiai, buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo su pirkėju atveju, nekilnojamojo turto bendrovė neturėtų.
Taip pat, vadovaujantis CK 6.193-6.195 straipsniais, pažymėtina tai, kad esant ginčui dėl sutarties turinio ir jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas reikšmingas aplinkybes.
Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Susiklosčius pateiktoms aplinkybėms, atsižvelgiama turėtų būti į tai, ar asmuo turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad tarpininkavimo sutartis su nekilnojamojo turto bendrove yra pasibaigusi, o sutarčiai pasibaigus – turėjo teisę nekilnojamąjį turtą pardavinėti pats.
Be to, pažymėtina tai, kad remiantis pateiktomis aplinkybėmis nekilnojamojo turto bendrovė savo prievolių pagal sutartį, jai pasibaigus, daugiau nebevykdė, netarpininkavo jums sudarant pirkimo-pardavimo sutartį po tarpininkavimo sutarties pasibaigimo. Todėl, kaip ir nebūtų pagrindo manyti, kad nekilnojamojo turto bendrovė turi teisę į tarpininkavimo mokestį nuo buto pardavimo kainos.
Apie variantą, kad nekilnojamojo turto bendrovė pateiktomis aplinkybėmis turėtų teisę į komisinius, būtų galima svarstyti tuomet, jeigu nekilnojamojo turto bendrovė apie asmens norą bei siūlymą pirkti jūsų butą už mažesnę nei tarpininkavimo sutartyje numatyta kainą, dar galiojant tarpininkavimo sutarčiai, būtų informavusi jus, tačiau iš pateiktų duomenų tokios informacijos nėra. Taigi darytina išvada, kad nekilnojamojo turto bendrovė neturėtų teisės į komisinius.
Pateikta informacija yra bendro pobūdžio (neanalizavus konkrečių dokumentų, atsižvelgiant tik į pateiktą klausimą). Dėl detalios teisinės konsultacijos galima kreiptis į advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ teisininkus, tel.: +370 37 403 888.
Klausimus teisininkui siųskite adresu gyvenimas@15min.lt.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.
