Klausimas
Ar galioja ranka rašytas ir parašais patvirtintas paskolos raštelis? Čia tuo atveju, kai nenorima tvirtinti pas notarą. Koks tokio popieriaus teisinis „likimas“? Ar jis ko nors vertas? Ar gali paskolos raštelį pasirašyti kaimynai, giminės, šeimos nariai?
Skaitytoja A.
Atsako „Jankauskas ir partneriai advokato profesinė bendrija“ advokato padėjėja Sandra Stankevičienė, besispecializuojanti paveldėjimo ir šeimos, skolų išieškojimo teisinių santykių klausimais
Paminėtina, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 str. 3 dalyje yra numatyta, kad rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Tačiau to paties straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
Paminėtina, kad CK 1.93 str. numatytos įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pasekmės: įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Taigi tuo atveju, jei paskolos rašteliu paskolinsite daugiau kaip 3 000 eurų, teisine prasme jis bus negaliojantis, t. y. jo pagrindu negalėsite reikalauti teisme skolos priteisimo, jis taps tik vienu iš įrodymų, kuriais įrodinėsite skolos suteikimą, ir toks raštelis negarantuos, kad teismas priteis skolą jums iš skolininko, nes jūs turėsite pareigą įrodyti kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis bendra tvarka.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad paskolos raštelius gali pasirašyti ir kaimynai, giminės, šeimos nariai, tačiau jiems galioja tie patys reikalavimai dėl sandorių formos, t. y. jeigu paskolos suma viršija tris tūkstančius eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos.
Paminėtina, jog šeimos nariams sudarant paskolos sandorius, turint įsipareigojimų ir kitiems asmenims (kreditoriams), galioja CK 6.67 str. 1 d. nesąžiningo prezumpcija, t. y. laikoma, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas sudarė sandorį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais.
TAIP PAT SKAITYKITE: Teisininkas atsako. Prekių ir dovanų grąžinimas – ką privalu žinoti kiekvienam
Detaliau paaiškinant, tuo atveju, kai asmuo turi neįvykdytų prievolių kreditoriams ir pasirašo skolos raštelius su šeimos nariais, tai laikoma, kad šio asmens kreditoriai ginčydami tokius paskolos šeimos nariams suteikimus neprivalo įrodinėti, kad skolininkas skolos nesuteikė – būtent asmuo, kuris pasirašė skolos raštelį su savo sutuoktiniu, vaikais, tėvais ar kitais artimaisiais giminaičiais turi pareigą įrodyti, kad turėjo/galėjo tokią sumą pinigų paskolinti (paskolino), o paskolos gavėjas pinigus gavo.
Šiame kontekste, paminėtina, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įsigaliojo Civilinio kodekso ir Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymų pakeitimai. Pakeitimai susiję tik su viena nauja taisykle – tam tikrus sandorius, kurie anksčiau buvo sudaromi paprasta rašytine forma, nuo šiol turės tvirtinti notaras.
Paskolos sutartys iki 600 eurų sudaromos bet kokia forma, nuo 600 iki 3 000 eurų – rašytine forma (ranka pasirašytas ir parašais patvirtintas skolos raštelis), o jei suma didesnė nei 3 000 eurų – notarine forma. Pabrėžtina jog, notarinė forma taikoma tik sutartims, pagal kurias perduodami grynieji pinigai. Jei sutartyje numatyta, jog pinigai pervedami bankiniu pavedimu ar kitu būdu, išskyrus grynuosius pinigus, tokiai paskolos sutarčiai, kai suma didesnė nei 3 000 eurų, taikomi tik rašytinės formos reikalavimai.
Jeigu paskolos suma viršija 3 000 eurų ir šis sandoris yra vykdomas grynaisiais pinigais, paskolos sutartis turi būti notarinės formos. Notarinės formos reikalavimas nėra taikomas kreditavimo sutartims ir vartojimo kredito sutartims. Remiantis CK 6.881 str. 1 d., kreditavimo sutartį gali sudaryti tik specialus subjektas, t. y. kreditoriumi gali būti tik bankas ar kita kredito įstaiga. Kreditavimo sutartis privalo būti rašytinės formos, todėl notarinės formos reikalavimas joms nėra taikomas neatsižvelgiant į paskolos sumą.
Priklausomai nuo paskolos sumos galimi trys variantai įtvirtinti: vekseliu, paskolos sutartimi arba skolos rašteliu, tai būtų patvirtinimas, kad pinigų iš tikrųjų paskolinote. Turint vekselį dėl skolos susigrąžinimo į teismą kreiptis nereikia, užtenka kreiptis į notarą, kad būtų atliktas vykdomąsis įrašas, ir priverstinį išieškojimą jau gali vykdyti antstolis. Pabrėžtina, kad vekselis turi būti notarinės formos, kai jo suma yra didesnė nei 3 000 eurų. Jeigu pagal skolos raštelį skolininkas neatsiskaito, tuomet kreditorius gali kreiptis į teismą dėl skolos priteisimo bendra tvarka. Kuomet teismas priteis skolą, tik tuomet jau galima kreiptis į antstolį dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko.
Kai norima užfiksuoti skolinius įsipareigojimus tarp draugų, kaimynų ar pažįstamų, vietoj skolos raštelio siūlytina pasirašyti paprastąjį vekselį. Jeigu pinigai negrąžinami sutartu laiku, vekselis padeda išvengti bylinėjimosi procedūrų ir teismo išlaidų, o skolos raštelis viso labo yra tik vienas iš įrodymų, patvirtinančių, kad skolininkas skolingas.
Be to, skolos raštelis taip pat turi atitikti tam tikrus reikalavimus, kuriuos ne visi žino. Skolos raštelyje turi būti nurodytos ne tik paskolos sąlygos, bet ir patvirtinta, kad paskolos davėjas sumokėjo paskolos gavėjui pinigus raštelio pasirašymo dieną. Vekselį, kaip ir skolos raštelį, galima ranka surašyti ant paprasto popieriaus lapo – svarbiausia, kad jame būtų visi septyni rekvizitai, kuriuos įtvirtina Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymo 77 straipsnis, tai: a) žodžiai “paprastasis vekselis”; b) besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą; c) mokėjimo terminas; d) mokėjimo vieta; e) asmens pavardė, kuriam turi būti sumokėta; f) vekselio išrašymo vieta ir data; g) paprastąjį vekselį išrašiusio asmens (vekselio davėjo) parašas.
TAIP PAT SKAITYKITE: Teisininkas atsako. „Ar galima prisiteisti didesnius alimentus vaikui, pagerėjus buvusio sutuoktinio turtinei padėčiai?“
Tik reikėtų nepamiršti, kad suėjus vekselio apmokėjimo terminui būtina laikytis įstatyme numatytų procedūrų ir eigos, terminų. Jei suėjus vekselio apmokėjimo terminui nesilaikysite vekseliui nustatytos tvarkos ir/ar terminų, vekselis gali prarasti savo teisinę vekselio reikšmę ir tapti paprastu skolos rašteliu, todėl pasirašant vekselį reikėtų iškart detaliai pasidomėti apie jo pateikimo apmokėjimui tvarką, terminus ir kt.
Tais atvejais, kai įstatymas nenurodo privalomumo kreiptis pas notarą, bet žmogus abejoja ir jam pakanka teisinių žinių tokiam sandoriui sudaryti, jis visuomet gali kreiptis į notarą, kuris yra valstybės įgaliotas asmuo, privalantis užtikrinti, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Tik notarui yra numatyta pareiga, tvirtinant sandorį, išaiškinti sandorio šalims jo esmę ir pasekmes bei įvertinti sandorio atitikimą įstatymų reikalavimams.
Ką kiekvienu atveju rinktis: skolos raštelį, paskolos sutartį ar vekselį yra šalių susitarimo reikalas, tačiau būtina atsižvelgti į paskolos sumą ir nepamiršti įstatyme reikalaujamos notarinės formos tam tikriems sandoriams siekiant ateityje išvengti sunkumų išieškant skolą iš skolininko. Kartu reikėtų nepamiršti, jog skolinant galima numatyti ir reikalavimo užtikrinimo priemones (kaip turto įkeitimas, laidavimas ir pan.).
Pateikiamas teisinis komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija.
Dėl detalesnės informacijos ir individualių teisinių konsultacijų galite kreiptis: sandra.stankeviciene@jankauskas.eu, jankauskas.eu
Klausimus teisininkui siųskite adresu ji24.lt@ji24.lt.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.
