Klausimas
Sveiki, norėčiau gauti informacijos. Mirus mamai ir palikus turtą, aš pasirašiau turto atsisakymą ir perleidau tėvui, bet šiuo metu tėvas gyvena su kita moterimi, bet jie nėra susituokę, kartu jau 10 metų. Noriu paklausti, ar jai priklauso kažkiek turto gyvenant su mano tėvu?
15min GYVENIMAS skaitytoja
Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ teisininkė Monika Jakutavičiūtė.
Sutuoktinių turtiniai teisiniai santykiai reglamentuojami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK ) III knygoje numatytomis šeimos teisės normomis. Tuo tarpu sugyventinių turtinių santykių šeimos teisės normos nereglamentuoja, tai reiškia, kad nesusituokę, tačiau gyvenantys kartu asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams, todėl tokių asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kas reiškia, kad jų turtiniai klausimai sprendžiami vadovaujantis bendrosiomis nuosavybės teisę reglamentuojančiomis teisės normomis.
Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, kad įprastai, kai sugyventinis įgyja turto savo vardu, tas turtas ir yra laikomas jo asmenine nuosavybe. Tačiau, atkreiptinas dėmesys į tai, kad sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį įgyjant ar sukuriant turtą, vis dėlto turi teisę teismine tvarka įrodinėti, kad turtas, įgytas jiems gyvenant kartu, yra bendroji dalinė nuosavybė, ir prašyti teismo nustatyti jiems priklausančias dalis.
Kitaip tariant, sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, teisme gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei bus įrodyta, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių, tai yra iš bendrų lėšų ir bendrai naudojamas.
Kasacinis teismas nuosekliai aiškina, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas/įsigijimas gali būti pakankamu pagrindu pripažinti tokių asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sutarties sudarymo ir bendro turto sukūrimo net ir nesant rašytinės sutarties. Tai, jog turtas formaliai yra registruotas kaip vieno iš asmenų asmeninė nuosavybė, nekliudo tokio turto pripažinti bendrai sukurtu jungtinėje veikloje. Teismai yra nustatę daugybę kriterijų, kuriuos turi įrodyti pareiškėjas, prašantis jį pripažinti bendrasavininkiu.
Pagrindinis jų – įrodymai, kad toks asmuo savo darbu ar savo asmeninėmis ar bendromis lėšomis prisidėjo prie tokio turto sukūrimo ar įsigijimo. Teismai kiekvienu kartu gyvenančių nesusituokusių asmenų turtinio ginčo atveju vertina ir sprendžia, ar egzistavo asmenų susitarimas vesti bendrą ūkį ir veikti jungtinėje veikloje, sukuriant bendrą turtą bei dalijantis bendras išlaidas. Teismų praktikoje, nustatant jungtinės veiklos santykių suformavimo faktą, vertinamos tokios aplinkybės kaip ilgas bendras gyvenimas kartu, tokių asmenų bendrų poreikių tenkinimas iš bendrų ir asmeninių lėšų, bendri vaikai, bendri finansiniai įsipareigojimai ir panašiai.
Taigi, esant skaitytojo nurodytoms aplinkybėms, t. y. asmeniui gyvenant su sugyventine ir priėmus palikimą, palikimu įgytas turtas yra laikomas jo asmenine nuosavybe, kas reiškia, kad sugyventinė į šį turtą savaime jokių teisių neturi. Asmens palikimu įgytas turtas galėtų būti pripažintas sugyventinių bendrąja daline nuosavybe tik tuo atveju, jei sugyventinė įrodytų, jog prisidėjo prie įgyto turto pagerinimo ar išlaikymo. Pavyzdžiui, sugyventiniui palikimu įgijus butą, tokie įrodymai galėtų būti buto remonto, pirktų baldų išlaidas patvirtinantys dokumentai ar sumokėtų mokesčių už komunalines paslaugas kvitai.
Pažymėtina, jog skaitytojo atskleistoje situacijoje nėra aptartos visos aplinkybės, galinčios turėti reikšmę pasirenkant konkretų teisinį situacijos sprendimo būdą, todėl ši teisinė konsultacija nelaikytina individualiai pritaikoma nurodytai situacijai. Dėl individualios konsultacijos ir/ar situacijos maloniai prašome kreiptis.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.
