Klausimas
Susitarusi su broliu, padovanojau jam savo gyvenamąjį namą. Iki sudarant dovanojimo sandorį, su broliu žodžiu buvome aptarę, kad padovanotas namas iš tiesų liks man ir aš liksiu gyventi jame.
Tačiau nepraėjus nė metams po dovanojimo sutarties sudarymo, brolis ėmėsi keldinti mane iš mano vienintelės gyvenamosios vietos, taip nesilaikydamas duoto žodžio.
Be to, nors ir anksčiau brolis manimi rūpinosi ir teikė visokeriopą pagalbą, tačiau, vos tik man padovanojus namą, ėmė elgtis priešingai – manimi nebesirūpina.
Ar yra galimybė atgauti padovanotą namą iš brolio?
15min skaitytoja
Į klausimą atsako „Jankauskas ir partneriai“ advokato padėjėjas Marius Bakanauskas
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis, sandoriai gali būti niekiniai arba nuginčijami. Niekinis yra toks sandoris, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, kitaip tariant, niekiniu sandoriu laikomas toks sandoris, kurį draudžia įstatymai. Ir nors šalys niekinį sandorį, sudaromą raštu, gali pasirašyti, tačiau teisinės reikšmės toks šalių patvirtinimas neturi. Niekiniai sandoriai teismo sprendimu nėra pripažįstami negaliojančiais.
Tuo tarpu nuginčijamas sandoris nelaikomas niekiniu ir yra galiojantis iki tol, kol teismas nepriims sprendimo pripažinti tokį sandorį negaliojančiu. Teismas pripažinti sandorio negaliojančiu savo iniciatyva negali, todėl suinteresuotasis asmuo, kuris mano, jog ginčijamas sandoris pažeidžia jo teises, su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis į tesimą.
Jei nekilnojamojo turto dovanojimo sandoris buvo sudaromas tik formaliai, t. y. dėl kokių nors priežasčių sandorio šalys, dovanojant nekilnojamąjį turtą, siekė sukurti tik išorinį tam tikrų teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pabaigos vaizdą, tačiau po namo dovanojimo sandorio faktinės aplinkybės realiai nepasikeitė (pavyzdžiui, asmuo, kuris padovanojo namą, liko gyventi tame pačiame name ir su padovanotu turtu tvarkėsi taip, kaip iki kol turtas nebuvo padovanotas), tuomet pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.86 straipsnį teismas tokį sandorį galėtų pripažinti tariamuoju (apsimestiniu) ir negaliojančiu bei taikyti restituciją.
Esama situacijų, panašių į nurodytą skaitytojos klausime, kai dovanojant nekilnojamąjį turtą, konkrečiai, gyvenamąsias patalpas, sandorio šalys susitaria, jog dovanojimo sutartimi perleidus turtą, tas, kuris turtą padovanojo kitam asmeniui, ir toliau liks gyventi padovanotose gyvenamosiose patalpose.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.467 straipsnį sandorio šalims paliekama galimybė susitarti dėl tam tikros sąlygos. Jeigu apdovanotasis nevykdo dovanojimo sutartyje nustatytos sąlygos, tai dovanotojas teismo tvarka turi teisę reikalauti, kad sąlyga būtų įvykdyta arba kad būtų panaikinta sutartis ir turtas grąžintas. Tačiau, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.469 straipsnio 2 dalies nuostatas, kurios numato, kad dovanojant nekilnojamąjį turtą, sandoris įforminamas rašytine notarinės formos dovanojimo sutartimi, tokia sąlyga turėtų būti užtvirtinama ne tik žodiniu, bet ir rašytiniu susitarimu. Pažymėtina, jog nekilnojamojo turto dovanojimo sandorio atitinkamai neįforminus, t. y. nesudarius rašytinės notarinės sutarties, jis būtų laikomas niekiniu ir tada negaliotų.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnyje yra numatyta dovanotojo teisė kreiptis į teismą dėl dovanojimo panaikinimo. Šiuo atveju nekilnojamojo turto dovanojimo sandoris gali būti ginčijamas teisme pareiškiant ieškinį dėl dovanojimo sandorio nuginčijamo ir pripažinimo negaliojančiu, jei, atsižvelgiant į dovanos pobūdį, dovanojimo sutarties šalių asmenines savybes ir jų tarpusavio santykius, apdovanotasis atlieka prieš dovanotoją tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnyje nėra nurodyta, kurie apdovanotojo veiksmai laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, jog geros moralės kriterijus yra kultūringo, teisingo žmogaus minimalus gėrio, blogio, teisingumo, pareigos, padorumo suvokimas. Teismų praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog jei sandorio šalis sieja kraujo giminystė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsnis), kuri yra ne tik teisinis, bet ir moraliniu požiūriu reikšmingas ryšys, tai moralinės giminaičių pareigos suponuoja tarpusavio pagarbą, pagal galimybes – savitarpio paramą ir globą.
Aptariamu atveju daiktas – namas sesers buvo dovanotas broliui, t. y. dovanotojui ir apdovanotajam esant artimiems giminaičiams, taip pat padovanotas namas yra neįgalios sesers gyvenamoji vieta, todėl manytina, jog šios aplinkybės galėtų būti laikomos svarbiomis sprendžiant ginčą dėl dovanojimo sandorio panaikinimo. Būtina atkreipti dėmesį, jog Respublikos civilinio kodekso 6.472 straipsnyje numatytais pagrindais reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą.
Pažymėtina, jog skaitytojos atskleistoje situacijoje nėra aptartos visos aplinkybės, galinčios turėti reikšmę pasirenkant konkretų teisinį situacijos sprendimo būdą, todėl ši teisinė konsultacija nelaikytina individualiai pritaikoma nurodytai situacijai.
Dėl individualios konsultacijos ir/ar situacijos maloniai prašome kreiptis jankauskas.eu.
Klausimus teisininkui siųskite adresu gyvenimas@15min.lt.
Daugiau aktualių temų rasite skiltyje „Teisininkas atsako“.
