Klausimas
Kaimynas daugiabučio namo kieme bei laiptinėje įsirengė vaizdo stebėjimo kameras. Aš ir mano šeima, kiti kaimynai jaučiamės nejaukiai nuolat stebimi ir filmuojami kaimyno, kameros taip pat nukreiptos ir į daugiabučio namo vaikų žaidimo aikštelę, neaišku, kam naudoja minėtą medžiagą. Noriu paklausti, ar kaimynas, be kitų daugiabučio namo gyventojų sutikimo, turėjo tam teisę? Kaip priversti jį pašalinti kameras, jei geruoju susitarti nepavyksta?
Atsako advokatų profesinės bendrijos „Jankauskas ir partneriai“ advokato padėjėja Sandra Stankevičienė
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.22 str. numato, jog fizinio asmens nuotrauka (jos dalis), portretas ar kitas atvaizdas gali būti atgaminami, parduodami, demonstruojami, spausdinami, taip pat pats asmuo gali būti fotografuojamas tik jo sutikimu. Teisę į fizinio asmens privataus gyvenimo neliečiamybę garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartija, kiti Lietuvos Respublikos įstatymai (CK 2.23 straipsnis, Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas).
Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Konstitucijos 22 straipsnyje yra įtvirtintas žmogaus privataus gyvenimo neliečiamumas.
Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Žmogaus teisė į privatumą nėra absoliuti.
Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei jų esmė; yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas).
CK 2.23 straipsnio, reglamentuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas; privataus gyvenimo pažeidimu laikomas neteisėtas įėjimas į asmens gyvenamąsias ir kitokias patalpas, aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens stebėjimas ir pan. (straipsnio 2 dalis); 4 dalyje nurodyta, kad asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 19 str. 2 d. numato, jog draudžiama įrengti ir eksploatuoti vaizdo stebėjimo priemones, kad į jų stebėjimo lauką patektų gyvenamoji patalpa ir (arba) jai priklausanti privati teritorija ar įėjimas į ją, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Taigi, pats kamerų įrengimas tose vietose, kur draudžiama vykdyti vaizdo stebėjimą, yra taipogi draudžiamas.
Dėl galimų asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo pažeidimų galima kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (daugiau informacijos kaip pateikti skundą, galite rasti paspaudę ant nuorodos https://www.ada.lt/go.php/Skundu-nagrinejimas378) ir/ar teismą.
Aktualu pažymėti, jog Vilniaus apylinkės teismas 2016 m. spalio 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-18326-872/2016 priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė, kad komercinių patalpų, esančių daugiabutyje name, savininkas, be gyventojų sutikimo įrengęs net aštuonias vaizdo stebėjimo kameras, pažeidė savo kaimynų teisę į privatumą ir nusprendė įpareigoti kameras įrengusį asmenį pašalinti visas vaizdo stebėjimo kameras nuo namo, lauko sienų ir namo laiptinėje ir uždrausti atsakovui be išankstinio raštiško visų namo gyventojų vienbalsio sutikimo įrengti vaizdo stebėjimo kameras ant bet kurių namo sienų ar namo viduje.
Atsižvelgiant į Jūsų nurodytas aplinkybes bei remiantis naujausia Lietuvos teismų praktika analogiškais atvejais, manytina, kad šiuo atveju, kaimynas, be daugiabučio namo gyventojų sutikimo įsirengdamas vaizdo stebėjimo kameras, galėjo pažeisti Jūsų ir kitų kaimynų teisę į privatumą ir siekiant apginti galimai pažeistas teises, Jums siūlytina kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir/ar teismą.
Daugiau aktualių klausimų juridinėmis temomis rasite skiltyje „Teisininkas atsako“. Klausimus siųskite adresu ji24.lt @ji24.lt.
