Iliustracijomis siekia įkvėpti moteris
Teklė Ūla savo istoriją vadina gan tradicine, kadangi užaugo menininkų šeimoje ir pati nusprendė pasukti šiuo keliu. Nors moteris įgijusi tekstilės meno ir dizaino bakalaurą, šiuo metu visą savo dėmesį skiria grafiniam dizainui bei iliustracijų kūrimui.
„Mano abu tėvai tapytojai, tad nuo vaikystės domėjausi kūryba. Visada mėgau piešti – taip kur kas lengviau išreikšti mintis nei kalbant ar rašant“, – pasakoja T.Ū.Pužauskaitė-Jakučionė.
Nors Teklės Ūlos tėvai menininkai, šie ne itin apsidžiaugė išgirdę dukros norą sukti tokiu pačiu keliu. Mama net bandė merginą atkalbėti, tačiau Teklė Ūla buvo pasiryžusi pabandyti.
„Kai kurį laiką nepiešdavau, atrodo, net rankas pradėdavo niežėti. Neįsivaizdavau kitokio kelio kaip tik kūrybinio. Žinoma, kai esi jaunas, būni šiek tiek užsisvajojęs, galvoji, kad viskas bus gerai, ką nors sugalvosi. Realybė yra šiek tiek kitokia, – juokiasi T.Ū.Pužauskaitė-Jakučionė. – Tačiau savo sprendimo nesigailiu, nors turiu įdėti daug darbo ir pastangų.“
Laisvai samdoma iliustratore dirbanti Teklė Ūla savo kuriamą dizainą (jos instagramo paskyrą rasite ČIA) apibūdina kaip žaismingus, kūrybinius darbus, kuriuos įkvepia jos patirti išgyvenimai, istorijos ir tai, kas pačiai tuo metu yra aktualu.
Menininkės iliustracijose vaizduojamos moterys, dažnai būna apsinuoginusios, įvairių kūno formų, turi plaukelių ant kojų.
„Kai pradėjau piešti, apie tokias temas buvo kalbama santūriau. Dar šiandien susiduriu su situacijomis, kai galerijos nenori mano darbų, nes jie per daug atviri, nepriimtini visuomenei, – neslepia T.Ū.Pužauskaitė-Jakučionė.
– Man norisi vaizduoti moterį tokią, kokia ji yra – kad ir plaukuotomis kojomis, pilvuku. Nusiskuti kojas, bet plaukeliai vienas du ir atauga. Nėra taip, jog tris dienas vaikštai švelniomis kojomis. Aš net juokauju, kad nusiskutu ir po 15 minučių vėl pilna plaukų.“
Teklės Ūlos iliustracijos neretai yra pavadinamos feministinėmis, menininkė tokios etiketės nesikrato ir sutinka, jog to įžvelgti galima.
„Piešiniais, istorijomis noriu įkvėpti moteris labiau mylėti save. Aš pati mokausi mylėti savo kūną ir priimti jį tokį, koks yra, o ne sukurtą visuomenės, panašų kaip žurnalų viršeliuose – liekną, visada pasitempusį. Man moterys turi būti deivės, pasitikinčios savimi, tačiau kartu kasdieniškos, kad ir riebaluotais plaukais“, – atskleidžia T.Ū.Pužauskaitė-Jakučionė.
Man moterys turi būti deivės, pasitikinčios savimi, tačiau kartu kasdieniškos, kad ir riebaluotais plaukais.
Mintis savo iliustracijomis transliuoti tokią žinią Teklei Ūlai kilo supratus, kad su ja pačia jaunystėje niekas tokiomis temomis nekalbėjo. Menininkė neslepia augusi susikausčiusioje visuomenėje, kurioje kone visos temos buvo tabu.
„Augau aplinkoje, kur turėjai būti tobula – jei bent kiek priaugi svorio, jau blogai, esi per stora. Man pačiai vėliau reikėjo daug mokytis, nes nuolat buvau apsupta lieknų, gražių merginų, jaučiau nepasitenkinimą savimi. Laimė, kad nesusirgau valgymo sutrikimų ligomis“, – atvirai sako T.Ū.Pužauskaitė-Jakučionė.
Iliustracijų kūrimas prilygsta meditacijai
Vis dėlto pati brangiausia širdžiai iliustracija Teklei Ūlai yra ne apie moterų meilę savo kūnui – merginai prieš akis iškyla piešinys, kuriame ji atspindėjo patirtas emocijas netekus augintinio.
„Turėjau šunį ir jį teko užmigdyti, man reikėjo pačiai priimti sprendimus. Po kurio laiko sukūriau piešinį, iliustruodama kelerių metų periodą, kuriame matosi, kaip aš viską išgyvenau“, – pasakoja T.Ū.Pužauskaitė-Jakučionė.
Nors Teklė Ūla mielai visą savo dėmesį skirtų asmeniniams projektams, didžiąją jos laiko dalį atima klientų užsakymai.
„Būna bangomis – arba turi daug užsakymų ir nerandi laiko sau, arba jų nėra, gali skirti daugiau dėmesio kūrybai, bet tuomet imi jausti stresą, galvodama, kad galbūt visai nebebus užsakymų, o tai reiškia, jog neturėsiu pinigų pragyvenimui. Sukiesi tarsi užburtame rate, kadangi nuo streso kenčia kūryba, nebeturi idėjų“, – sako T.Ū.Pužauskaitė-Jakučionė.
Asmeniniai Teklės Ūlos darbai yra ryškūs ir spinduliuojantys moterų meilę savo kūnui, o atlikdama klientų užsakymus menininkė gali prisitaikyti prie jų pageidavimų. Tiesa, savo stiliaus ji stengiasi neprarasti.
„Turiu internetinę parduotuvę, kur žmonės gali įsigyti mano kūrinių. Kiti kreipiasi asmeniškai, nori, kad ką nors nupieščiau – tuomet dažniausiai sulaukiu pageidavimų. Labai priklauso nuo žmogaus, nes vieni turi aiškius norus, o kitiems viskas tinka ir jie tik duoda pradines gaires. Tačiau tokių, kurie visiškai pasitiki, labai nedaug“, – neslepia T.Ū.Pužauskaitė-Jakučionė.
Daugiausia Teklė Ūla iliustracijas kuria skaitmeniniu būdu, tačiau vis daugiau laiko stengiasi rasti ir tradicinei technikai – pavyzdžiui, tapybai.
„Mėgstu daryti kilimus – yra technika, kai specialia adata siuvinėji audinį, – pasakoja T.Ū.Pužauskaitė-Jakučionė. – Man patinka savo iliustracijas perteikti per skirtingas materijas, pavyzdžiui, keramiką. Svarbu, kad jos būtų ne tik skaitmeninėje erdvėje.“
Iliustracijų kūrimą meditacijai prilyginanti Teklė Ūla jas įgyvendinti užtrunka nuo valandos iki kelių dienų ar net savaičių. Viskas, anot jos, priklauso nuo to, kiek detalus piešinys yra.
„Ypač tapydama jaučiuosi tarsi medituodama, atsijungiu nuo visko. Kai piešiu skaitmeniniu būdu, reikia daugiau galvoti, – šypteli T.Ū.Pužauskaitė-Jakučionė. – Stengiuosi, kad asmeninė kūryba netaptų kančia ir darbu, nes tuomet imi strigti.“
Prabilusi apie ateitį, Teklė Ūla užsimena, kad norėtų surengti asmeninių parodų, tačiau kol kas šias svajones ji kiek atideda.
„Parodos vargina, joms reikia paruošti daug darbų, viską apgalvoti. Vėliau piešinių nėra, kur dėti, ypač, jei jie didesnio formato. Gaila, kai guli namie niekam nereikalingi, – sako T.Ū.Pužauskaitė-Jakučionė. – Šiuo metu bus pokyčių asmeniniame gyvenime, tad dabar labiau koncentruojuosi į tai.“
