Santuokoje mes jau 8-erius metus. Atrodo, tuokėmės iš meilės. Po dvejų metų gimė ir sūnus.
Vos tik mums susituokus vyras neteko darbo, o aš, tik ką baigusi studijas, jį susiradau. Vyro skolos ėmė augti, turėjo kreditų, tad aš tapau vienintele šeimos maitintoja.
Atrodo, nieko čia baisaus, juk pinigai nėra tokie svarbūs, viskas susitvarkys. Bet... Tvarkosi iki šiol.
Dabar nuomojamės butą, vyras dirba, aš – taip pat. Gaunu atostoginius, apmoku sąskaitas, dalį pinigų paduodu vyrui:
– Pasidėk, juk važiuosim prie jūros, prisidėsiu prie atostogų.
– Mums dar į parduotuvę reikia.
Apsiperkame, aš sumoku. Po kelių savaičių vėl parduotuvė. Ir vėl aš sumoku.
Noriu aplankyti mamą, tad jis pasisiūlo nuvežti:
– Aš čia tave vežu, o degalams tai tu man neduodi pinigų. Juk aš vienas išlaikau automobilį. Ar žinai kiek kainuoja draudimas ir degalai?
– O aš išlaikau visą mūsų šeimą: apmoku sąskaitas, nuomą, darželį, būrelius.
– O prie ko čia aš? Juk ir man pačiam reikia pinigų. Jei aš tau nuolat duosiu, kas man liks? Tegu tavo motina padeda.
Susibaram. Numetu pinigų degalams. Jis pasiima.
Bandau skirtis. Jis bando kartis... Ašaros, stresas, baimė... Turiu jį guosti:
– Atleisk, daugiau tavęs nepaliksiu, viskas bus gerai.
Vėl parduotuvė. Man pritrūksta, vyras sumoka.
– Kai turėsi, tai grąžinsi man.
– Bet juk mes šeima, galėtum ir tu apmokėti kažką.
– Ką? Išprotėjai? Aš ir taip neturiu pinigų, o jei dar tau duosiu, visai nieko neliks.
Taigi, taip ir gyvenam.
Nuolat jaučiu nuoskaudą dėl vyro šaltumo, dėl egoistiškumo, dėl jo skūpumo – nė karto nėra apmokėjęs sąskaitų, o maistui dažniausiai skolina iš algos. Visada šiuos pinigus jam turiu grąžinti, „nes pati prisiskolinau“...
TAIP PAT SKAITYKITE: Tikra istorija. „Kiekvienas žingsnis prie altoriaus buvo kupinas jaudulio ir meilės“
O kur deda savo pinigėlius? Nusiperka automobilį, susitvarko, persidažo, investuoja beveik visas savo santaupas ir... parduoda. Neseniai vėl iššvaistė pinigus, vėl taupo, rėkia, kad butui. Žinau, kad už jo turimus pinigus vėl bus nupirktas automobilis...
Prie jūros taip ir nenuvykom.
Artėja vaiko gimtadienis:
– Klausyk, atsimeni daviau tau pinigų, kad atostogoms turėtume. Kadangi nevažiavom, už tuos pinigus norėčiau vaikui gimtadienį žaidimų kambaryje padaryti.
– Ką? Tu ką išprotėjai, kokie pinigai? Jei davei, tai viskas jau. Juk netrauksiu iš savo taupyklės. Ne, tikrai neduosiu, pamiršk. Juk aš dėl jūsų stengiuosi, taupau, be to, man reikia išlaikyti automobilį, ar žinai kiek tas kainuoja?
– O man reik išlaikyti šeimą!
Vėl susipykstame. Vyras kelias naktis nenakvoja namie. Grįžęs aiškina, kad jam depresija, nes aš bloga žmona, nuolat jį spaudžiu ir reikalauju pinigų...
Atrodo, nieko čia baisaus, juk pinigai nėra tokie svarbūs, viskas susitvarkys.
Bet tvarkosi iki šiol... Ar baisiausia vyro egoizmas? Ne, baisiausia, kai suvokiu, kad čia MANO gyvenimas.
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai šešių universalių ir higieniškų valiklių rinkinį „Ace Ultra“.
„Ace Ultra“ – tai malonaus kvapo įvairių paviršių ir baltų audinių valikliai, puikiai šalinantys purvą ir nešvarumus. Valikliai yra papildyti nauja formule, tad itin efektyviai valo ir riebalus.
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimis ar skauduliais ir išlieti savo širdį?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
