Jį pirmą kartą pamačiau savo namuose. Tuo metu turėjau vaikiną, su kuriuo jis ir užsuko pas mane. Rokas – taip jį vadinsiu, mane apžavėjo savo išvaizda – tipiškas mano idealas.
Tuo metu su drauge pas mane gėrėme viskį ir kažkodėl puoliau jam tuo metu aiškinti neišaiškinamas peripetijas, mat jis buvo mano esamo vaikino sesers vaikinas, todėl išgėrusi išliejau jam visą neapykantą už Dovilę (jo merginą), kuri man buvo pripasakojusi įvairiausių subtilybių apie jų santykius.
Vakaras tuo ir baigėsi, kai jie abu išėjo iš mano namų. Bėgo laikas, aš negalėjau pamiršti jo tobulo veido. Ir nors kažkuri mano pusė buvo pradėjusi jo nekęsti, tačiau jis besąlygiškai mane traukė.
Susitikome dar kartą, tada nepatikau jam aš, nes, pasak jo, buvau labai pasipūtusi ir arogantiška. Nors iš tiesų aš tenorėjau pakelti savo kartelę prieš jį ir galbūt sudominti.
Taip pat skaitykite: Mokslininkė: normalu, kad mus traukia kiti žmonės, net jei santuokoje esame laimingi
Gyvenau savo įprastą gyvenimą ir toliau, kol vėl likimas pakišo dar vieną galimybę su juo susitikti. Buvo balandžio mėnuo, jo pabaiga, kiek pamenu, šiltas vakaras, ėjome pas vieną iš bendrų draugų pavakaroti prie laužo. Apsirengusi paprastai ir visiškai be makiažo aš jį pamačiau ir nustėrau vietoje, buvau įsitikinusi, kad vėl tarp mūsų užvirs karšta diskusija ir kažkuriam teks išeiti, bet...
Šypsena ir nekalti prisilietimai vis dažnėjo, žvilgsniai susitikdavo kas sekundę, nors abu buvome su antromis pusėmis, tuo metu jos liko nuošaly. Jo žvilgsnis mane persekiojo, mano kūnas nepaliaujamai tirpo nuo jo pasakojimų ir tuo metu staiga toptelėjo į galvą mintis: „Ką aš veikiu su Luku?!“ (tuo metu jis buvo mano vaikinas).
Grįžome namo. Nebegalėjau jo pakęsti – Lukas su kiekvienu savo ištartu žodžiu man tapo vis šlykštesnis, nors žinau, kad mane mylėjo be galo. Norėjau tuoj pat jį palikti, bet negalėjau, nes tada visiškai būčiau neturėjusi galimybės susitikti su Roku.
Bėgo laikas, dienos tapo įprastos, momentais nebegalvojau apie jį, bet likimas mėgo man siųsti išdaigas... Dar vienas lemtingas vakaras su juo.
Jau buvo rugsėjo mėnuo, būtent tuo metu vyko krepšinio rungtynės. Kadangi vakarus leisdavau viena, nusprendžiau pasiūlyti draugei atvažiuoti pas mane su vynu ir kartu pažiūrėti krepšinį. Ji sutiko.
Mįslingai iš mano galvos išgaravo tas momentas, kai Rokui parašiau žinutę ir pasikviečiau pas save lygiai taip pat, kaip ir draugei, pažiūrėti krepšinio – juk buvo gana daug mėnesių prabėgę, mes nebendravom.
Valio – sutiko ir jis! Tuo momentu aš negalvojau nieko, tik tai, kad laukia malonus vakaras. Visi trys sėdėjom ir žiūrėjom krepšinį, mes gurkšnojom vyną, jis alų, ir atvirkščiai.
Visą naktį praskambėjo mano telefonas – 128 praleisti skambučiai nuo Luko... Bijojau sugrįžti namo.
Draugė liko nuošaly, o mes pradėjom kalbėti apie viską, akys nespėjo gaudyti vienas kito, delnai prakaitavo, kūnas drebėjo – ir tik vienintelė mintis galvoje: „Kada tu po velnių, miela drauge, iš čia išeisi?“.
Ji susiprato, ir pagaliau mes likome dviese. Sėdėjome vienas šalia kito ir kalbėjome dar daugiau, diskusijos virė. Staiga pasibučiavome. Tuo metu mano kūne vyko nenusakomi dalykai, beprotiškai malonūs bučiniai mane apsupo, mano kūnas pasidavė jam, jis mane lietė, bučiavo, rengė, tiek nedaug trūko iki pasimylėjimo...
Ir staiga – skambutis į duris. Grįžo Lukas. Greitai atsiplėšėme vienas nuo kito, atsisėdome lyg niekur nieko, ir aš jį įleidau. Viskas, kaip įprastai, – jie pasisveikino, o aš negalėjau patikėti, kad jis nieko neįtaria.
Vakaras tęsėsi, sėdėjom visi ir šnekėjom, o mano ir Roko žvilgsniai provokavo vienas kitą, tad turėjau kažko imtis. Niekas kitas nešovė į galvą, kaip tik susipykti su Luku ir palikti namus. Būtent taip ir įvyko.
Rokas išėjo su manimi, pasakęs Lukui, kad tik nuvažiuos su manim išgerti, o aš sugrįšiu. Nuvykome į klubą, po jo – į viešbutį. Čia ir prasidėjo visas malonumas. Įvirtome į kambarį, kaip per filmus, tokie ištroškę vienas kito, kad net nepajutau, kaip dingo mano drabužiai...
Tai buvo tobuliausias seksas, kokį tik buvau kada nors patyrusi. Neapsakomai moteriška ir laisva jaučiausi su juo, dingo visi mano kompleksai, jaučiuosi mylima ir geidžiama. Mūsų meilės aktas truko kone visą naktį, buvo daug bučinių, aistros, kuri veržėsi pro kraštus, kūnas drebėjo. Mane užliejo pirmą kartą patirti orgazmai, neapsakomas jausmas, norėjau jo vis labiau.
Tą naktį dariau viską, ko buvau prisiekusi, kad nedarysiu, nieko jis neprašė, bet aš norėjau visko. Suteikę vienas kitam neapsakomą malonę, užmigome.
Taip pat skaitykite: Auksinės taisyklės, padėsiančios moteriai išlikti mylima ir geidžiama
Visą naktį praskambėjo mano telefonas – 128 praleisti skambučiai nuo Luko... Bijojau sugrįžti namo, bet mane išgelbėjo draugė, pasakiusi, kad likau pas ją.
Ta diena ėjo taip greitai, bet potyriai manęs nepaliko. Rokas man skambino, tuo momentu supratau, kad aš jį turėsiu.
Sugriovusi savo senuosius santykius su Luku, pasinėriau į draugystę su Roku, neapsakoma meilė mus sieja iki dabar, taip pat ir begalinis noras būti kartu, tik gaila, kad mūsų santykiai kupini pykčių.
Galbūt per daug greitai nėriau stačia galva į naujus santykius ir per greitai įsimylėjau, bet kad ir kaip būtų, esu laiminga ir turiu jam dėkoti už galimybę mylėti ir jaustis nuostabia moterimi.
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai Druskininkų „Snow Arenos“ kuponą dviem. Dėl prizo atsiėmimo rašykite adresu konkursai@ji24.lt.
„Snow Arena“ – vienas įdomiausių ir patraukliausių Druskininkų turizmo objektų, tai vienintelis visus metus veikiantis žiemos pramogų kompleksas Baltijos šalyse. Čia veikia uždaros ir atviros lauko trasos, skirtos kalnų slidinėjimui ir snieglenčių sportui. Taip pat visus metus lankytojai kviečiami pramogauti didžiausiose pasaulyje „Snow parko“ uždarosose trasose.
Arenoje pramogų suras visa šeima: slidinėjimo mokykla, slidinėjimo inventoriaus nuomos punktas, vaikų pramogų parkas, restoranai – viskas po vienu stogu!
Čia daugybė pramogų vaikams ir jaunimui – naktiniai slidinėjimai, vaikų snieglenčių stovyklos, tarptautinės slalomo varžybos ir ekstremalios varžybos baidarėmis kalnų slidinėjimui skirtoje trasoje.
Daugiau informacijos – snowarena.lt
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimis?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
