Sužavėjai mane savo nuoširdžia šypsena. Išdrįsau ir parašiau tau, taip ir pradėjome bendrauti.
Nepyk, bet aš nestuksensiu į uždarytas duris. Ir taip jau per daug savęs atidaviau, kad susigrąžinčiau tavo meilę.
Abiem buvo gera kartu, todėl viskas išaugo į rimtus santykius, buvome be galo laimingi, džiaugėmės kiekviena mums gyvenimo duota diena. Mūsų meilė buvo pavyzdys visiems, rodėme vienas kitam pagarbą, šiltus jausmus ir svarbiausia – daug dėmesio vienas kitam.
Apie nuostabią mūsų meilę rašė ir mokyklos laikraštukas, visi gėrėjosi... O mūsų meilė tik augo ir stiprėjo. Visada buvome šalia. Visur ir visada – vienas kito mintyse. Man buvai vaikinas lyg iš pasakos.
Tais metais aš jau turėjau baigti dvyliktą klasę, o tu buvai vienuoliktokas, kai sužinojau, jog mums gyvenimas atsiuntė stebuklą – kūdikį.
Tada viskas apsivertė aukštyn kojomis, tu pasikeitei. Tapai šaltas, abejingas, atšiaurus ir bejausmis. Suprantu, patyrei šoką – vis dėlto dar buvome jauni, bet tavo elgesys buvo toks, kokio ir didžiausiam priešui nelinkėčiau.
Laukdamasi vaikelio, dėl tavęs praradau pačias gražiausias nėštumo akimirkas, nepajutau to, ką turėtų jausti laiminga būsimoji mama. Elgeisi bjauriai, gėdijaisi manęs, buvai bejausmis.
Gimus mudviejų sūnui, tu net ligoninėje išlikai žiaurus ir neparodei džiaugsmo. Vėliau po truputį, atrodė, pradėjai keistis, tapai rūpestingesnis, kiek šiltesnis. Tačiau nutiko tai, ko bijojau visą gyvenimą, – pamilai kitą.
Su sūnumi tapome tau nebe svarbūs, kenčiau tavo pažeminimus, įžeidinėjimus, patyčias. Sūnus pradėjo neberūpėti. Visas dėmesys, laikas ir meilė buvo tik jai. Galiausiai nustojai su mumis sieti ir savo ateitį...
Nepaprastai skaudu, nes myliu be galo, bet tas tavo sukeltas skausmas buvo toks žiaurus, kad vargu ar sugebėsiu tau kada nors už tai atleisti, kad ir kaip norėčiau vėl būti su tavimi ir taip, kaip anksčiau, būti laiminga.
Žinau, kad manęs nebemyli, žinau, kad manęs nebelauki, žinau, kad po truputį tampame tau svetimi.
Nepyk, bet aš nestuksensiu į uždarytas duris. Ir taip jau per daug savęs atidaviau, kad susigrąžinčiau tavo meilę. Ir viskas buvo veltui. Rėkiau, pykau net įžeidinėjau, bet žinok viena – visada tai dariau nuoširdžiai ir iš meilės.
Davei man gerą gyvenimo pamoką – niekada nereikia per daug mylėti ir savęs atiduoti. Manau, ateis ta diena, kai ir mano gyvenime atsiras žmogus, kuris mylės mane ir sūnų. O tau tik padėkosiu, kad laiku išėjai iš mano gyvenimo.
Tik dabar pats viską prisimink. Ar pameni, ką kartu išgyvenome? Pagalvok ir nuspręsk, ar buvo verta pamiršti?
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai „C&D Style“ įsteigtą prizą: plaukų priežiūros rinkinį „Soin A La Racine“ (prizo vertė – 28 eur.).
Rinkinį sudaro:
- Švelnus stiprinamasis plaukų šampūnas Su rozmarinais, šalavijais, mėtomis, soja* ir dilgėlėmis (*sojos baltymų derivatyvas) – 250 ml;
- Švelnus stiprinamasis plaukų kondicionierius su rozmarinais, šalavijais ir mėtomis. Taip pat papildytas alyvuogių aliejumi, šis plaukų kondicionierius maitina plaukus, stiprina jų kapiliarinį pluoštą, pakvėpina juos gurmaniškomis natomis – 250 ml.
Daugiau grožio prekių ieškokite čia.
Dėl prizo atsiėmimo susisiekite su redakcija adresu konkursai@ji24.lt.
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimis ar skauduliais ir išlieti savo širdį?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
