Nenoriu rašyti tau „labas“, nes taip prasideda visi eiliniai laiškai, o šitas tikrai nepaprastas laiškelis tau, mano meile. Na, bent jau man tai nekasdieniškas laiškas. Širdyje tiek daug minčių, kurias trokštu tau išsakyti, bet nerandu tinkamų žodžių... Net nežinau, nuo ko pradėti.
Gal pirmiausia derėtų pasakyti, kad šiukšlių dėžė jau pilna sugadintų popieriaus lapų. Tai tikriausiai koks dvidešimtas laiškas, kurį pradedu. Vis tik dabar rašysiu taip, kaip išeis, nes tiesiog noriu išlieti savo širdį ir trokštu, kad tu mane suprastum.
Ar žinai, kodėl nesiseka išreikšti jausmų popieriuje? Todėl, kad jis neatsparus ugniai, liepsnoms, kurios dega mano neužgęstančioje širdyje. Dabar atrodo lyg siela atsiskirtų ir paliktų mano kūną...
Žinai, ką geriau pasakysiu? Aš beprotiškai tave MYLIU!!! Tiesiog kasdien keliuosi, einu, valgau, miegu ir kvėpuoju, o tavo veidas vis sukasi ir sukasi man prieš akis... Aš negaliu be tavęs, tu visada buvai, esi ir būsi mano gyvenimo žvaigždė, dėl kurios verta džiaugtis proga gyventi.
Kasnakt prabundu išpilta prakaito, nes sapnuoju tave, tas akutes, kurios visada taip ryškiai šviečia tik man, tavo rudus kvepiančius plaukus, kurie ir privertė mane pamesti dėl tavęs galvą, ir tavo šypseną... Jai apsakyti net pavarčius žodyną nerasčiau tinkamų žodžių, nes tokie mūsų kalboje dar nesukurti.
Dėl tavęs padaryčiau dar ne tiek. Galiu atsidaryti langą ir visa gerkle rėkti: „Aš myliu tave, Laurynai, patį nuostabiausią vaikiną Žemėje“. Ne ne Žemėje, o Visatoje, Galaktikoje. Galiu šaukti tol, kol prarasiu balsą.
Jei nori, galiu visą naktį pievoje skinti pienes ir ryte atvežti tau jų pilną sunkvežimį. Jei tik panorėtum, galėčiau vidury miesto centro sušokti polką arba su virve nušokti nuo televizijos bokšto (tu žinai, kaip aš bijau aukščio, bet padaryčiau tai dėl tavęs)...
Tiesiog nebežinau, kaip daugiau tą meilę tau įrodyti, nors tų būdų dar daug. Tokios begalinės meilės neištrins ir nenuskins niekas. Nereikia man nei oro, nei maisto, nei miego, nei pramogų, nei jausmų. Nereikia man nieko. Man reikia tik tavęs, nes man tu esi viskas.
Ir jeigu aš šiuo metu dūstu, ir jeigu esu alkana, ir jei esu išsekusi ar sušalusi, tai tik todėl, kad šalia manęs nėra tavęs, nes tik tavo prisilietimai mane sušildo, tik tavo bučiniai numalšina troškulį, tik tavo buvimas šalia man suteikia energijos.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Mano emigracijos kaina – savo šeimą palikau dėl narkomano“
Ir jei lig šiol dar esu gyva, tai tik todėl, kad gyvenu tau ir tik dėl tavęs myliu. Myliu tik tave. Pasiilgstu tavęs, brangusis. Pasiilgau, kaip žemė po ilgos alinančios ir šaltos žiemos pasiilgsta pavasario, kaip kurčiasis pasiilgsta paukščių čiulbėjimo, kaip aklasis – saulės šviesos.
Aš taip norėčiau pavogti tave iš savo sapnų, iš svajonių. Taip norėčiau tave stipriai apkabinti ir niekada nepaleisti. Kas yra Meilė tau? Tai susižavėjimas, geismas, tokie nuostabūs ir kartu šiurpūs dalykai, traukiantys kaip drugelius į ugnį. Tai pats tiksliausias apibūdinimas.
Kaip sunku yra išties mylėti, atiduodant savo sielą ir kūną tam, kurį myli. Meilė skiria valdovus ir vergus. Iš poros visuomet kažkas myli labiau ir aistringiau. Meilė niekad nebūna vienoda.
Jei tu girdi žvakės liepsną tamsoje, jei tu matai mano riksmą tyloje, tu mane myli. Aš taip myliu, aš myliu ne kūną, aš myliu sielą, kūno aš geidžiu, kaip geidžia kiekvienas žmogus.
Meilė gimdo tik grožį, nesvarbu, kokį – proto, dvasios ar kūno. Aš myliu tavo šaltesnes už pragarą ir mėlynesnes už dangų akis, nuostabią švelnią ir glotnią odą, dieviškas šypsenos duobutes.
Tikra istorija: Tikra istorija. „Mano gražuole raudonu paltu, aš visada tave mylėsiu“
Tos nuostabios, gundančios ir švelniai savo glamone žudančios rankos. Aš svajoju išbučiuoti kiekvieną tavo kūno milimetrą, aš noriu tave glamonėti, kai tu būsi šalia ir kai tau kalbėsiu žodžius, svaigesnius už vyną.
Tik nenustok būti šalia manęs, svaigink mane, parodyk man savo nuostabiai šaltas ir nuostabiai mėlynas akis, leisk man pasinerti į begalinę jų gilybę, leisk man paskęsti tavyje.
Tu duodi man sparnus ir pakeli į dangų. Tu kaip gėlė! Tavo grožis stelbia viską aplinkui, ir aš augu šalia tavęs, nes tavo širdis gimdo meilės vaisių, kaip gražiomis gėlėmis užaugusi žemė. Todėl tave myliu.
Tu jau viską pasiėmei, bet aš dar kai ką galiu tau padovanoti. Aš tau dovanoju savo sielos liepsną tamsoje, aš tau dovanoju savo riksmą tyloje, aš tau dovanoju savo meilę ir švelnumą. Mano dovanos užtektų visam pasauliui pravirkdyti. Aš tave myliu myliu myliu... Ir mano siela tampa gabalėliu tavęs.
Ta meilės idėja mane tiesiog užbūrė, pakerėjo, suteikė tikslą gyventi ir siekti. Ko siekti? Net pati nežinau, matyt, meilės. Aš nežinau, ką reiškia mylėti, net nenutuokiu, nes meilės niekas nėra matęs, tik žino, kad ji yra.
Aš tik jaučiu, kad noriu būti kartu visą likusį gyvenimą, visą amžinybę. Kaip rožė negali būti be saulės, taip ir aš – be tavęs.
Tu visada būsi mano gyvenimo meilė!
Su meile, Aušra
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centro įsteigtą prizą – visos dienos apsilankymą Druskininkų vandens parke suaugusiam asmeniui (vertė – 30,12 € / 104 Lt).
Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA – viskas viename: poilsis, sveikatingumas, gydymas ir pramogos.
Viešbutyje AQUA ilsėkitės su šeima, Druskininkų gydykloje išbandykite natūralių sveikatos šaltinių – purvo ir mineralinio vandens – poveikį, Druskininkų vandens parke pasiduokite gerų emocijų bangai ir pasilepinkite nemokamomis pirčių programomis.
www.aquapark.lt
Išgyvenote (ne)laimingą meilę, atsidūrėte painiame meilės trikampyje, su visomis smulkmenomis prisimenate kūdikio gimimą, o galbūt norite išpasakoti savo patirtą gyvenimo tragediją? Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu ji24.lt@zlg.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
