Mano ir Tomo istorija kiek kitokia. Joje nėra romantikos, meilės, gal net nėra ir skausmo. Likęs tik vis dar neatsakytas klausimas: ar tai tikrai nebuvo didžiausia mano klaida...
Su Tomu susipažinau per draugės gimtadienį. Vos įėjus į namų vidų, dėmesį patraukė jo kiek arogantiška laikysena ir nepaprastas patrauklumas. Jis žinojo, kad yra geidžiamas, sėkmingas vyras, o mane tai labiausiai ir suerzino.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Mūsų meilę primins man sudžiūvę rožių žiedai“
Tą vakarą jis jautėsi tarsi tos šventės karalius, laidė nešvankius juokelius, citavo žymius rašytojus ir ekonomines naujienas. Merginos tiesiog alpo nuo jo skvarbaus žvilgsnio, o aš tiesiog sprogau iš pasiutimo.
– Ak, jei tik nebūčiau ištekėjusi... Tomas galėtų daryti su manimi ką tik nori, – sušnabždėjo draugė, krisdama ant sofos šalia manęs.
– Rimtai? Jis? Nemanau, kad jis toks geras, koks dedasi, – pavarčiau akis.
– Nagi, tu tik pavydi. Esu įsitikinusi, kad pati norėtum su juo pasilinksminti, – nusijuokė draugė.
– Nebūk bjauri! Net jei jis būtų paskutinis vyras Žemėje, aš niekada su juo nemiegočiau...
– O aš net labai norėčiau, net jei ir nebūtum paskutinė moteris Žemėje, – netikėtai mūsų pokalbį nutraukė Tomas.
Nors tą vakarą su juo į kalbas per daug nesileidau, bet praėjus vos porai savaičių, mes buvome kartu. Tai nebuvo įprasti, normalūs santykiai. Tas variantas man netiko, ir jis tai gana greitai sužinojo.
Nebuvau iš tų merginų, kurios norėjo šeimos, vaikų ir laimingo gyvenimo. Nuo pat mažens turėjau gyvenimo planą ir net neketinau nuo jo nukrypti.
Planavau viską ir visuomet. Net mūsų susitikimai būdavo suplanuoti ir įtraukti į mūsų abiejų dienotvarkę. Išgirdęs, ko iš jo noriu, jis neprieštaravo.
Kita vertus, joks vyras nepyktų, jei mergina siūlytų tik naktis kartu ir vieną kitą vakarienę mieste – jokio suvaržymo, atsiskaitymų ar romantikos. Ji ir nebuvo man prie širdies, na, o jis mėgavosi savo laisve.
Visa tai truko pusmetį, iki to lemtingo ryto...
Pabudau dar saulei neprašvitus. Sunkiai ir vangiai iškišusi ranką iš patalų, susiradau besimėtantį telefoną. Laikrodis rodė 6.21 val.
Mintyse pasvarsčiau, kas geriau – dar kelios minutės lovoje ar 9 minutėmis ilgesnis pasimėgavimas rytine kava. Pasirinkusi kavą, gana greitai išsiritau iš lovos. Kūną apgaubė nemaloni vėsuma.
Patyliukais pradėjau rinktis savo daiktus ir mintyse dėliotis, kuriuos darbus turiu nuveikti per dieną.
– Kodėl tu visada tokia ankstyva? – paklausė Tomas, besirangydamas lovoje.
– Prikėliau? Nepyk, noriu dar nuvažiuoti iki buto, turiu persirengti ir pasiimti pora daiktų.
– Persikelk čia, nereikės važinėti.
– Ką? – nustėrau ir atsisukau į jį.
– Kodėl ne? Nuo čia centras arčiau, be to, nereikės nuomos mokėti, – nusišypsojo Tomas ir paglostė sau krūtinę.
– Nenusišnekėk. Mūsų draugai net nežino, kad mes kartu, o tu kalbi apie gyvenimą kartu. Na, jau ne, aš tavo sugyventine nebūsiu, – suburbėjau aš ir lyg niekur nieko toliau skubėjau rinktis daiktus.
– Tai tekėk už manęs. Ir draugai sužinos, ir sugyventine nereikės būti, – Tomas gana patogiai įsitaisė lovoje ir įsistebeilijo į mane.
– Pff, juokauji? – nusijuokiau.
– Ne, kalbu visiškai rimtai.
– Tomai, mano plane santuokos nėra dar bent penkerius metus, – sustojusi žiūrėjau į jį. Negalėjau net patikėti, kad mes kalbam apie tokius dalykus. Atrodė, jog aiškinamės, kur eisim vakarieniauti.
– Žinau, kad tai nėra gražus pasipiršimas, – jis pasislinko per lovą, priartėdamas arčiau manęs. – Bet kodėl ne? Juk nebūtina tuoktis iškart, galim būti susižiedavę metus ar dvejus, kaip panorėsi, – Tomas glostė man ranką ir įdėmiai žiūrėjo man į veidą, o man kojos linko iš netikėtumo, kad jis kalba rimtai.
– Aš nesu ta mergina, su kuria tu norėtum šeimos. Aš nenoriu vaikų, šuns ir namo už miesto, – purčiau galvą, vildamasi, kad jis pasakys, jog tai tik nevykęs pokštas.
– Man vaikų ir nereikia. Aš to nenoriu. Aš noriu tavęs. Čia, visada. O ne porą naktų per savaitę, kai turi mažiau darbo. Jei tai padės man tave gauti, tai noriu tave vesti, – šyptelėjo Tomas ir vis dar atrodė neįtikėtinai pasitikintis savimi.
– Ne, tu pats nesupranti, ką kalbi...
Tas pokalbis truko ilgai. Tą dieną pavėlavau į darbą, o vakare, po darbo, važiavau pirkti vyno, kad nuraminčiau sielvartą.
Negalėjau net patikėti, kad mes kalbam apie tokius dalykus. Atrodė, jog aiškinamės, kur eisim vakarieniauti.
Iki šiol nemaniau, kad tai buvo išsiskyrimas, net nebuvau tikra, kad tai buvo meilė.
Tuo metu, man tokie santykiai buvo parankūs, o ką iš tikrųjų jautė jis, visai nerūpėjo. Ilgai jo vengiau, nesimačiau su bendrais draugais, kad netyčia nesutikčiau jo, o jis ir nesistengė manęs susirasti.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Mano meilė perrišta skausmingo laukimo ir gedulo juosta“
Praktiškai po metų į pašto dėžutę gavau laišką. Tai buvo kvietimas į jo vestuves. Vis dėlto jis išties norėjo santuokos, vaikų, šeimos. Jam to reikėjo.
Pamačiusi kvietimą į jo vestuves, ilgai jaučiau apmaudą – juk ten galėjo būti mano vardas. Mano kvietimas. Mano vestuvės. Mano Tomas.
Dažnai guodžiu save, kad ne vien aš kalta. Galbūt jis per greitai mane paleido, leido išeiti. Per greitai mane pamiršo. Jis neieškojo manęs. Galiausiai, nebuvau jam tiek reikalinga ir svarbi, kad jis palauktų...
Tik va, ko jis turėjo laukti, aš ir pati nežinau.
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai visos dienos apsilankymą Druskininkų vandens parke suaugusiam asmeniui (vertė – 30 €/103,59 Lt).
Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA – viskas viename: poilsis, sveikatingumas, gydymas ir pramogos. Viešbutyje AQUA ilsėkitės su šeima, Druskininkų gydykloje išbandykite natūralių sveikatos šaltinių – purvo ir mineralinio vandens – poveikį, Druskininkų vandens parke pasiduokite gerų emocijų bangai ir pasilepinkite nemokamomis pirčių programomis.
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimis?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
