Galbūt mano istorija pasirodys tokia pati, kaip ir daugelio kitų, bet man ji tokia vienintelė... Tai istorija apie paauglišką meilę, kurios baigtis nulėmė trijų žmonių likimus.
Taigi, viskas prasidėjo, kai man buvo vos penkiolika. Jis buvo vyresnis vos metais, tad, galima sakyti, abu buvom vaikai. Mus siejo daug kas bendro: abu užaugę gana sunkiomis aplinkybėmis, nepatyrę tėviškos meilės kabinomės vienas į kitą. Atrodo, tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio, ir abu aklai tikėjom, kad ji tęsis iki gyvenimo galo... Deja.
Taip pat skaitykite: Santykių ekspertai pataria: kaip nepritraukti netikusių vyrų?
Su juo praleidau 10 savo brangių jaunystės metų. Buvo visko: nuklydimų į kairę, barnių, ašarų ir saldžių susitaikymų. Buvau jauna ir kvaila. Tikėjau, kad savo meile ir atsidavimu galiu pakeisti kitą žmogų. Nesupratau, kad to per maža.
Nuo pat draugystės pradžios jis buvo linkęs išgerti. Nesureikšminau to. Kol buvom tik jis ir aš, galėjau su tuo susitaikyti. Kai jis keldavo prieš mane ranką, kentėjau, nes buvom tik jis ir aš. Kai jis susidomėdavo kita, aš tyliai laukdavau, nes žinojau, kad sugrįš. Jis visada sugrįždavo. O aš visada jį priimdavau.
Kai jis susidomėdavo kita, aš tyliai laukdavau, nes žinojau, kad sugrįš. Jis visada sugrįždavo.
Dabar, kai žvelgiu į praeitį, apgailestauju, kad galėjau bent perpus mylėti save taip, kaip mylėjau jį. Gailiuosi dėl daug ko. Gailiuosi, kad negerbiau savęs, gailiuosi, kad patys gražiausi jausmai buvo atiduoti žmogui, kuriam jie nieko nereiškė. Bet yra viena dovana, už kurią jam būsiu dėkinga amžinai – tai mano sūnus. Mano ir Jo.
Kaip jau sakiau, kol buvo tik Jis ir Aš, galėjau iškęsti ir atleisti viską, bet kai į pasaulį atėjo mano mažas stebuklas, aš supratau viena – kad iš dviejų meilių turiu pasirinkti vieną – vyrą, kurį myliu visa širdimi, arba sūnų, dėl kurio galiu gyvybę paaukoti.
Net nedvejodama pasirinkau sūnų. Žinojau, kad negaliu jo auginti tokio žmogaus, koks yra jo tėvas, aplinkoje. Noriu sukurti jam gyvenimą be smurto, melo, girtuoklysčių.
Tą dieną, kai sūnaus tėvą mačiau paskutinį kartą, net nepagalvojau, kad jo nebematysiu. Su sūnum išvykom trumpų atostogų, iš kurių negrįžom į senąjį gyvenimą. Naująjį pradėjom tik Aš ir Jis – mano sūnus.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Liko jaukiausi prisiminimai, kuriuos kada nors papasakosiu savo dukrai“
Nuo mano paskutinio žvilgsnio, šypsenos ir bučinio, skirto sūnaus tėvui, praėjo jau penkeri metai. Nesigailiu sprendimo skirtis, tik širdyje vis dar nepadėtas taškas. Ir galbūt niekad nebus padėtas. Mano jausmai niekur nedingo. Jie vis dar rusena, bet dėl savo sūnelio gerovės niekad neleisiu šiai meilei įsiliepsnoti iš naujo.
Galbūt mano istorija ir mano pasirinkimas bus padrąsinimas kitoms moterims, o galbūt tik lengvas skaitalas prie kavos, bet man ši istorija tokia vienintelė.
Brangios moterys, nebijokit rinktis, nes gyvenimas visada duoda daugiau nei vieną kelią...
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai „L'occitane“ įsteigtą prizą – pavasariu ir svaiginančiais aromatais alsuojantį vyšnių žiedų duetą. Rinkinį sudaro:
Vyšnių žiedų dušo želė (250 ml)
Vyšnių žiedų kūno losjonas (250 ml)
Rinkinio kaina: 37,07 € / 128,00 Lt
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimis?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
