„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai
2015 05 10

Tikra istorija. „Grįžau į namus, kuriuose manęs laukė jau vienu mylimu žmogumi mažiau“

Mylimo žmogaus netektis sukrečia, išmuša pagrindą iš po kojų. Tarsi atima dalį savasties, palieka skaudžią tuštumą širdyje ir tylų klausimą: kaip ištverti ilgesį?... Siūlome paskaityti portalo skaitytojos istoriją.
Liūdna mergina
Liūdna mergina / „Fotolia“ nuotr.

Taip, tėti, tai aš...

Atėjau atsiprašyti.

Pasakyti tai, ko anksčiau niekada nesu Tau sakiusi – atleidžiu ir myliu.

Žinai, seniau bandžiau įsivaizduoti savo reakciją – kas bus, kai sužinosiu, jog netekau vieno iš artimiausių savo žmonių. Dar būdama maža, kažkodėl bandžiau savotiškai būti pasirengusi skausmui, kuris manęs dar laukia, tik nesuvokiau, kad niekada jam nebūsiu tinkamai pasiruošusi...

Ir po daugelio metų suskambo tas lemtingas skambutis, kuris apvertė mano pasaulį – švelniai tariant išmušė žemę iš po kojų, atėmė dalį gyvybės, savasties...

Tą akimirką pamenu taip, tarsi viskas būtų įvykę vakar. Akimirkai man sustojo širdis (nors dabar atrodo, kad truko visą amžinybę, kol ji vėl pradėjo plakti), akys nustojo mirksėjusios, rankos jau nebelaikė telefono, o kažkur, atrodo, labai toli, aidėjo tylus, vos girdimas balsas, klausiantis: „Ar supranti, ką sakau? Vaikeli, ar dar girdi mane..?“.

Tiesą pasakius, po to nebepamenu nieko. Nežinau, kaip ir su kuo grįžau namo. Į namus, kuriuose manęs laukė jau vienu mylimu žmogumi mažiau, nežinau, kokios būsenos kroviausi daiktus ir važiavau į tą vietą, kurioje gimiau ir augau, kur vadinau Tave tėčiu...

Nežinau, kokią mane pasitiko šeima ir net kaip aš tuo metu jaučiausi bei kaip tvardžiausi. O gal nesitvardžiau..?

Tuščia. Tarsi to nė nebūtų buvę. Liko tik ta akimirka. Ta akimirka, nulėmusi visą mano ateitį, – tiesiog taip paprastai ją atėmusi. Atėmusi iš manęs viską ir tuo pačiu nieko. Tik išplėšusi širdį ir ją kažkur palikusi. Tik tiek. Tą baisiausią akimirką prisiminsiu dar ilgai...

Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Mūsų meilę primins man sudžiūvę rožių žiedai“

Žinai, nuo tada mano gyvenimas keitėsi radikaliai. Gatvėse pradėjau matyti Tavo veidą. Pradėjau vis dažniau painioti nepažįstamus žmones su Tavimi. Pradėjau sapnuoti Tave. Tik po kelių mėnesių sugebėjau nebeverkti, vos tik pagalvojusi apie tokį paprastą žodį „tėtis“.

Nustojau verkusi ilgam. Dėl to, ko netekau. Ką praradau. Dėl to, ką išsinešei kartu su savimi. Dievui pasižadėjau, kad šiame pasaulyje verksiu tik dėl vieno vyro – Tavęs, Tėti. Praėjo daugiau nei metai, o savo pažado aš vis dar laikausi...

Kad jau kalbu atvirai...

Nežinau, ar atleidau, jog nebuvai su manimi. Jog nemokei, kaip reikia gyventi, bet išmokei, kaip kartais galima bijoti gyvenimo.

Nežinau, ar atleidau, kad nedavei suprasti, ką reiškia užmigti ant tėviško peties. Kad neišmokei vairuoti mašinos. Kad palikai mane.

Žinau, kas yra nusižeminimas ir skausmas. Žinau, kas yra pyktis ir užsispyrimas. 

Nežinau, ar atleidau, kad niekada neišgirdau iš Tavęs žodžio „myliu“. Ar atleidau už tai, jog nepriglaudei šaltais žiemos vakarais.

Nežinau, ar atleidau už tai, kad mažo vaiko akyse sugadinai supratimą apie namų šilumą ir... meilę... Et, tas naivus tikėjimas... Kodėl reikėjo šitaip teršti mažo vaiko širdį ir prisiminimus?

Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Dėkoju tau už skaudžią gyvenimo pamoką“

Tėti, nepaisant viso to... Ačiū. Tik Tavo dėka išmokau kiekvieną kartą grįžus namo mamai ne tik pasakyti „Labas“ ir „Ačiū“, bet ir „Myliu Tave“...

Išmokau mylėti nesavanaudiška, nieko nereikalaujančia iš kitų, meile. Žinau, kas yra nusižeminimas ir skausmas. Žinau, kas yra pyktis ir užsispyrimas. Žinau, kas yra bemiegės naktys ir iš siaubo virpanti širdis. Žinau tai ir daug daugiau. Tačiau svarbiausia, kad aš MYLIU ir žadu mylėti AMŽINAI. Išmokau vertinti mylimą žmogų ir jo buvimą šalia.

Ir žinai... niekada Tau to nesakiau, bet man trūksta Tavęs. Ir labai, labai Tavęs pasiilgau.


Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai 30 € / 103,59 Lt vertės kuponą apsilankymui Druskininkų „Snow Arenoje“.

Archyvo nuotr./Pramogos „Snow Arenoje“
Archyvo nuotr./Pramogos „Snow Arenoje“

„Snow Arena“ – vienas įdomiausių ir patraukliausių Druskininkų turizmo objektų, tai vienintelis visus metus veikiantis žiemos pramogų kompleksas Baltijos šalyse. Čia veikia uždaros ir atviros lauko trasos, skirtos kalnų slidinėjimui ir snieglenčių sportui. Taip pat visus metus lankytojai kviečiami pramogauti didžiausiose pasaulyje „Snow parko“ uždarosose trasose.

Arenoje pramogų suras visa šeima: slidinėjimo mokykla, slidinėjimo inventoriaus nuomos punktas, vaikų pramogų parkas, restoranai – viskas po vienu stogu! Čia daugybė pramogų vaikams ir jaunimui – naktiniai slidinėjimai, vaikų snieglenčių stovyklos, tarptautinės slalomo varžybos ir ekstremalios varžybos baidarėmis kalnų slidinėjimui skirtoje trasoje.

Daugiau informacijos: snowarena.lt


Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimis?

Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.

Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.

P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs