Susipažinome mes per aklą pasimatymą, net ne mūsų pasimatymą – turėjau susitikti su jo draugu. Kad būtų drąsiau, aš atėjau su dviem draugėmis, o jis – su dviem draugais.
Nepasakyčiau, kad manasis kompanjonas, su kuriuo telefonu bendravome apie pusmetį, man paliko įspūdį. Telefonu jis buvo kalbesnis, o ir nuotrauka jo nelabai atitiko realybę.
Taip jau išėjo, kad tą vakarą daugiau bendravau ne su tuo, kuris paskyrė pasimatymą, o su jo draugu. Tai buvo smagus vaikinukas, nors ir visai ne mano skonio, bet bendrą kalbą radome labai greitai.
Pasimatymas baigėsi, berniukams laikas į namus, o mums – į lovas. Atsisveikinom, ir tikrai jau neturėjau minčių daugiau nė su vienu bendrauti, pamaniau, kad tai tiesiog nauja, niekuo neišsiskirianti pažintis.
Vis tik po poros dienų gaunu žinutę iš savo to vakaro pokalbių draugo – siūlo nulėkti kavos. Pamanau, kodėl gi ne, ir pasiduodu intrigai. Lekiam kavos. Visą dieną praleidžiame drauge, be galo smagiai su daug juoko ir įspūdžių.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „9 pažinties metai, arba Kaip mes tapome daugiau nei draugai“
Laikas atsisveikinti ir jis mane pabučiuoja... Net pati nesuvokiau, kodėl pradėjo man linkti kojos. Parskrendu namo lyg ant sparnų.
„O ne, susižavėjau!“, – pamanau, bet nesiruošiu tam priešintis.
Kitos kelios savaites – tiesiog tobulos: daugybė bučinių, prisilietimų, intymumo. Jis tobulas visame kame, jis tampa tobulas mano akyse. Ir štai ateina suvokimas, kad tobulų nebūna...
Pasirodo, jis turi draugę – jau ne vieneri metai jie kartu. Ir štai mano kojos vėl linksta, tik šįkart jau žinau kodėl – nes žemė slysta iš po kojų. Atsisveikinu gražiai, be scenų. Mums ne pakeliui – meilužė nebūsiu. Nors, iš tiesų viduje plyštu iš skausmo...
Ir vis tik jis nepasiduoda. Tariamai su drauge išsiskyrė, mat viskas jau ir taip byrėjo, – anksčiau ar vėliau būtų taip atsitikę. O aš kvaila, – patikiu juo.
Jis grįžta. Mes ne pora, mums tiesiog gera kartu. Bet jei taip gera, tai kas trukdo kažkam rimčiau? Kažkas trukdė.
Po savaitės praneša, kad išvyksta padirbėti porai mėnesių į užsienį, pažada dažnai rašyti ir skambinti. Patikiu ir laukiu. Deja, per tuos mėnesius nesulaukiu jokių žinių, nesulaukiu jokių žinių ištisus metus.
Gyvenu savo gyvenimą toliau, retkarčiais prisimindama tas akimirkas kartu, nuo kurių ir dabar sukasi galva...
Po daugiau nei metų skambutis sudrumsčia mano ramybę. Jis nori susitikti. Pametu galvą ir lekiu į jo glėbį – vėl pažadai nedingti, daug svajonių, daug atgimusių jausmų jam – tam mano jau ne tobulam žmogui. Pamirštu visas nuoskaudas ir tikiu juo. Deja, vėl be reikalo. Jis dingsta. Ir vėl. Tik ši kartą man lengviau, nes giliai širdyje to tikėjausi, tik gal ne taip greitai.
Viskas kaip užburta – metai tylos, ir kompiuterio ekrane vėl sušmėžuoja jo žinutė. Jokio virpuliuko, tik nusivylimas. Bendraujam. Jis užsienyje – turėjo bėdų su lošimu, pabėgo iš Lietuvos, kamuoja jį depresija.
Kartais susirašom, lyg ir žada grįžti rudenį, tęsti mokslus. Smagu. Palinkiu sėkmės ir padrąsinu dėl šio žingsnio.
Po poros dienų išgirstu beldimą į duris. Atidarau – stovi jis. Ir vėl linksta kojos. Staigmena, niekam nieko nesakęs – grįžo. Nesureikšminu, paplepam dešimt minučių ir išvažiuoja.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Ačiū, kad pagaliau mane palikai“
Savaitę po jo grįžimo nebendravom visai. Ir vėl kvietimas kavos. Ir vėl sutinku. Ir vėl viskas iš pradžių – ir vėl jį įsileidau, vėl prisirišau, vėl kažką jaučiu...
Ar mes pora? Nežinau. Kalbėjom apie tai. Mums tiesiog gera kartu, bet kiek ilgai? Ar jis išeis?
Deja, išeis. Vėl išeis. O ar aš vis dar jo lauksiu, ar vis dar links kojos vien nuo jo buvimo šalia? Tai parodys tik laikas...
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai Druskininkų „Snow Arenos“ kuponą dviem.
„Snow Arena“ – vienas įdomiausių ir patraukliausių Druskininkų turizmo objektų, tai vienintelis visus metus veikiantis žiemos pramogų kompleksas Baltijos šalyse. Čia veikia uždaros ir atviros lauko trasos, skirtos kalnų slidinėjimui ir snieglenčių sportui. Taip pat visus metus lankytojai kviečiami pramogauti didžiausiose pasaulyje „Snow parko“ uždarosose trasose.
Arenoje pramogų suras visa šeima: slidinėjimo mokykla, slidinėjimo inventoriaus nuomos punktas, vaikų pramogų parkas, restoranai – viskas po vienu stogu! Čia daugybė pramogų vaikams ir jaunimui – naktiniai slidinėjimai, vaikų snieglenčių stovyklos, tarptautinės slalomo varžybos ir ekstremalios varžybos baidarėmis kalnų slidinėjimui skirtoje trasoje.
Daugiau informacijos – snowarena.lt
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimis?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
