Laikas nesustabdomas, bet kartu ir cikliškas. Laiko rodyklė bėga sukdama ratus, tačiau vis atsiduria toje pačioje pozicijoje. Štai praėjo lygiai metai nuo mūsų išsiskyrimo. Atrodo, kad šiuo laikotarpiu dažniau sugrįžta prisiminimai ir mintys apie mus, ta pati rodyklė skaudžiai nori brėžti laiko vingį ant vis dar neužgijusių žaizdų. Svarstau, ar daug kas pasikeitė per šį laiką? Ar išmokau Tavęs nebemylėti?
Prieš keletą dienų atšvenčiau savo dvidešimt penktąjį gimtadienį. Kelias dienas prieš jį nejučiomis svarsčiau, ar sulauksiu bent trumpos žinutės iš Tavęs: „Vikute, sveikinu tave“. Tačiau...
Jau ilgą laiką nežinau, kaip Tu gyveni, kaip Tau sekasi, nežinau, ar bent trumpam kada nors pagalvoji apie mane, ar bent sapnuose mane sutinki. O mano pasąmonė žaidžia su sapnais, kurie beveik kas naktį dar sujungia mus, blaško įvairiuose siužetuose, tarsi vis vaidintumėme naujame filme, kur nejuntamos jėgos nori ir vėl mus sujungti.
Mes dažnai juokėmės vienas iš kito, kad esame be galo skirtingi, bet tiesiog nemokame gyventi atskirai. Prisimenu, kaip dar prieš metus sėdėjome skirtingose kambario pusėse įsispraudę į kampus ir bejėgiškai žvelgdami vienas į kitą su ašaromis akyse klausėme: „Kaip gyventi toliau, kaip surasti tinkamą sprendimą abiem?“. Šį sprendimą mes suradome. Išsiskyrėme.
Tris mėnesius buvau tarsi košmare: prabundant aplankydavo suvokimas, kad mes nebe kartu. Rytinė kava būdavo pagardinta ašaromis, o dienos slinkdavo tarsi sulėtintoje kino juostoje. Praėjus šiam sunkiam laikotarpiui, nusprendžiau, kad reikia gyventi toliau.
Prasidėjo viena geriausių mano gyvenimo vasarų. Jaučiausi kaip niekada laisva, nesusivaržiusi, kupina troškimo gyventi, džiaugtis, bet tik ne mylėti. Tiksliau, nemylėti nieko kito.
Delsiau vien todėl, kad kito akyse nematyčiau Tavo žvilgsnio, kad iš kito nereikalaučiau Tau būdingų veiksmų, bruožų, poelgių. Ir iki šiol delsiu.
Tada buvau pradėjusi galvoti, kad prisiminimai, mintys apie Tave tuoj dings, kad rasiu vyrą, kurį galėsiu dar stipriau pamilti, tačiau delsiau vien todėl, kad kito akyse nematyčiau Tavo žvilgsnio, kad iš kito nereikalaučiau Tau būdingų veiksmų, bruožų, poelgių. Ir iki šiol delsiu.
Tu nesi su manimi, bet aš gyvenu su Tavimi. Gyveni manyje ir niekaip nenori paleisti, tiksliau, nenoriu paleisti aš. Man netgi nebeskaudu žiūrėti į nuotraukas socialiniuose tinkluose, kuriose Tu apsikabinęs kitą merginą, kuriose Tu ją bučiuoji, švelniai žiūri. Nebeskaudu ir tai, kad nepraėjus nei dviem mėnesiam po mūsų išsiskyrimo, tu susiradai kitą žmogų.
Kartais netgi susijuokiu įsivaizduodama, kad aš gyvenu su jumis, tarsi sukuriu nematomą meilės trikampį, lyg apsėsta seku Tave ir tyliai užmiegu su Jūsų dienų vaizdiniais. Vis dėlto, atsiprašau, kad galbūt vien tik savo mintimis kaip nors veikiu jūsų gražius santykius. Be visa ko, džiaugiuosi, kad galbūt esi laimingesnis su ja.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Gaila, kad per daug greitai mane paleidai“
Tave labiausiai primena vietos, kuriose būdavome kartu. Tada lyg iš knygos plaukia vaizdiniai: šioje vietoje mes buvome laimingi, o čia juokėmės, čia pykomės, mylėjomės...
Dabar nejučia vengiu visų tų vietų, bandau jas aplenkti, nes kiekvienas šnarėjimas, vėjo pūstelėjimas tarsi įsiskverbia į mane su Tavo kvapu, Tavo mėlynomis akimis, kurios dar iki šiol sąmonėje moka taip skvarbiai pažvelgti į mane.
Laikydama kito vyro ranką, juntu savotišką kaltę, kad kažkuria prasme Tave išduodu. Išduodu mūsų praeitį, mūsų prisiminimus, nors puikiai suvokiu, kad man reikia palikti praeities šešėlius ir pasitikti ateitį. Visus metus analizavau mūsų poelgius.
Atleisk, kad buvau neatidi, kad dariau tai, kas Tau nepatinka, kad per mažai pagirdavau už gerus Tavo poelgius ir per daug smerkdavau už blogus.
Dabar iš laiko perspektyvos žvelgdama pastebiu, kad pradėję draugauti dar buvome tokie jauni, atrodė, kad Tave suradau visam savo gyvenimui, todėl kažkaip naiviai tikėjau, jog visi mūsų veiksmai, kad ir kokie jie būtų, blogi ar geri, bus tik pamokos ateičiai, kad mes kartu bręsime, augsime, prisitaikysime vienas prie kito.
Po daugybės santykių analizės dienų turiu daugybę priekaištų sau ir tik vieną Tau: kodėl tiek laiko vaidinai meilę? Galbūt mano meilės suvokimas skiriasi nuo Tavojo, bet dar iki šiol nerandu atsakymų, kaip mylėdamas galėjai tiek kartų žeminti. Tačiau yra daugybė galbūt: galbūt aš neišmokiau mylėti savęs, galbūt su laiku pati nužudžiau tą mažą meilės kibirkštį, užsiplieskusią Tavyje. Bet dabar viskas amžiams liks tik „galbūt“.
Dabar Tau ištarsiu: „Sudie“. Praėjo ilgi atsisveikinimo ir meilės gedulo metai.
Esu dėkinga Tau už visas pamokas, kurios, tikiuosi, bus naudingos ateityje, ir už tai, kad supratau, kas iš tikrųjų esu ir kokia noriu būti.
Taip pat skaitykite: Tikra istorija. „Padėkos žodis, kurio jis jau nebeišgirs“
Esi mano pirmoji meilė, kurią tikriausiai savo širdyje jausiu amžinai. Turiu prašymą: prisimink mane, kai Tau bus sunku, mintimis aš visada ateisiu ir paguosiu taip, kaip tuomet nemokėjau.
O aš mokysiuosi mylėti iš naujo, toliau šypsosiuosi manęs belaukiančiai ateičiai ir dėkosiu praeičiai, kad leido pažinti Tave ir suprasti, jog laikas negydo žaizdų, jas gydome mes patys tada, kai esame tam pasiruošę.
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai visos dienos apsilankymą Druskininkų vandens parke suaugusiam asmeniui (vertė – 30 €/103,59 Lt).
Druskininkų sveikatinimo ir poilsio centras AQUA – viskas viename: poilsis, sveikatingumas, gydymas ir pramogos. Viešbutyje AQUA ilsėkitės su šeima, Druskininkų gydykloje išbandykite natūralių sveikatos šaltinių – purvo ir mineralinio vandens – poveikį, Druskininkų vandens parke pasiduokite gerų emocijų bangai ir pasilepinkite nemokamomis pirčių programomis.
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalinti savo meilės patirtimis?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu konkursai@ji24.lt, portale Ji24.lt publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
