„Ar jau susiruošei? – pravėrusi kambario duris suklykė draugė. – Mes vėluojam“.
Užsivilkusi turkio spalvos suknelę, aukštakulnius nusileidau žemyn į terasą.
„Ak taip, dar delninukė“, – tyliai sukuždėjau ir įsėdome į automobilį.
Miesto šventė jau buvo prasidėjusi. Kaip tik laiku atvykome į tarptautinių chorų pasirodymą. Besimėgaudama švelniu raudonu vynu, klausiausi šių nuostabių balsų. Širdis apsalo nuo tokio harmoningo grožio. Na, kaip ir dažniausiai, šventė nebūtų šventė be gėrybių įvairovės, alkoholio pasirinkimo, cukraus vatos, šokių ir šventę vainikuojančių įspūdingų fereverkų draugų apsuptyje.
Žinoma, nebūtume lietuviai, jei nedarytume pratęsimo. Išgėrėme dar porą gaivių Mojito kokteilių su žaliosios citrinos griežinėliais ir jau buvo galima pagalvoti apie brangų poilsį.
„Ak, ir vėl vos nepamiršau delninukės“, – piktai sau išrėžiau. Pasičiupusi ją išlėkiau su draugais laukti kitų draugų, turėjusių nuvežti mus namo. Na, taip, jų punktualumas buvo neišpasakytas. „Galėčiau ir aš to išmokti“, – sumurmėjau panosėje su šypsena.
„Jūs pasiekėte savo tikslą“, – draugė pradėjo garsiai kvatotis, kai priėjome pilkšvą mašiną, kurią taip gražiai apšvietė pilnatis. Pakėlusi akis į viršų pamačiau neapsakomo grožio aukštą, šviesiai rudų plaukų, idealiai nuaugusį vyrą.
– Labas, – nedrąsiai pasakiau, ir vėl nubedžiau akis į žemę.
– Labas, aš Mantas, malonu susipažinti, – švelniu tonu atsakė jis.
Iš tikrųjų, po metų laiko petraukos sunku buvo atrasti mano skonio vaikiną, gal dėl to, kad bėgant metams aukštus reikalavimus iškėliau tiek sau, tiek būsimai antrajai pusei, bet jis... Jis buvo kitoks ir iš karto mane sužavėjo. Aplinkui nieko nebemačiau, tik jį... Delnai kaito, širdis daužėsi kaip nesava.
„Egle, nusiramink... Nusiramink... Visi vyrai vienodi, nukentėsi ir vėl. Nereikia, ignoruok“, – pasakiau sau mintyse, nes bandžiau neprarasti blaivaus proto. Vis dėlto pamečiau protą, ir visi atsidūrėmė populiariame miesto klube. Niekuomet nepamiršiu to vakaro, nepamiršiu, kaip iki pat ryto dviese šokome ir kaip tuomet daugiau niekas nerūpėjo...
Niekas. Buvome tik mes, nors ir sakiau, kad eitų pašokti su kitomis merginomis, kurios taip įnirtingai vėrė jį savo meiliais žvilgsniais. Tikriausiai tą vakarą man labai pasisekė, nes laiką jis norėjo leisti tik su manimi.
Nuo tada mūsų pažintis ir prasidėjo.
Kitą dieną išvykome į Palangą, tiek vienas kitą ir tepažinodami. Nežinau, kodėl tuo metu sutikau, bet nė kiek to nesigailiu. Praleidome visą mielą dieną drauge svetimame mieste, tuomet net namo nesinorėjo grįžti, bet reikėjo. Mums grįžtant namo, vis bandžiau pagauti jo žvilgsnį, nuostabų jo žydrų akių žvilgsnį...
Vėliau pradėjome susitikinėti dažniau, o susitikę dažniausiai šokdavome ir šokdavome, mus tas audrino... Tie prisilietimai, tie atviri pokalbiai... Nė vienas iš mūsų nemąstėme apie santykius, tiesiog leidome laiką drauge. Juo labiau kad anksčiau abu buvome skaudžiai nudegę.
Vieną vakarą aš susimąsčiau, kad man taip gera drauge su juo ir man jo reikia. Bet tuo metu jis dingo kokiai savaitei... Vis mąsčiau, kas atsitiko, kodėl...
„Visi jie vienodi“, – piktai išrėžiau ir nusipirkusi lėktuvo bilietą, susikroviau lagaminą ir sudaužyta širdimi emigravau. Buvo skaudu ir liūdna, kad ir vėl laimė aplenkė mane, ir vėl. Taip neteisinga.
Po keletos dienų sulaukiau iš jo žinios, kuri skambėjo taip: „Sėkmės tau užsienyje... Palinkėsiu tau būti laiminga, nes sėkmė lydi laimingus žmones... Man reikėjo kurį laiką susivokti savyje, bet su tavimi buvo smagu ir gera. Kaip matau, jau per vėlu.“
Štai taip su liūdesiu ir vidiniu, širdį draskančiu sielvartu iki pat dabar skaitau jo žinutę kasdien, o mano širdis tuo pačiu kaukte kaukia: „Mes dar susitiksim...“.
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame „Cascada“ (www.trind.lt) įsteigtą prizą – „Trind“ nagų priežiūros rinkinį su keratinu.
Rinkinį sudaro: atstatomasis nagų balzamas su keratinu, apsauginis nagų lakas su keratinu ir odelių balzamas. Rinkinio vertė – 108 Lt.
Dėmesio! Kaip atsiimti prizą, rašykite el. paštu ji24.lt@zlg.lt.
Išgyvenote (ne)laimingą meilę, atsidūrėte painiame meilės trikampyje, su visomis smulkmenomis prisimenate kūdikio gimimą? Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu ji24.lt@zlg.lt, portale publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti prizais.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
