Jis man nuolat skambina, sako, kad pasiilgo, kad aš jam reikalinga, tačiau žinau – jis myli Godą ir jos nepaliks. O aš ir pati nenoriu, kad jie išsiskirtų, nes prarasčiau du artimus draugus. Visa ši painiava vyksta jau trečius metus, tačiau nežinau, ar pati noriu, kad ji pasibaigtų.
Viskas prasidėjo po labai brangaus žmogaus netekties. Po šio įvykio visa mano giminė pradėjo daug artimiau bendrauti, o Tadas buvo mano brolio geriausias draugas, todėl taip pat dažnai būdavo šalia, padėjo ištverti netekties skausmą, mokėjo paguosti.
Taip po truputį ir pradėjome bendrauti, visur eidavome kartu, kalbėdavomės, net ir nepastebėjau, kaip jis man pradėjo patikti... Aš su juo jausdavausi laisvai, jis visada išklausydavo, patardavo. Žinojau, kad jis turi merginą ir jie gyvena kartu, todėl nieko tarp mūsų negalėjo būti, tikrai neplanavau tapti jo meiluže...
Būnant su juo, viskas priklauso tik nuo manęs, nuo mano nuotaikos, kiek aš leidžiu, kad kas įvyktų, man patinka valdyti situaciją.
Vieną vakarą mano brolis sugalvojo išeiti į miestą prasiblaškyti. Jis pasikvietė Tadą ir dar porą savo draugų, tačiau nutiko taip, kad atvažiavo brolio mergina, ir jis liko namie su ja, o mes su Tadu ir dar keliais draugais išėjome į miestą.
Tą vakarą jis buvo susipykęs su savo mergina, todėl jos nebuvo kartu. Nuėjome į klubą, šokome, gėrėme, bandėme smagiai leisti laiką... Aišku, alkoholis padarė savo: tai žvilgsniai dažniau susitikdavo, tai prisilietimai ne tokie kaip visada, tai vienas kitas bučinys... Nuo to vakaro pradėjome bendrauti artimiau.
Dažniau stengdavomės likti vieni, bet jeigu su mumis būdavo Goda, ji neleisdavo mums bendrauti, pykdavo, pavydėdavo, stengdavosi padaryti taip, kad aš su Tadu dviese nepasilikčiau. Nors kai ji būdavo šalia, aš su juo stengdavausi bendrauti tik kaip su draugu, tačiau jai vis tiek tai nepatiko.
Jei rasdavome progą likti dviese, bendraudavome kaip tikra pora, vaikščiodavome mieste susikibę už rankų, bučiuodavomės. Ramiausia būdavo naktimis, nes tada buvome tikri, kad niekas mūsų nepamatys.
Būdavo smagu „žaisti slėpynių“. Smagu ir dabar. Būnant su juo, viskas priklauso tik nuo manęs, nuo mano nuotaikos, kiek aš leidžiu, kad kas įvyktų, man patinka valdyti situaciją. O jeigu jis būtų tik mano, man būtų neįdomu.
Atsimenu vieną keistą įvykį. Mes visi buvome prie ežero, šventėme brolio merginos gimtadienį. Tadas tą vakarą buvo be Godos, nes ji, kaip visada, turėjo dirbti ir atvažiavo vėliau. Mes visi buvome susitarę, kad vidurnaktį plaukiosime valtimi, tačiau nutiko taip, kad išplaukėme tik mes su Tadu. Tą vakarą viskas buvo labai romantiška – žvaigždės, mėnesiena, šilta vasaros naktis... Nuplaukėme į salą, kur praleidome visą naktį drauge.
Kitą dieną atvažiavo Goda. Aišku, Tadas išliko labai ramus, lyg nieko nebūtų tarp mūsų įvykę, o aš jaučiausi nesmagiai, bet žinojau, kad tai tiesiog reikia pamiršti. Kas buvo, tas buvo, ir nieko jau nebepakeisiu, bet buvo labai sunku apsimesti, ėmė graužti sąžinė.
Kelis kartus bandžiau nustoti bendrauti su Tadu, bet negalėjau, mes dažnai susitikdavome, nors to ir neplanuodavome, nes kai yra bendras draugų ratas, taip jau atsitinka. Dar kurį laiką buvo keista bendrauti su Tadu ir Goda, kai jie būdavo drauge, kartais norėdavau tiesiog pabėgti nuo jų kuo toliau, tačiau kažkas viduje pristabdydavo.
Tikriausiai, norėjau pažiūrėti, kas bus toliau, įsijungė „žaidimo mygtukas“. Po truputį mes vis daugiau ir daugiau laiko praleisdavome kartu.
Tikriausiai norėjau pažiūrėti, kas bus toliau, įsijungė „žaidimo mygtukas“. Po truputį mes vis daugiau ir daugiau laiko praleisdavome kartu. Tai truko gal pusę metų. Galiausiai pripratau prie tokios situacijos ir nebenorėjau, kad ji pasikeistų.
Bijojau sugriauti jų santykius, juos abu įskaudinti, nes jie laimingi būdami kartu ir myli vienas kitą. O su Goda artimiau susidraugavom tada, kai Tadas turėjo porai mėnesių išvykti. Jis pats manęs prašė, kad ja pasirūpinčiau, manau, norėjo, kad mes labiau susidraugautume. Mes ir susidraugavome, eidavome kartu į koncertus, spektaklius.
Būdavo labai keista, kai Tadas man nuolat skambindavo ir sakydavo, kad manęs pasiilgo, pasakodavo, kaip jam sekėsi, ką jis veikė, kur buvo, o ji tik žinodavo, kad jam sekas gerai, ir viskas, tik pagrindinius dalykus.
Kartais man būdavo sunku, nes norėdavau jai apie tai papasakoti, bet negalėdavau. Tačiau gerai buvo tai, kad kai susidraugavome su Goda, ji nebepykdavo dėl to, kad aš bendrauju su Tadu. Kai esame trise, gal ir keista, bet aš visai nepavydžiu Godai...
Taip pat yra buvę ir tokių situacijų, kad kai būname trise, Tadas pasirenka mane, o ne ją. Pavyzdžiui, vieną vakarą buvome mieste ir jau ruošėmės namo, bet aš dar norėjau likti, tai Tadas Godai tiesiog šaltai pasakė „iki“ ir pasiliko su manimi, o ji viena išvažiavo namo. Tadas jos net iki taksi automobilio nepalydėjo.
Buvo dar vienas kartas, kai mes buvome klube, ir jis šoko su manim, o Goda pyko, kodėl jis šoka ne su ja. Tuomet Tadas jai tiesiog pasakė, kad šoktų su kitu, ir viskas. Aišku, man tada buvo gerai, nes jis buvo su manim, bet žiūrint iš jos pusės, jis pasielgė labai negražiai, man jos buvo nuoširdžiai gaila.
TAIP PAT SKAITYKITE: Tikra istorija. „Aš jam atkeršijau ištekėdama už kito“
Bet kartais tai ji pati dėl to kalta: dažnai viską gadina, nieko nenori, jai viskas neįdomu. O aš visai kitokia, nesikabinėju dėl smulkmenų, nemėgstu sėdėti namuose. Taip pat esu jaunesnė už Godą ir kol kas nenoriu nei santuokos, nei vaikų, priešingai negu ji. Manau, vien dėl to Tadas ir būna su manim, jog nori prasiblaškyti, aš jam nekvaršinu galvos dėl tokių dalykų.
Kartais būna tokių akimirkų, kai noriu tiesiog jai viską imti ir papasakoti, tačiau bijau ir tikiu, kad ji Tado nepaliktų. Prieš mane jis yra turėjęs dar porą vienos nakties nuotykių, nors jau draugavo su Goda, ir, kiek iš jos pasakojimų supratau, ji jam atleido. Todėl nenoriu jos dar labiau skaudinti.
Su Tadu mes visai neseniai kalbėjome apie tai, kas būtų, jeigu apie mus kas sužinotų, bet tai labiau buvo pajuokavimas. Aš kartais nesuprantu, kada jis kalba rimtai, o kada tik juokauja. Ir nežinau, ar aš išvis norėčiau būti su juo. O kas, jeigu jis ir su manim elgtųsi taip pat, kaip elgiasi su Goda?
Šioje situacijoje blogiausia yra tai, kad ji mane laiko labai gera drauge, todėl jaučiuosi giliai įklimpusi į visą šią painiavą ir nežinau, ką daryti, nors, tiesą sakant, ir nenoriu nieko keisti.
Tikrai neplanavau elgtis taip šlykščiai kito žmogaus atžvilgiu, taip nutiko netyčia ir dabar jau sunku ką nors pakeisti. Jei dabar viską pasakyčiau, sugriaučiau mums trims gyvenimus, tad kam tiek daug nelaimingų žmonių?
Dėkojame istorijos autorei už atvertą širdį ir dovanojame jai „C&D Style“ įsteigtą prizą – gėlių aromatais alsuojantį ir natūraliais ingredientais papildytą grožio rinkinį „The Botanical Cologne of Serenity“ (prizo vertė – 31,5 eur).
Rinkinį sudaro:
- Atpalaiduojantis pagalvės purškiklis „The Botanical Cologne of Serenity“, 17 ml;
- Rankų kremas „The Botanical Cologne of Serenity“, 25 ml;
- Dušo želė „The Botanical Cologne of Serenity“, 50 ml;
- Kvapusis purškiklis „The Botanical Cologne of Serenity“, 30 ml;
- Miego kaukė „Serenity“.
Daugiau „C&D Style“ priemonių ieškokite čia.
Norite papasakoti, kaip lemtingas įvykis privertė kardinaliai pakeisti savo gyvenimą ir perkainoti vertybes? O gal sutikote žmogų, kuris įkvėpė kokiam nors žingsniui: darbo pakeitimui, knygos parašymui ar tiesiog norite pasidalyti savo meilės patirtimis?
Gyvenimiškas istorijas ir pasakojimus siųskite mums elektroniniu paštu ji24.lt@ji24.lt.
Portale Ji24 publikuotų istorijų autoriai bus apdovanoti puikiais prizais.
Norėtume paprašyti, kad siųsdami savo istoriją būtinai nurodytumėte savo vardą bei pavardę, taip pat miestą, kuriame gyvenate, kitaip istorijos publikuojamos nebus. Anonimiškumą garantuojame ir šių duomenų neskelbsime.
P. S. LABAI PRAŠOME ISTORIJAS RAŠYTI TIK LIETUVIŠKOMIS RAIDĖMIS!
